2012 Kovo 13

Andrius Kubilius

Teisingumas atleistų pareigūnų atžvilgiu yra svarbus tikslas, kurio turime siekti

veidas.lt

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutiko atleisti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, nors to siekėte Jūs – Vyriausybė vadovas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė siūlo paleisti Seimą ir ruoštis pirmalaikiams rinkimams. Jai kyla abejonių, ar Prezidentė pasitiki Vyriausybe, tai reiškia ir Jumis. Vakar vakare posėdžiavo TS-LKD vadovybė. Premjere, ką nusprendėte vakar? Kaip vertinate susidariusią padėti?

 

Prezidentė išsakė savo nuostatą nepritarti mano siūlymui atleisti ministrą R. Palaitį iš pareigų, traktuodama tai kaip koalicijos priešrinkiminį pasistumdymą. Šiuo klausimu mūsų požiūriai skiriasi. Siūlydamas atleisti ministrą nesiekiau jokių partinių tikslų ar partinių ambicijų patenkinimo. Siekiau vieno dalyko – kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo. Mano įsitikinimu ministras skubotai, nepagrįstai, be aiškių motyvų atleisdamas du aukšto lygio profesionalus, kriminalistus – FNTT vadovus – iš esmės pažeidė visuomenės siekį Lietuvoje turėti daugiau teisingumo. Požiūriai su Prezidente išsiskyrė. Diskusijos, matyt, persikels į Seimą, kur situacija gali klostytis įvairiai. Irena Degutienė išsakė nuogąstavimą, kad po tokio Prezidentės sprendimo įtampų Seime gali būti daugiau. Ji taip pat išsakė savo nuomonę, kad jeigu tų įtampų bus labai daug, reikėtų galvoti ir apie neeilinius Seimo rinkimus. Situacija galėjo būti paprastesnė, jeigu Prezidentė būtų išgirdusi mūsų nuostatas ir mūsų požiūrį į teisingumo atstatymą. Situaciją gali palengvinti patys koalicijos partneriai liberalcentristai arba pats ministras.

 

Kaip?

 

Apsispręsdami. Pats ministras galėtų apsispręsti ir netapti kliūtimi koalicijos ir viso Seimo konstruktyvesniam darbui.

 

Dėl pasitikėjimo – Jūs manote Prezidentė pasitiki Vyriausybe ir Jumis?

 

Aš tikrai nesiimu to spręsti, bet negirdėjau kokių nors žodžių, kurie leistų galvoti, kad Prezidentė vakar paskelbė nepasitikėjimą Vyriausybe ar Premjeru. Jeigu Prezidentė būtų norėjusi tą padaryti, tai ji turi konstitucinę teisę tiesiai pasiūlyti Seimui atleisti iš pareigų Ministrą Pirmininką. Prezidentė vakar pasakė tik tai, kad mano pasiūlytas ministro klaidos atitaisymo būdas jai yra netinkamas.

 

Dabar aišku, kad Seimo pirmininkės ir Seimo daugumos frakcijos vadovo Jurgio Razmos nuomonės dėl pirmalaikių rinkimų išsiskyrė. Jūs nepasakėte savo nuomonės dėl pirmalaikių rinkimų galimybės.

 

Jūs vis ieškot išsiskyrimų tarp TS-LKD – jų nėra. Yra diskutuojama apie skirtingus dalykus. Seimo pirmininkė labai aiškiai pasakė, kad ji mato pavojų, kad po tokio Prezidentės sprendimo Seime gali kilti labai daug politinio chaoso, interpeliacijų ir Seimas gali tiesiog nebesugebėti dirbti konstruktyviai. Tai įvertindama jinai ir pasiūlė Seimui apsispręsti, ar Seimas norėtų dirbti konstruktyviai ir galbūt tada surastų būdus atskiros frakcijos, atskiros partijos, nuo kurių personalijų tolesnio problemų sprendimo ir priklauso tolesnis Seimo efektyvus darbas. Ar Seimas, nematydamas galimybių konstruktyviai spręsti problemas, tiesiog eitų į pagreitintus rinkimus. Visų pirma, reikia pasiūlyti tom frakcijom, tiems asmenims patiems spręsti problemas, kurios iki šiol neišsisprendė ir kurios tas įtampas sukelia.

 

Ką nutarėte dėl koalicijos ateities? Kaip elgsis didžioji valdančioji dauguma su savo partneriais liberalcentristais?

 

Jau vakar ministrė R. Juknevičienė, dalyvavusi mūsų vadovybės pasitarime, siūlė vieną sprendimų, kuris būtų pats efektyviausias. Tai ministrui pačiam apsispręsti, ar jisai nematytų galimybių padėti koalicijai toliau nebebūti paskendusiai šiose problemose. Iš kitos pusės, mums labai svarbu teisingumo atstatymas ir mes aptarėme visą eilę veiksmų, kuriuos,  jeigu jau pats ministras negali padaryti, sieksime padaryti Vyriausybėje. Teisingumas neteisingai atleistų pareigūnų atžvilgiu taip pat yra labai svarbus tikslas, kurį turime pasiekti. Būtų didelė klaida FNNT vadovų skyrimo konkurso nenukelti vėlesniam laikui. Mes taip pat manome, kad FNTT vadovų atleidimo įsakymai yra neteisingi ir juos, jei ne pats ministras atšaukia, turėtų atšaukti Vyriausybė. Trečias dalykas, kaip jau sakiau praėjusią savaitę ir ką parodo dabartinė situacija – atsakomybė už tokią struktūrą kaip FNTT, vienam ministrui gali būti per didelė našta. Todėl galvodami apie struktūrinę FNTT vietą valstybės sąrangoje, turime keisti jos atskaitomybę ir priklausomybę nuo Vidaus reikalų ministerijos.

 

Siekiant įgyvendinti tai ką Jūs išvardinote, ar gali padėti Antikorupcijos komisijos tyrimo paviešinimas?

 

Išvadas mes žinome. Buvo nustatyta tikrai daug faktinių aplinkybių, kurias visos institucijos turėtų nuosekliai išnagrinėti. Tą turėtų spręsti Seimas ir Seimo Antikorupcinė komisija. Visuomenei žinoti daugiau tiesos yra reikalinga ir vertinga. Tik tokiu keliu einant mes galime garantuoti, kad mūsų valstybėje bus daugiau teisingumo.

 

Jūs ką tik sakėte, kad Vyriausybės įsakymu galima grąžinti atleistus FNTT  vadovus?

 

Vyriausybės nutarimu galima panaikinti neteisėtus arba prieštaraujančius Konstitucijai ministro įsakymus.

 

Ar valdančiosios koalicijos partneriai gali toliau dirbti kartu? Štai valdančiojo Liberalų Sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras E. Masiulis sako, kad jeigu tokios galimybės nėra, tuomet derėtų svarstyti apie naują valdančiąją koaliciją arba mažumos Vyriausybės galimybę.

 

Tikrai negaliu ginčytis su tokia kolegos E.Masiulio nubrėžta perspektyva. Jeigu liberalcentristai nekeis savo požiūrio į bendrą darbą bei tam tikrų bendrų principų įgyvendinimą ir bent minimaliai neprisidės prie teisingumo principų atstatymo, tuomet turėsime galvoti apie kitus variantus, apie mažumos Vyriausybę taip pat.

 

Ar interpeliacija Vidaus reikalų ministrui šiuo metu yra galima? Ar ruošiatės jai?

 

Svarstymai Seime parodys, kaip tai gali klostytis. Aš negaliu atsakyti, kas vyks Seime. Aš galiu pasakyti, kas nevyks Vyriausybėje. Interpeliacijos koalicijos viduje nėra pats  tinkamiausias instrumentas.

 

Atranka į FNTT vadovus turėtų vykti šį penktadienį. Taip sakė vidaus reikalų ministras po susitikimo su Prezidente. Kas Jums žinoma, Premjere? Taip ir bus?

 

Tikrai negalėčiau ką nors daugiau pasakyti. Siūlysiu Vyriausybėje priimti sprendimą, kuriuo siektume šį konkursą nukelti į vėlesnį laikotarpį, kad iki to laiko situacija su buvusiais pareigūnais ir pačios FNTT statusu būtų iki galo išsiaiškinta.

 

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad Prezidentei atsisakius atleisti vidaus reikalų ministrą valdantieji turi arba susitarti ir dirbti drauge, arba Vyriausybė privalo pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Kaip vertinat opozicijos lyderio žodžius?

 

Būtų gerai išgirsti opozicijos lyderio žodžius apie teisingumą.

 

Ir dar, opozicijos nuomone, energetiniai įstatymai, kuriuos Seimas turėtų priimti pavasario sesijoje, nėra paruošti.

 

Kartais susidaro vaizdas, kad opozicijos lyderis negyvena Lietuvoje ir nežino, kad derybos dėl Visagino atominės elektrinės vyksta su dideliu pagreičiu, kad kaip tik kovo, balandžio, gegužės mėnesiais yra planuojama pasiekti visą eilę susitarimų, kurie ir turės būti pateikti Seimui, kad šis jiems pritartų. Raginčiau geriau susipažinti su darbų grafiku ir matyti, kada kokie sprendimai yra rengiami ir kada jie pateks į Seimą. Suskystintų dujų terminalo statybos reikalai taip pat labai sparčiai eina į priekį. Baigiamas rengti įstatymo projektas, kuris apibrėš, kaip dirbs terminalas po 2014 metų. To įstatymo svarstymas yra numatytas Seime balandžio mėnesį ir tinkamu laiku bus pateiktas Seimui.

 

Premjere, FNTT vadovas ir jo pavaduotojas buvo atleisti, nes įtarta, kad pareigūnai nutekino informaciją apie būsimus teisėsaugos veiksmus prieš „Snorą“. Skandalas dėl pareigūnų atleidimo tiek įsisuko, kad visuomenė senokai nesulaukia žinių apie patį „Snorą“. Premjere, ar turite kokių nors žinių apie „Snoro“ banko veiklos tyrimą? Kur dingo beveik 4 milijardai litų?

 

Pareigūnų atleidimas iš FNTT vadovų, kaip rodo ir Seimo Antikorupcinės komisijos tyrimas, nieko bendro su informacijos nutekinimu iš Prokuratūros posėdžio neturi. FNTT vadovas generolas Gailius buvo atleistas iš pareigų, todėl, kad ministras Palaitis pareikalavo generolą Gailių, kad jis atleistų savo pavaduotoją. Generolui Gailiui nesutikus atleisti pavaduotojo Giržado, jis neteko teisės dirbti su slapta informacija ir buvo atleistas iš pareigų. Atrasti ką nors bendro su informacijos nutekinimu yra sunku. Dėl „Snoro“ reikėtų klausti Generalinės prokuratūros, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą. Jis ir turėtų nustatyti, kokiais būdais buvę akcininkai Antonovas ir Baranauskas sugebėjo per pakankamai netrumpą laiką įvairiom fiktyviom finansinėm operacijom tokias pinigų sumas išplauti iš banko.

 

Ūkio bankas sausį dėl vienkartinio įvykio patyrė 50 mln. litų nuostolį. Investuotojams patariama atidžiau sekti Ūkio banko ataskaitas. Ar Jums žinoma Lietuvos banko nuomonė apie Ūkio banko veiklą, Premjere?

 

Informaciją apie bankų veiklą visų pirma turi analizuoti Lietuvos bankas. Tikiuosi, kad jie savo analizę neilgai trukus paskelbs. Aš negaliu nieko daugiau spręsti, kadangi neturim jokios kitokios informacijos. Tikimės, kad gausime tinkamą informaciją iš Lietuvos banko.

 

 

Ačiū už pokalbį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...