2013 Lapkričio 05

Teistis gyvai populiariau nei virtualiai

veidas.lt


6,5 mln. Lt kainavęs pirmas didelis duomenų skaitmenizavimo blynas prisvilo: liepą pradėjęs veikti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas “E.teismas.lt” turėjo palengvinti gyvenimą advokatams, teisėjams bei visiems gyventojams, tačiau bandžiusieji juo naudotis skundžiasi sistemos klaidomis ir kategoriškai teigia, kad elektroninės bylos neveikia. Ar netaps ir šis projektas dar vienu technologiniu šūviu pro šalį?

„Elektroninės sistemos naudą pamatysime tada, kai ji bus plačiai naudojama. Dabar kartais pasitaiko, kad teismas net nebūna skaitmenizavęs dokumentų, o kam gi juos įkelti į sistemą, jei turinio peržiūrėti vis tiek negali“, – svarsto advokatas Mindaugas Navickas, kuris bandė naująjį portalą ir rengia pasiūlymus, kaip jį pagerinti.
Advokatas prisipažįsta dar neišbandęs visų funkcijų, nes ir klientai linkę rinktis tradicinį – „popierinį“ teismo proceso būdą, tačiau naudojasi galimybe greičiau ir patogiau gauti informaciją. Teisininkas sako šiandien su byla galintis susipažinti internete, nes elektroninėje sistemoje mato proceso pokyčius, jam nereikia budėti prie pašto dėžutės, kol dokumentai atkeliaus paštu, arba važiuoti į teismą pavartyti bylos.
Vis dėlto M.Navickas kol kas yra vienas iš nedaugelio advokatų, kurie naudojasi portalu. Sistemoje užsiregistravę maždaug 800 advokatų, nors Lietuvoje jų yra apie 1800 ir dar tiek pat jų padėjėjų. M.Navickas aiškina, kad dalis advokatų specializuojasi tik baudžiamosiose bylose (o jos elektroninėje sistemoje neprieinamos), kitiems koją kiša ir kompiuterinio raštingumo įgūdžių stoka, ir amžius, lemiantis atvirumą naujovėms. „Be to, yra advokatų, kurie neveda bylų, tik konsultuoja, todėl elektroninė sistema jiems neaktuali“, – svarsto M.Navickas.
Kol kas dokumentai elektroniniu būdu gali būti teikiami tik civilinėse ir administracinėse bylose. Tačiau naudojantis elektronine sistema taikomas 25 proc. mažesnis žyminis mokestis, pigiau atsieina parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, nebėra būtinybės skambinti į teismą ir teirautis dėl pokyčių byloje, nebereikia skubėti dokumentų pateikti teismo ar pašto darbo laiku.
Atrodytų, elektroninė sistema taupo laiką, pinigus ir net mažina spūstis gatvėse, nes, užuot vykus į teismą ar paštą, užtenka sėsti prie kompiuterio. Vis dėlto pasigirti solidžiu vartotojų skaičiumi ji dar negali. Dalis išbandžiusiųjų sistemą atsisako mokytis ir naudotis elektroninėmis bylomis, nes susiduria su įvairiais trukdžiais arba netgi tvirtina, kad sistema apskritai neveikia.
„Rimtų sistemos trukdžių neužfiksavome, o situacijų, kad nepavyktų dokumentų pridėti pirmą kartą prisijungus, žinoma, jau pasitaikė, bet jų bus ir ateityje. Naudojantis Elektroninių valdžios vartų programa taip pat kyla ryšio problemų, o ir Elektroninės deklaracijos sistemos (EDS) vartotojams iškart deklaruoti duomenų nepavyksta. Kartais pasitaiko objektyvių ryšio trukdžių, kartais koją pakiša naudotojo nemokšiškumas“, – dėsto Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktoriaus pavaduotoja Reda Molienė.
NTA konsultantai, mokantys vartotojus naudotis sistema telefoninio pokalbio metu, per dieną sulaukia daugiau kaip šimto skambučių dėl registracijos, duomenų įvedimo, dokumentų pridėjimo, ryšio sutrikimų, informacijos paieškos trukdžių ir t.t. Tiesa, vartotojus konsultuojantys specialistai tikina, kad daugeliu atvejų problemų kyla ne dėl sistemos, bet dėl pačių vartotojų klaidų.
Advokato M.Navicko teigimu, anksčiau, kai jis bandė sistemą, dėl techninių kliūčių negalėjo išsiųsti procesinių dokumentų, bet vėliau sistemos diegėjai tai esą sutvarkė. NTA Teismų analizės skyriaus vedėjas Donatas Kiauzaris pripažįsta, kad, be atsitiktinių „vaiduokliškų“ klaidų (tokių, kurios tarsi savaime atsiranda, bet pačios ir išnyksta), pasitaiko ir šiurkščių programavimo klaidų, padarytų kuriant sistemą. Diegėjai esą nežinojo, kaip elgtis, todėl sistema nuolat tobulinama.
„Portalo veikimas priklauso ir nuo tinkamo kitų sistemų veikimo. Kartais pasitaiko ir ryšio trukdžių. Gavę nusiskundimų dėl dokumentų pateikimo, nesklandumų prisegant papildomus dokumentus, operatyviai stengiamės taisyti klaidas. Tačiau per tris mėnesius, kol veikia sistema, rimtų „nulūžimų“, kad ji neveiktų ilgai, kol kas neturėjome“, – tikina D.Kiauzaris.

Apkrovė teismus popieriais
Kai elektroninių teismų paslaugų portalas pradėjo veikti, skaičiuota, kad elektroninė bylų sistema valstybei sutaupys milijoną litų per metus, nes bus atsisakyta dokumentų spausdinimo ir kopijavimo. Tačiau sistema jau kainavo 6,5 mln. Lt, dar 1,9 mln. Lt kainuos papildoma įranga, skirta teismams, techninė priežiūra. Vadinasi, ji atsipirks ne greičiau kaip po aštuonerių metų, ir, žinoma, tik tuo atveju, jei vartotojai ja naudosis.
„Manau, naudą pamatysime tada, kai didžioji dalis proceso dalyvių prisijungs prie elektroninės erdvės ir galės dokumentus gauti tik elektroniniu būdu. Išvengsime kopijavimo, siuntimo išlaidų, nes dabar vos dalis naudotojų juos gauna elektroniniu būdu, kitiems papildomai reikia siųsti popierinius dokumentus. Kai ieškovas yra vienas, o atsakovai – keli, teismas privalo užtikrinti, kad visos šalys gautų procesinius dokumentus. Taigi bent pradiniame sistemos veikimo etape teismai nelaimi nieko, o yra apkraunami papildomais sunkumais“, – komentuoja NTA Informatikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Girnius.
Vilniaus apygardos teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis nesureikšmina sudėtingo perėjimo prie naujos sistemos ir sako, kad stambus duomenų elektronizavimo projektas stringa kaip ir daugelis kitų naujovių, kurios arba buvo įdiegtos paskubomis, arba vartotojai dar nebuvo joms tinkamai pasirengę.
„Didesnį krūvį gauna ir teisėjai, ir sekretorės, nes atsiranda daug papildomo darbo. Dokumentus reikia skenuoti, skaitmenizuoti, įkelti į sistemą, o visa atsakomybė, ar pavyko dokumentus įkelti į portalą, ar ne, tenka žemiausios grandies darbuotojams. Na, o proceso dalyvių, kurie turi prieigą prie sistemos, nėra daug“, – komentuoja G.Stalnionis.
D.Kiauzario tikinimu, ateityje teismai nebeturės spausdintuvo vaidmens ir dokumentų pristatymo funkciją perims elektroninė pristatymo sistema. Tada jau Lietuvos paštas turės rūpintis, kad dokumentai būtų išspausdinti ir pristatyti visoms proceso šalims.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...