2015 Sausio 28

Tikintieji reikalingi ne tik Dievui – iš jų minta ir Bažnyčia, ir politikai

veidas.lt

Socialdemokratai subrandino mintį, kad negalima palikti religinių reikalų politiniams oponentams. Ar užteks mažėjančio tikinčiųjų elektorato ir kairiesiems, ir dešiniesiems? Konfesijų rėmimas valstybės pinigais vertinamas prieštaringai.

 

Jūratė Kiliulienė

 

Statistika skelbia, kad pasaulyje religingumo mažėja. Lietuvoje – taip pat.

Nors Lietuvoje nėra valstybinės religijos, įvairios konfesijos kasmet gauna pinigų iš valstybės biudžeto. Tradicinius asignavimus Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams Finansų ministerija išdalys tik pavasarį, tačiau gavėjai jau dabar žino, kokios sumos jiems teks iš 637 164 eurų, numatytų 2015-ųjų valstybės biudžete.

„Pinigai bažnyčioms yra skirstomi pagal tikinčiųjų skaičių, remiantis 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis“, – aiškina Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja Vida Žagūnienė.

Dotacijos suma apskaičiuojama pagal  paprastą formulę: kiekviena tradicinė religinė bendruomenė gauna po nuolatinę sumą – 10 tūkst. Lt (2898,5 euro) ir kintančią dalį, kuri priklauso nuo konfesijos narių skaičiaus.

Pernai iš visoms tradicinėms religinėms bendruomenėms skirtų 1,687 mln. Lt didžiausia dalis – beveik 1,5 mln. Lt atiteko Katalikų bažnyčiai. Kitų aštuonių konfesijų atstovai pasidalijo mažiau nei 200 tūkst. Lt.

 

Tikėjimo vis mažiau

 

Ne tik dvasiniame, bet ir visuomeniniame šalies gyvenime įsitvirtinusiai Katalikų bažnyčiai skiriami biudžeto (t.y. visų mokesčių mokėtojų) pinigai apipinti klausimais ir abejonėmis. Visuomenė turi labai ribotas galimybes sužinoti, kaip tos lėšos yra panaudojamos, mat religinės bendruomenės neprivalo aiškinti, kur ir kaip leido pinigus. Finansų ministerijai jos atsiskaito formaliai, tepranešdamos, kiek pinigų gauta ir kokiai sričiai jie buvo skirti.

Abejonių kelia ir teiginys, esą Lietuva – Marijos žemė, kurioje gimusiajam vos ne savaime suprantama būti kataliku. Statistikos departamentas skelbia, kad katalikais save laiko 77,3 proc. Lietuvos gyventojų, o prieš dešimtmetį tokių buvo 79 proc. Būtent šis skaičius įrašomas į formulę skaičiuojant, kiek biudžeto dotacijų priklauso katalikų konfesijai.

Suvesti galų, kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra katalikų, valstybė neturi galimybių. O pati Bažnyčia neturi priežasčių kvestionuoti šių duomenų.

Eurobarometras religijai apskritai pranašauja liūdną ateitį – Europos Parlamento nuomonių apklausos rodo tikinčiųjų mažėjimą. Pagal jas, 2005 m. netikintys Dievu ar kitomis aukštesnėmis jėgomis teigė 18 proc. europiečių, 2010-aisiais – jau 20 proc., 2012-aisiais agnostikais save laikė 16 proc., ateistais – 7 proc. Europos gyventojų.

Lietuvoje stebima ta pati – tikinčiųjų mažėjimo tendencija. Mūsų šalyje 2005 m. 49 proc. apklaustųjų teigė tikintys Dievą, 12 proc. – netikintys, 3 proc. buvo neapsisprendę. 2010-aisiais ateistais save laikė 2 proc., o agnostikais – 6 proc.  lietuvių.

„Per gyventojų surašymą 2011 m. 16 proc. Lietuvos gyventojų nepriskyrė savęs jokiai religinei bendruomenei. Jie nenurodė, kam priklauso. Apie šitą gyventojų grupę žinome labai nedaug, negalime pasakyti, kodėl jie save taip apibūdina. Tokiais duomenimis mes tikrai neišsiskiriame iš kitų visuomenių, Vakarų visuomenėse apie penktadalį gyventojų savęs nepriskiria jokioms konfesijoms“, – teigia sociologė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Arnoldas Arnoldas rašo:

    rašote,kad “Bažnyčia neturi priežasčių kvestionuoti šių duomenų”. O kodėl gi ne? Akivaizdus šios – žinom visi kurios – konfesijos manipuliavaimas hegemonine padėtimi ir netgi politikavimas. Jeigu žmonės į RKB narius nuo krikšto įrašomi ir niekada neišbraukiami iš sąrašų, netgi kai jie tampa budistais, krikšnaistais, ar kitos konfesijos krikščionimis, tai turime dvigubą narystę ir visišką chaosą, betvarkę.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...