TRYS KLAUSIMAI

Remigijui Šimašiui, teisingumo ministrui

VEIDAS: Kokias pagrindines klaidas padarė teisinės institucijos, kad neužkirto kelio dabartinei situacijai Garliavoje? Ką Jūs konkrečiai padarėte ir ką ketinate padaryti situacijai išspręsti?
R.Š.: Pradėčiau nuo policijos, kuri, prieš kelerius metus priimdama velionio Drąsiaus Kedžio pareiškimą, jo keliamas hipotezes užfiksavo kaip faktus. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad visą šios istorijos laikotarpį šlubuoja adekvatus informacijos pateikimas visuomenei į jai rūpimus klausimus. Galiausiai paskutiniu metu Vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai ir antstolei akivaizdžiai pritrūko susiklausymo ir koordinacijos vykdant teismo sprendimą.
Noriu priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją politikai, įskaitant ministrą, negali daryti įtakos teismams ir kitiems teisiniams procesams bylose, tad ką būtina padaryti visiems politikams – leisti institucijoms dirbti ir pareikalauti, kad jos dirbtų efektyviai ir adekvačiai. Teisinio reguliavimo problemos, kurios buvo išryškėjusios, yra išspręstos dar pernai: patikslintas Civilinio proceso kodeksas nustato priemones neturtinių sprendimų nevykdymo atveju, Sprendimų vykdymo instrukcija nustato, kaip bendradarbiauja Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir antstoliai.
VEIDAS: Kas būtent dabar paskatino teikti įstatymų projektus dėl vaikų seksualinio išnaudojimo? Ar tai susiję su D.Kedžio istorija?
R.Š.: Projektai, patikslinantys ir papildantys Lietuvoje esančias teisines priemones dabar teikiami dėl prieš trejus metus atsiradusios atitinkamos tarptautinės konvencijos ir joje numatytų priemonių prieš naujas vaikų seksualinio išnaudojimo formas ir problemas. Per tuos trejus metus buvo derinamasi ir prie Europos Sąjungoje per tą laiką rengtų teisinių dokumentų, kurie kaip tik dabar yra baigiami.
VEIDAS: Siūlote į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus, kurie dalyvautų sprendžiant svarbias bylas ir patartų teismui, kokį sprendimą priimti. Ar nuo to neatgraso Garliavos įvykiai, kurie parodė, kad nemažai žmonių vertindami rezonansinius įvykius dažnai vadovaujasi daugiau emocijomis nei faktais ir įrodymais?
R.Š.: Atvirkščiai. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus, kai turi galimybę detaliai susipažinti su bylos aplinkybėmis konkrečiai, o ne tik per žiniasklaidos veidrodį, prisidėtų prie to, kad teismo sprendimas būtų teisingesnis ir suprantamesnis.