2013 Gruodžio 26

Teatre, kaip kosminėj raketoj

veidas.lt


Pro rakto skylutę – į ateinančių metų premjeras Vilniuje ir Kaune.

Nacionalinis dramos teatras pirmąjį 2014-ųjų pusmetį žiūrovus žada pakviesti į tris premjeras. Vasarį bene labiausiai intriguojanti sezono afiša kvies sugrįžti į 1991-ųjų sausio „Barikadas“, kurias tuomet dar vaikais lakstę trisdešimtmečiai spektaklio kūrėjai – dramaturgai Goda Dapšytė, Janis Balodis ir režisierius Valteris Silis patys pamena miglotai. Užtat jiems įdomu patyrinėti, kaip per porą dešimtmečių keitėsi jų požiūris į išgyventus įvykius, pasvarstyti, kokia istorija naudingesnė tautų raidai: idealizuota legenda ar nenušlifuoti faktai.
Visoms trims Baltijos šalims būdinga idealizuoti savo praeitį, nesvarbu, ar tai būtų tarpukaris, ar atgimimo laikotarpis, kuris laikomas Baltijos šalių vienybės aukso amžiumi. Deja, šiandien savanaudiškos interesų kovos tarp Baltijos tautų jau gerokai daugiau nei vienybės, o nesutarimų – daugiau nei tarpusavio pasitikėjimo. Lietuviška-latviška spektaklio komanda, pasiremdama dokumentine medžiaga, ieškos atsakymų, kaip tai galėjo įvykti. Spektakliui kūrėjai pasitelkė tos pačios trisdešimtmečių kartos aktorius – Elzę Gudavičiūtę, Moniką Vaičiulytę, Tomą Vaškevičiūtę, Tadą Gryną, Martyną Nedzinską, Marių Repšį ir Ainį Storpirštį.
Kovą Gedimino prospekto pradžioje esantis teatras vaikus ir paauglius pakvies į novatoriškų meninių sprendimų kupiną premjerą „Kosmosas+“. Kopenhagoje įsikūrusios grupės „Hotel Pro Forma“ įkūrėja dailininkė bei režisierė Kirsten Dehlholm, pati save vadinanti vaizdų kompozitore, Lietuvoje pirmąkart statys spektaklį jaunajai auditorijai. Ir jis tikrai bus apie kosmosą. Išmoningai derindami mokslinius faktus, planetų ir galaktikų nuotraukas, vaikų piešinius, šviesos efektus ir gyvai atliekamą elektroninę muziką, spektaklio sumanytojai žada įspūdingą reginį.
Kūrybinę spektaklio komandą sudaro teorinės fizikos specialistas, visata besidomintis vaizdų dizaineris, radijo bangomis valdomų mažųjų skraidyklių su įmontuotomis kameromis operatorius, gyvai grosiantys elektroninės muzikos didžėjai ir kt. Mokslinis spektaklis pasakos apie visatos amžių, kilmę, apie galaktikų ir mūsų saulės sistemos atsiradimą. Vaikai sužinos, kas yra žvaigždė, kometa, baltoji nykštukė, raudonoji milžinė, pulsaras, supernova, kas yra juodosios skylės ir tamsioji materija, o kas – kosminių mikrobangų fonas. „Sieksiu, kad bent vienas vaikas, išėjęs iš šio spektaklio, pasakytų: aš noriu tapti mokslininku“, – tvirtina režisierė K.Dehlholm.
Trečioji Nacionalinio dramos teatro premjera „Broken Heart Story“ neseniai jau buvo pristatyta Naujosios dramos dienose. Su lietuvių aktoriais šį pastatymą toliau tobulins pati pjesės autorė, suomių dramaturgė Saara Turunen. „Broken Heart Story“ – tai moters ir jos sielos, kurias vaidina skirtingos aktorės, istorija. Pagrindinė veikėja (akt. Rasa Samuolytė) – kritiškai vartotojiškos visuomenės atžvilgiu nusiteikusi ūsuota rašytoja, o jos siela (akt. Toma Vaškevičiūtė) – miela, švelni ir ištroškusi meilės Marilyn Monroe tipo būtybė. Ir menininkę, ir jos sielą varžo aplinkinio pasaulio nuostatos ir lūkesčiai. Abi jos siekia susijungti, tačiau tai įmanoma tik vaizduotėje, kai rašytoją aplanko įkvėpimas.
Žiūrint idėjiškai – jau šiek tiek apsamanojęs feminizmas, nepateikiantis žiūrovėms didelių staigmenų. „Savo pjesėmis nesistengiu provokuoti. Man kur kas svarbiau perteikti jausmus, patirtį ir pojūčius“, – teigia pati S.Turunen.
Lietuvos rusų dramos teatras vasarį turėtų parodyti „Demetrijų-Borisą Godunovą“ Friedricho Schillerio ir Aleksandro Puškino kūrinių motyvais. Spektaklį, kuris taps tarptautinės teatro laboratorijos dalimi, kurs keturi režisieriai, po švenčių suvažiuosiantys iš Italijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados.
Ne mažiau įdomi premjera laukia kovą, kai teatro vadovas Jonas Vaitkus pristatys Williamo Shakespeare’o “Karalių Lyrą”.

Prisikelia „Barbora Radvilaitė“

Nacionalinis Kauno dramos teatras pirmąjį pusmetį žiūrovus nudžiugins trimis premjeromis. Mūsų teatro ~enfant terrible~ Artūras Areima sutinka ukrainiečių literatūros ~enfant terrible~ Serhijų Žadaną, romano „Depeche Mode“ autorių, ir iš šių anarchistiškai nusiteikusių vyrukų susidūrimo turėtų rastis spektaklis „Kartu“. Pagrindines knygos idėjas taikliai apibūdina autentiška lozunginė citata: „Valstybė − pochuj, transnacionalinės korporacijos − pochuj, kapitalo susiliejimas − pochuj…“ Iš tiesų vardijimas gerokai ilgesnis, mat romano veikėjas sukūręs ištisą „permanentinio pochujizmo“ teoriją. O A.Areima – ne iš tų režisierių, kurie būtų linkę ieškoti padoresnių atitikmenų dramaturgo siūlomai frazeologijai.
Knygos veiksmas iš Charkovo persikels į neapibrėžtą posovietinę spektaklio erdvę, kartu atsisakydamas kai kurių iš daugybės joje pateiktų personažų. Tonacija – liūdna ir kartu juokinga, atspindinti paradoksų kupino laikmečio patirtį. „Gyvenimas – tarsi kosminė raketa: jei jau ten įlipai, sėdėk ir nieko nejudink, tiesiog būk pasirengęs staigiems savo gyvenimo pokyčiams“, – rašė S.Žadanas. Veikiausiai panašia instrukcija teks vadovautis ir būsimiems spektaklio žiūrovams. Pagrindinius vaidmenis režisierius patikėjo Vainiui Sodeikai, Tomui Rinkūnui ir Sauliui Čiučeliui.
Marius Macevičius po sėkmingos Pavelo Sanajevo apysakos „Palaidokite mane už grindjuostės“ interpretacijos Rusų dramos teatre („Prakeikta meilė“ buvo pastatyta 2010-aisiais) grįžta prie šio slidaus, puikios dramaturginės klausos reikalaujančio „cover“ žanro. Tik šįkart ėmėsi ne šiuolaikinės literatūros, o lietuviškos klasikos – Ievos Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimo“, kuris po dramaturgo intervencijos virsta „Rosa von Hochenberg“. Abu spektaklius sieja tas pats režisierius – Agnius Jankevičius, šiam pastatymui pasitelksiantis ne tik kauniečių trupės, bet ir VDU vaidybos kurso studentų pajėgas.
O vasarop Jonas Jurašas mėgins pasukti laiką atgalios ir dar kartą inscenizuoti Juozo Grušo „Barborą Radvilaitę“, kuri bus rodoma ne tik Kauno scenoje, bet ir Valdovų rūmuose. Spektaklis, 1972-aisiais virtęs sovietinės cenzūros persekiojimo auka, bet nepaisant to tvirtai įsirašęs Lietuvos teatro istorijon, po 42-ejų metų gaus antrojo kvėpavimo (gal verčiau sakyti – reinkarnacijos?) šansą. Įdomu, kas pakeis legendinę anų laikų Barborą – Rūtą Staliliūnaitę?

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...