2010 Spalio 30

Lars Christensen

Tik nesidžiaukite per anksti ir nepulkite vėl išlaidauti

veidas.lt

“Jei tik leisite sau pagalvoti: “Ech, krizė baigėsi, jau kylame, gal jau galime atsileisti diržus!”, krisite dar žemiau ir skaudžiau, nei buvote kritę”, – perspėja Danijos komercinio banko “Danske Bank” vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas.

Beje, nors paprastai jis pažeria daug kritikos dėl neracionalių mūsų valdžios ekonominių sprendimų, tačiau premjerą Andrių Kubilių bent už taupymo politiką giria ir pabrėžia, kad tik tai gali pamažu išvesti Lietuvą iš krizės. Taigi pokalbis su ekspertu L.Christensenu.

L.Ch.: Nors ekonominė padėtis jau stabilizavosi, o kai kurios Europos šalys gana sparčiai atsigauna, vis dėlto reikia pripažinti, kad tebesame apimti labai gilios krizės ir iš jos roposime dar ilgai. Bet aš esu nuosaikus optimistas ir šiuo metu nematau antrojo recesijos atkryčio galimybės. Auga Azijos regiono ūkis –  tai labai svarbus pasaulinės ekonomikos veiksnys. Kyla Rusija, Lenkija, Švedija, Vokietija – o juk tai svarbiausi jūsų prekybos partneriai. Kai gerai jiems, iš karto pagerėja ir jums.

Netikiu ir W raidės hipoteze, neva mums dar gresia kritimas į antrąją tokio paties gylio krizę, iš kokios dabar tik kapanojamės. Mes atsigauname. Tiesa, dar labai lėtai, ir ypač daug nerimo kelia padėtis euro zonoje. Tačiau nepaisant šios zonos svyravimų 2011–2012 m. patirsime negreitą, bet stabilų kilimą aukštyn.

“Veidas”: Esate iš tų, kurie dar šių metų pradžioje abejojo, ar Estija bus pakviesta į euro zoną, – ne dėl pačių estų trūkumų, o dėl nestabilios padėties euro zonoje. Ką manote dabar?

L.Ch.: Aš tikrai turėjau rimtų abejonių, ar kitos euro zonos narės panorės dabar, kai padėtis tokia neaiški, atverti duris dar vienai naujai narei. Tačiau pačiai Estijai tai buvo labai svarbus klausimas – ir gal net ne tiek ekonominiu, kiek politiniu, priklausymo Europai požiūriu. Tačiau pripažinkite, kad Europa dabar pati patiria rimtų sunkumų: faktas, kad euro zonai priklauso Graikija, Ispanija, Portugalija, Airija, natūraliai kelia abejonių dėl šios zonos plėtros perspektyvų.

“Veidas”: Bet Lietuvos fiskalinės politikos kryptis jau daug metų taip pat nesikeičia: tai narystė euro zonoje. Ar mums vis dar verta beatodairiškai to siekti?

L.Ch.: Suprantamas jūsų noras patekti į euro zonos klubą. Tačiau blaiviai vertinkite padėtį ir faktą, kad tam klubui priklauso, pavyzdžiui, Graikija bei kitos panašios šalys su savo problemomis. Mano galva, jums dabar tikrai neverta skubėti į euro zoną – dėl jos pačios silpnumo.

Lietuvai svarbus ne pats galutinis tikslas – įsivesti eurą, o pasirengimas tai padaryti. Mastrichto kriterijų sistema labai aiški, skaidri, nuolat audituojama iš šalies. Jums patiems labai naudingos pastangos atitikti šiuos kriterijus – laikytis viešosios skolos, infliacijos kriterijų.

Siekis prisijungti prie euro zonos, perlipti aukštą jos slenkstį Lietuvai yra net svarbesnis nei pati narystė euro zonoje – tai verčia jus elgtis teisingai, užtikrinant finansinį stabilumą, valdant biudžeto deficitą. Euro zona diktuoja tarptautines taisykles, ir jų laikymasis, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jums labai padės.

Tačiau tų taisyklių laikymasis reikalauja sunkių ir nepopuliarių jūsų Vyriausybės sprendimų, kurie dramatiškai mažina jos populiarumą. Bet kitos išeities, negu taupyti – tiek valstybei, tiek privatiems namų ūkiams, – po besaikio išlaidavimo metų jūs nelabai ir turėjote.

Gal lietuviams nuo to ir ne lengviau, kad Baltijos šalys dabar rodomos pavyzdžiu kitoms nedrausmingoms ES narėms, kaip laiku sustoti išlaidavus ir negailestingai įjungti taupymo režimą, bet verčiau jau nenorėkite šiuo metu būti graikais…

“Veidas”: Jūsų vadovaujamų analitikų grupės prognozės dėl Lietuvos ūkio augimo visada pesimistiškiausios. Ir dabar prognozuojate 1 proc. Lietuvos BVP augimą 2010-aisiais, kai Vyriausybė biudžeto planus grindžia 1,6 proc. BVP augimo prognozėmis.

L.Ch.: Mes nei dideli optimistai, nei visiški pesimistai – manau, analitikų darbas yra išlikti realistais. Mes prognozuojame ne tam, kad padarytume laimingus kurios nors šalies žmones ar kažkurią Vyriausybę, – mes stengiamės būti tikslūs ir remtis mums prieinama faktine informacija.

“Veidas”: O kas, Jūsų vertinimu, yra dabartinio Lietuvos ekonominio atsigavimo šaknys?

L.Ch.: Kaip jau minėjau, dabar tai – jūsų kaimynai ir augantis jūsų eksportas. Žinią apie kitąmet prognozuojamą Rusijos 5 proc. ekonomikos augimą turėjote sutikti su didžiausiu džiaugsmu – juk į šią šalį eksportuojate 15–20 proc. savo produkcijos. Kita didelė jūsų prekybos partnerė Vokietija ryžtingai auga dėl didėjančių savo eksporto apimčių į Aziją. Švedija, kurioje taip pat daug parduodate, yra labiausiai auganti Šiaurės šalių ekonomika. Tai ir veda jus iš krizės.

Tačiau turiu jus labai griežtai perspėti – tiek Vyriausybę, tiek žmones: tik nesidžiaukite per anksti ir nepulkite vėl išlaidauti. Įvykių seka turi būti tokia: atsigavimas – lėtas, bet stabilus, investicijų į pramonę, tiek vietinių, tiek užsienio, augimas, produktyvumo padidinimas, ir tik tada jau galima pradėti galvoti apie savęs apdovanojimą ir svarstyti išlaidų didinimo planus. Kol kas nematau jokio pagrindo jums vėl grįžti prie išlaidavimo nuotaikų.

Lietuva dabar turi persitvarkyti ir iš išlaidautojos tapti daug eksportuojančia šalimi. Daugiau gamybos ir mažiau vartojimo – tokia dabar turėtų būti jūsų sėkmės formulė. Turite kur eksportuoti, tad išauginkite savo potencialą tai daryti.

Teigiamas krizės padarinys jums yra tai, kad dėl defliacinių procesų jūsų pramonė atpigo ir tapo konkurencingesnė nei iki sunkmečio. Dabar jūsų pozicija gera, bet jei dėl nelabai pagrįsto optimizmo vėl pradės kilti atlyginimai, o produktyvumo lygis didės ne taip sparčiai, susikursite problemų. Vienintelis kelias – ramiai ir kryptingai stiprinti savo gamybos pajėgumus, auginti eksportą, laikinai pamirštant savo norus vėl pilniau pripildyti pinigines.

Beje, tai lygiai taip pat galioja ne tik pramonei, bet ir Vyriausybei. Lietuvoje dar niekam neatėjo laikas atsipūsti ir didinti išlaidas.

“Veidas”: Ar nemanote, kad Lietuvos verslas sunkmečiu sulaukė per mažai pagalbos – bankai nustojo kredituoti, Vyriausybės parama buvo pernelyg menka ir nefektyvi?

L.Ch.: Verslui geriausia gyvuoti stabiliose valstybėse. Lietuvoje prieš dvejus metus buvo kilęs pavojus šalies finansų sistemos stabilumui, tad Vyriausybė pirmiausia turėjo išspręsti šitą problemą ir tai sėkmingai padarė. Ryžtingas išlaidų mažinimas neišvengiamai reiškė užsakymų verslui sumažėjimą, bet apie kokią verslo aplinką būtume galėję diskutuoti, jei jūsų valstybė būtų bankrutavusi?

Aš apskritai nesu laikinų verslo stimuliavimo priemonių šalininkas. Manau, geriau visiems vienodos, aiškios, skaidrios – nors ir griežtos, skausmingos taisyklės. Jūs visi – ir Vyriausybė, ir verslas, ir žmonės turėjote iš naujo imtis taupymo ir tik sureguliavę išlaidų bei pajamų balansą pradėti iš naujo.

Suprantu, kad Lietuvoje labai daug diskutuojama dėl Vyriausybės politikos. Tokios gilios krizės, kokia yra ištikusi jus, sąlygomis, norėdamas išlaikyti 60 proc. BVP neviršijantį biudžeto deficitą, negali tikėtis būti populiariu politiku. Bet gal verčiau paklauskite savęs, kas būtų ištikę Lietuvą, jei prieš dvejus metus Andrius Kubilius nebūtų paskelbęs griežto taupymo eros? Tuomet jūsų nusileidimas iš augančios ekonomikos aukštumų būtų buvęs vėlesnis ir daug skausmingesnis – jums visiems. Skausmingi, bet teisingi sprendimai turi būti priimami kuo greičiau.

“Veidas”: Lietuvoje artėja savivaldos rinkimai. O rinkimai mūsų šalyje visuomet reikšdavo populistinių sprendimų, ypač socialinės rūpybos srityje, bumą. Ką išlaidų dėl žmonių gerovės didinimas dabar reikštų Lietuvai?

L.Ch.: Jūsų politikams dabar tikras išbandymo metas – darydami teisingus, šalies ilgalaikei perspektyvai būtinus sprendimus, jie pasmerkti būti nepopuliarūs. Bet nuoširdžiai linkiu jiems geriau būti teisingiems, nei prieš rinkimus vėl pelnyti trumpalaikę tautos meilę.

Tiesą sakant, nemanau, kad Lietuvos žmonės yra kvailiai ir kad jiems reikia trumpalaikių apdovanojimų. Kartoju: jūs tiesiog negalite vėl turėti pinigų, kurių neuždirbote!

Rizikuoju tapti nepopuliarus Lietuvoje, palaikydamas jūsų premjerą, kurį remia gal tik keli procentai žmonių. Bet sakau, kad jūsų Vyriausybė daro teisingus sprendimus: jokių išmokų didinimo, jokio didesnio finansavimo viešajam sektoriui. Jūsų atsigavimas sunkus, nes patyrėte vieną didžiausių krizių visame pasaulyje. Ir jei vadžias atleisite jau dabar, krisite atgal su didžiuliu trenksmu.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...