2012 Rugsėjo 03

Ten, kur galvą iš jūros ištraukia vamzdyno gyvatė

veidas.lt


Lubmino uostas Rytų Vokietijoje garsėja uždaryta Greifsvaldo atomine elektrine ir „Nord Stream“ dujotiekio „galine stotele“. Vietos gyventojai pasirengę šalia statyti dar ir vėjo parkus.

Prie nediduko Lubmino uosto kanalo krantinės pamažu daugėja automobilių: tiek mokslininkai, tiek žurnalistai renkasi pusdienio jūrinei ekspedicijai. Per rankas linksmai keliauja kremo nuo saulės buteliukas, o ir pati saulė nenuobodžiauja. Tik anapus krantinės kol kas mieguistai linguoja „Professor Albrecht Penck“ – praėjusio šimtmečio vidurį menantis vokiečių laivyno veteranas. Ekspedicijos komandoje yra solidžiai pražilusių vyriškių, kadaise tame pačiame laive atlikusių studento praktiką.
„Profesoriaus“ kajutkompanijoje – jauku, nors vis didėjančiam džiaugsmingai nešiojamųjų kompiuterių klavišus tarškinančių vokiečių žurnalistų būriui darosi ankšta. Įjungus motorą, mokslininkai svečius kviečia ant denio instruktažo – paaiškina, kad mėginių traukimo metu, darbuojantis laivo gervėms, pagrindiniame denyje bus leidžiama stovėti tik šalmais apsiginklavusiems žurnalistams. Tačiau bešalmiams niekas nedraudžia užsikabaroti į viršutinio denio aikštelę, esančią virš kapitono tiltelio, ir pamojuoti tolstančiai pakrantei.

„Nord Stream“ turistams

Kuo žymi Lubmino pakrantė? Anksčiau tikriausiai buvo žymi tuo, kad iš čia puikiai matyti grėsmingas ir niūrus nebeveikiančios Greifsvaldo atominės elektrinės stačiakampis: jos veikla buvo sustabdyta netrukus po Berlyno sienos griuvimo 1991-aisiais, mat elektrinėje veikė pirmosios kartos rusiški VVER reaktoriai, kurie neatitiko vakarietiškų branduolinės saugos reikalavimų.
Šiandien Lubmino pakrantė žymi tuo, kad joje į paviršių galvą iškelia 1224 km ilgio „Nord Stream“ vamzdyno gyvatė. Tiesa, jei to nežinotumėte – iš jūros gal ir nepastebėtumėte, nes pralindę dailią pakrantės kalvelę, kurią, kad neapželtų, nuganyti patikėta trims arkliams, vamzdžiai visu savo grožiu rangosi jau anapus kalvos įrengtoje aikštelėje.
Gamtinės dujos nuo Rusijos iki Vokietijos keliauja maždaug keturias dienas. Vyborge jos į dujotiekį patenka įšilusios iki 30 laipsnių Celsijaus, o keliaudamos jūros dugnu atvėsta iki 12 laipsnių. Atitinkamai krinta ir slėgis dujotiekyje, todėl vamzdžiai šiaurinėje, centrinėje ir pietinėje dujotiekio dalyse, nors yra to paties vidinio diametro, nėra identiški: juos dengia skirtingo storio gelžbetoninės armatūros danga. (…)

Gyvybė jūros dugne

Betgi grįžkime į „Profesoriaus“ denį, kuriame mokslininkų komanda iš pradžių batometru ima vandens mėginius, vėliau kaušiniu graibštu semia ir po vieną varto, džiaugdamiesi nelaisvėn pakliuvusiu neatsargiu jūros kirminu, šalia dujotiekio rastas kriauklytes. Randa ir visai mažyčių, kurios suteikia vilties, kad gyvybė Baltijos dugne prisitaikė prie vamzdyno intervencijos.
Tuomet į darbą pro laivo bortą paleidžiamas įmantrų dulkių siurblį iš pažiūros primenantis hidroakustinis prietaisas. Tiksliau – tik jo zondas, kuris valdomas specialu pultu važinėjasi jūros dugnu palei vamzdį ir dviem savo kameromis gyvai raportuoja, ką matąs, laive stovinčiam monitoriui. Žalsvame vandenyje šmėkšteli vienas kitas vandens augalas (juos, beje, dujotiekio tiesėjai nepasibodėjo baigę darbus „atsodinti“), kyšteli nosį viena kita smalsesnė žuvelė, netgi medūza praplasnoja mojuodama savo balzganomis skraistėmis.
Vokietijos taikomosios ekologijos instituto mokslininkų daugelyje tokių ekspedicijų surinkti duomenys leidžia tvirtinti: Baltijos jūros ekosistemai paguldytas dujotiekio vamzdis ypatingos žalos nepadarė. Dar dveji treji metai, ir gamta prisitaikys prie jai primesto svetimkūnio.

Romanas Baumanis, „Nord Stream“ atstovas Baltijos šalims: „Rusijai užteks dujų vamzdyno atšakoms užpildyti“

Jau tiriamos galimybės Baltijos jūroje tiesti trečią ir ketvirtą dujotiekio liniją. Klausiate, iš kur Rusija gaus tiek dujų? Pirmiausia – naujas galimybes atveria koncerno „Gazprom“ jungtiniai kontraktai dėl naujų telkinių įsisavinimo kartu su užsienio partneriais. Antras svarbus rezervas – gamtinės dujos, kurios iki šiol rengiant eksploatacijai naftos gręžinius būdavo paprasčiausiai deginamos. Jau atsirado šių dujų surinkimo technologijos, o turint omenyje naftos gręžinių kiekį Rusijos teritorijoje – tai solidūs ištekliai. Kompanija „NordStream“ skaičiuoja, kad 2030 m. Europai dujų reikės maždaug maždaug 100 mlrd. kubinių metrų daugiau nei šiandien. Nors išgyvenus ekonominę krizę tokios prognozės skamba optimistiškai, tačiau mes tikime Europos ūkio plėtra.

Saulius Gulbinskas, Jūrinio slėnio jūros ekosistemų laboratorijos vadovas: „Kol kas „Nord Stream“ vamzdyno įtaką lietuviai gali pajusti nebent dujų kainoje“

Baltijos jūros dugno reljefas labai įvairus – yra vietų, kuriose vamzdyno intervencijos sukelti pokyčiai išliks ilgam, o kituose rajonuose vamzdyno poveikiui panaikinti gali pakakti vos kelių mėnesių. Tai labiausiai susiję su dugno nuosėdų (smėlio, dumblo) judėjimo intensyvumu. Ten, kur nuosėdos dinamiškesnės, intervencijos pėdsakai naikinami greičiau. Ir atvirkščiai: ten, kur dugno uolienos kietesnės, pėdsakai išlieka ilgiau. Tik ar dugne paguldytas dujotiekio vamzdis gali pakenkti jūrai?
Derėtų prisiminti, kad Baltijos jūroje nėra rajonų, kurie būtų saugomi kaip geomorfologinės vertybės. Juk mes Palangos paplūdimiams maitinti žemsiurbe irgi siurbėme smėlį iš jūros dugno, palikdami jame iškastas tranšėjas.
Kalbant apie „Nord Stream“ daromą žalą, dažniausiai turimas omenyje vamzdyno klojimo darbų poveikis vertingiems biotopams. Jei jūros dugnas pakeičiamas taip, kad retos, saugomos augalų ar gyvūnų rūšys nebegali ten gyventi, yra negerai. Tačiau kiekvienas konkretus atvejis vertas atskiro tyrimo.
Manyčiau, kad pagrindinė rizika, susijusi su šiuo projektu, yra ne biologinio, o technologinio pobūdžio, nes jūros dugne vykstančius procesus prognozuoti sudėtingiau, nei vykstančius sausumoje. Ar povandeninės srovės nepaplaus vamzdyno atramų, ar korozija ilgainiui nepakenks dujų vamzdžiams – štai dėl ko turėtume labiausiai jaudintis. Dujotiekis – hidrotechninis įrenginys, reikalaujantis nuolatinės jo būklės priežiūros. Bet kol kas „Nord Stream“ vamzdyno, kuris arčiausiai nuo mūsų šalies krantų praeina ties Gotlando įduba, įtaką lietuviai galėjo pajusti nebent dujų kainoje. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...