2015 Gegužės 27

Technologijų skautu tapęs buvęs bankininkas atrado aukso gyslą

veidas.lt

Inovacijos. Bendradarbiaujant su mokslininkais Lietuvoje kuriamos unikalios technologijos ir produktai skinasi kelią į pasaulio rinkas.

Neseniai spaudoje šmėstelėjo kuklus pranešimas, kad biotechnologijų bendrovės „ProBioSanus“ vadovas Tomas Andrejauskas, prieš trejus metus nuo nulio sukūręs startuolį, kuriantį ir gaminantį natūralias aplinką saugančias valymo ir higienos priemones su gerosiomis bakterijomis probiotikais, investuoja į naują startuolį.

Nors buvęs bankininkas T.Andrejauskas nenoriai kalba apie dabartinę savo veiklą, jo su partneriais kuriami verslai yra iš tiesų puikūs mokslo ir verslo sinergijos pavyzdžiai, kurių Lietuvai labai trūksta.

Pirmoji bendrovė iš startuolio jau išaugo į sparčiai besiplečiančią įmonę su savo laboratorija ir naujus produktus kuriančiais mokslininkais. 30 proc. produkcijos į Baltijos, Skandinavijos šalis eksportuojanti „ProBioSanus“ jau įžengė ir į JAV rinką, taip pat dairosi naujų horizontų. Jų atrasti, matyt, nebus labai sunku, nes prie įmonės vairo šiuo metu stojo itin patyręs profesionalas – Giedrius Martusevičius, daug metų vadovavęs kompanijos „Philips“ atstovybėms Baltijos šalyse, Rytų Europoje, Vidurio Azijoje, Kaukaze ir Izraelyje. Įmonei keliamas uždavinys eksportuoti 90 proc,. savo produkcijos.

Pats T.Andrejauskas savo verslo plėtros ir technologijų komercinio pritaikymo patirtį  sutelkė naujame su kitais verslo angelais įkurtame startuolyje „SatiMed“. Nauja įmonė atlieka mokslinius tyrimus ir gamina maisto papildus iš kanapių ekstraktų, kuriuose gausu fitokanabinoidų – gydomosiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų.

Pasaulis jau seniai atrado, kad kanapės nėra tik narkotinių savybių turinti žolė ar  augalas virvėms vyti. Maistui vartojamos kanapių sėklos, aliejus. Tačiau vis daugiau dėmesio ir mokslinių tyrimų skiriama kanapių gydomosiomis savybėms. Pasirodo, pluoštinės kanapės pasižymi nedidele psichotropinių medžiagų koncentracija. Bet jose gausu kanabinoidų, kurie žmogaus organizmą veikia taip pat kaip endokrininės sistemos gaminami endokanabinoidai, atsakingi už įvairius fiziologinius procesus – mitybą, medžiagų apykaitą, imuninę sistemą, ląstelių regeneraciją. Jų poveikis žmogaus organizmui labai platus – nuo migrenos, miego sutrikimų iki epilepsijos gydymo. Taip pat vis dar tiriamas kanabinoidų poveikis vėžio gydymui.

„Dabar į rinką einame su maisto papildais, bet jau galvojame apie terapeutinių kremų gamybą, o ateityje neatmetame galimybės kanapių pagrindu gaminti ir vaistus. Žinoma, tai užtruks nemažai laiko ir nemažai kainuos, nes reikės inicijuoti mokslinius tyrimus, o jų biudžetai gali siekti milijonus eurų“, – apie ambicijas ir globalią verslo plėtrą užsimena 42-ejų verslininkas.

Šiuo metu naujieji maisto papildai registruojami ir notifikuojami, kad galėtų būti eksportuojami į JAV ir Izraelį. Šiose šalyse jau užmegzti ryšiai ir su papildų platintojais, ir su garsiais mokslininkais, turinčiais didžiulį įdirbį tyrinėjant kanapių panaudojimo galimybes.

Lietuvoje, kaip pasakoja T.Andrejauskas, sąlygos kanapėms auginti yra puikios. Vienintelis trūkumas, kad galimas tik vienas auginimo ciklas, o, pavyzdžiui, šiltuosiuose karštuose galimi du trys jų auginimo ciklai. Tačiau šis trūkumas tampa pranašumu, kai žinai, kad kanapės auginamos atvirame ore, o dirvožemis, gruntiniai vandenys ir oras – itin švarūs.

Išmanantiems žmonėms tai daro didžiulį įspūdį, nes byloja apie produkto kokybę. Mat kanapės dėl savo absorbcinių savybių net naudojamos dirvožemiui valyti. Todėl viena, kai jos auginamos kažkur Kinijoje šalia pramonės įmonių, kur į save absorbuoja sunkiuosius metalus, o paskui iš jų, pavyzdžiui, spaudžiamas aliejus, ir visai kas kita – kai auga švarioje lietuviškoje aplinkoje. Visą tai įvertinę verslininkai nusprendė pasinaudoti galimybe ir investuoti į šią gana naują sritį, kol joje dar yra nedaug žaidėjų ir gali būti pirmas.

„Suprantama, kad laikui bėgant atsiras ir daugiau panašių technologijų, galbūt jos šiek tiek atpigs, nes kol kas ekstrakcija yra santykinai brangi. Galbūt ir galutinių produktų kainos sumažės ir jie bus įperkami didesniam ratui žmonių“, – svarsto verslininkas.

T.Andrejauskas pasakoja, kad taip pat, kaip ir kuriant pirmąjį startuolį, „SatiMed“ projektas prieš dvejus metus pradėtas nuo bendradarbiavimo su mokslininkais – Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetais ir Lietuvos augalininkystės institutu. Būtent bendradarbiaujant su mokslininkais buvo sukurtos unikalios technologijos ir produktų formulės.

„Pradėjome nuo mokslo ir tik dabar, po dvejų metų įdirbio, šį produktą komercializuojame. Juokaudami sakome, kad nenorime startuoti kaip „garažiniai“, norime, kad produktas ir jo nauda būtų grįsta mokslu“, – pabrėžia T.Andrejauskas.

Jis sako, kad gali būti vadinamas technologijų skautu, sugebančiu mokslines žinias paversti inovacijomis. O Lietuvoje turime aukšto lygio mokslą, tik vadyba gerokai šlubuoja.

To neneigia ir valdžios atstovai. Ūkio ministerija pripažino: nors mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros investicijoms skiriamas solidus finansavimas, Lietuvos inovatyvumo rodikliai ne gerėja, o blogėja. Pastaraisiais metais pagal pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių Europos valstybių, nedarančių pažangos. O štai Estija pagal inovatyvumą jau pasiekė ES vidurkį ir artėja prie lyderių. Net Latvija, kuri prieš kelerius metus šioje srityje atsiliko nuo Lietuvos, mus jau pralenkė.

Neseniai paskelbtas konsultacinės įmonės VšĮ „Europos socialiniai teisiniai ir ekonominiai projektai“ tyrimas parodė, kad, investuojant 2007–2014 m. ES paramos lėšas, didžiausias dėmesys ir didžiausi pinigai buvo skirti fundamentiniams moksliniams tyrimams, o eksperimentinei plėtrai ar naujiems produktams kurti lėšos buvo vienos mažiausių ES. Moksliniai tyrimai dažniausiai nebuvo orientuoti į socialinius ir ekonominius poreikius, kurie yra aktualūs verslui.

Kaip keisti tokią padėtį? Pasak T.Andrejausko, pirmiausia būtina aiškia apibrėžti fundamentinių mokslų tikslus, prioritetus ir kryptis, nes tuomet, kai to nėra, į visas puses taškomos didžiulės lėšos, o rezultato nėra.

Kita problema – kaip fundamentinius mokslus, technologijas paversti taikomaisiais. Tą geriausia galėtų padaryti verslas, inicijuodamas bendrus projektus su mokslu ir būdamas suinteresuotas galutiniu produktu. T.Andrejausko nuomone, Lietuvos mokslo potencialas nei geresnis, nei blogesnis už kitų, bet laimi tie, kurie turi gerą vadybą ir finansavimą.

„Be ES paramos tokių projektų kaip „ProBioSanum“ vargu ar atsirastų, nes mokslas kainuoja brangiai. Kadangi ES skirtą finansavimą iki 2020 m. turime, belieka sutvarkyti vadybą. O pradėti galima būtų ir nuo to, kad studijuojantiesiems aukštąsias technologijas galėtų būti dėstomi verslo pagrindai, idėjų komercializavimo disciplinos. Reikia sukurti sistemą, kaip mokslo inovacijas būtų galima civilizuotai atskirti nuo universitetų, kad visi tuo būtų suinteresuoti ir nebūtų apgautų. Tarkim, mokslininkai sukuria unikalią technologiją, atsiskiria ir įsuka verslą. Bet universitetui, tarp kurio sienų gimė inovacija, garantuoja, pavyzdžiui, 20 proc. akcijų“, – svarsto jau nemažą idėjų komercinimo patirtį turintis verslininkas.

Pasak jo, negalima nepastebėti, kad mokslo ir verslo santykiai Lietuvoje keičiasi. Anksčiau mokslas ir verslas buvo tarsi du priešiški poliai. Mokslininkams atrodė, kad verslas kažką iš jų nori pavogti, o verslininkams atrodė, kad mokslininkai yra uždari ir nesukalbami. Dabar situacija keičiasi ir tam didelę įtaką daro ES parama. Tačiau kartu ji programuoja ir problemą, nes mokslui finansuoti skirti pinigai naudojami mokslininkų atlyginimams ir jie nėra suinteresuoti rezultatais. Atvirkščiai, suinteresuoti procesu ir kad jis nesibaigtų.

„Fundamentiniai tyrimai, nors tiesioginės naudos iš jų nėra, yra reikalingi, kad jų pagrindu būtų galima atlikti taikomuosius tyrimus. Fundamentinius ir taikomuosius tyrimus reikėtų aiškiau atskirti, atskirti ir jų finansavimą. Fundamentiniai tyrimai turėtų būti parengiami galimam komercializavimui, pritaikomi. O į taikomuosius tyrimus turi būti įtraukiamas verslas, nes mokslas turi technologinių naujovių, o verslas suinteresuotas tas technologijas paversti pinigais. Tik sukūrus tarp jų sinergiją galima pasiekti rezultatų“, – neabejoja T.Andrejauskas, jau ne kartą įrodęs, kad sugeba sėkmingai įžiebti tą mokslo ir verslo sinergijos ugnį.

Lietuvoje startuoliai daugiausia asocijuojasi su informacinėmis technologijomis. T.Andrejauskas su partneriais nusprendė žengti į biotechnologijų sritį, kuri Lietuvoje taip pat yra tradiciškai stipri ir perspektyvi, nes netrūksta nei kompetencijų, nei specialistų. Tačiau rinkoje, kurioje daug stiprių chemijos ir mikrobiologijos įmonių, jie pasirinko kitą kelią ir siaurą išskirtinę sritį: chemiją sujungti su mikrobiologija ir taip sukurti visiškai naujų, pažangių produktų, kurie būtų reikalingi ir naudingi vartotojui.

„Mūsų verslo modelis toks, kad kuriamas, gaminamas ir parduodamas galutinis produktas. Tik tuomet gali kontroliuoti ir užtikrinti kokybę. Tai mūsų išskirtinumas, kuris pasiteisino“, – pabrėžia verslininkas.

Toks pat verslo modelis pritaikytas ir naujajame startuolyje, tik šiuo atveju, kitaip nei pirmajame, nėra investicinio fondo (Verslo angelų fondo) investicijų, tik verslo angelai – investuotojai. „Manome, kad fondai turėtų įsilieti vėliau, kai prasidės pardavimas. Fondų reikia, nes jie valdo didžiulį kapitalą. Tikimės, kad šių metų pabaigoje, kai kursime savo laboratoriją ir pradėsime masinę gamybą, tų investicijų ir pritrauksime“, – verslo plėtros etapus dėlioja verslininkas.

Jo teigimu, kuriant verslą pasiteisino ir kitas modelis, kai verslo angelai – investuotojai patys įsilieja į verslą ir į jį investuoja ne tik savo pinigus, bet ir žinias, gebėjimus bei laiką. Komanda formuojama taip, kad joje būtų ir verslo, ir mokslo atstovų, kurie specializuotųsi konkrečioje srityje, gebėtų kurti ir tobulinti technologijas ir kaip lygūs su lygiais kalbėtis su universitetų mokslo šviesuliais.

Vis dėlto greito pelno čia niekas nesitiki. Greito pelno galima gauti kitokiame versle, pavyzdžiui, nupirkti Kinijoje prekių į sandėlį, parduoti ir turėti tą greitą pelną. Čia kitoks verslas, reikalaujantis nemažų investicijų, įdirbio, paieškų. Tačiau T.Andrejauskas gerai žino, kad sėkmingu projektu taikomųjų mokslinių tyrimų ir plėtros srityje laikomas tas, kuris jau po trejų metų generuoja pliusą. Jis tikisi, kad naujasis startuolis tą pliusą sugeneruos dar anksčiau.

„Ar tai aukso gysla? Dar sunku pasakyti, nes kai viską labai nuauksini, greitai atsiranda daug bandančiųjų bėgti paskui, – juokiasi verslininkas. – Konkurentai – gerai, bet blogai, kai tai būna diletantai, kurie skubėdami daro bet kaip ir gadina tikrai gerų dalykų įvaizdį. To labiausiai nesinorėtų, bet rinka yra rinka ir taisyklės joje vienodos visiems.“

Aušra Pocienė

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...