2012 Liepos 27

Tarpukario ir šiandienos Lietuva statistikos veidrodyje

veidas.lt


Statistiniai duomenys apie valstybę ir jos gyventojus buvo renkami ir sisteminami net ir prieš 90 metų. Valstybės statistika ir šiais, informacijos, žinių visuomenės, ir tarpukario laikais turėjo vieną paskirtį – atspindėti šalies ir jos gyventojų gyvenimą.

Pernai vykęs visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas iki šiol moderniausias istorijoje: apie 34 proc. gyventojų duomenis pateikė elektroniniu būdu. Šiuo požiūriu statistinių duomenų rinkimas dabar ir tarpukariu visiškai skirtingas.
Vis dėlto esminiai statistinių tyrimų at likimo principai ir tuomet buvo panašūs. Išsiplėtė tik tyrimų apimtis, atsirado nau jų gyvenimo ir veiklos sričių, nunyko kai kurios senosios.
„Principai ir tais laikais buvo panašūs, tik dabar rengiama daugiau statistinės informacijos. Tačiau ir tarpukariu norėta sužinoti, kiek yra gyventojų, kokia jų tautinė sudėtis, religija, profesija“, – pasakoja Lie tu vos statistikos departamento generalinė di rektorė Vilija Lapėnienė.

„Šalys ir jų institucijos, rengiančios oficialiąją statistiką, turi kalbėti vienoda sta tistine kalba – pagal vienodą metodiką turi būti skai čiuojama infliacija, vertinamos prekybos apimtys ir kiti rodikliai. Tai universali taisyklė, galiojanti visose statistikos institucijose“,
– sako V. Lapėnienė, pabrėždama, kad kaip tik dėl to tarpukariu prireikė ir pirmojo Statistikos įstatymo, kuris Lietuvoje buvo priimtas 1930 m. Tuo metu statistiniai duomenys apie skirtingas sritis (pavyzdžiui, žemės
ūkį, pramonę, geležinkelius) buvo renkami centralizuotai, bet jų rengimas buvo derinamas su Centraliniu statistikos biuru. „Nuo 1924 m. Lietuva, norėdama palyginti užsienio prekybos rodiklius su kitomis šalimis, pakeitė prekių nomenklatūrą – prisitaikė prie Briuselio 1913 m. nomenklatūros“, – pavyzdį pateikia Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė.
Beje, Vokietija bei Rusija (tuomet – SSRS) ir tarpukariu, ir dabar yra tarp trijų svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių, tik štai su Didžiąja Britanija, į kurią tarpukariu buvo eksportuojama daugiausia, dabar prekybiniai santykiai ne tokie intensyvūs – šiuolaikiniame eksporto šalių trejetuke jos vietą užima kaimynė Latvija.

Atskleidžia pažangą
1999 m. išleistame straipsnių rinkinyje „Lietuvos statistika XX amžiuje“ apžvelgiamas Lietuvos valstybės statistikos kelias, Lietuvos administracinės statistikos organizavimo ir ekonominės statistinės minties raida.
Ir anuomet, ir dabar gy ven tojams ar įmo nėms užduodami klausimai atitiko laikmečio aktualijas.
Galiausiai, pasak V. Lapėnienės, keičiasi ir darbo organizavimas. Nuolat didėjant statistinės informacijos poreikiui, griežtėjant jos kokybės reikalavimams, Lietuvos statistikos departamentas turi aprūpinti vartotojus kokybiška statistine informacija, tuo pat metu ne tik nedidindamas, bet ir nuosekliai mažindamas statistinės atskaitomybės naštą. Taigi su tais pačiais ištekliais rengiama vis daugiau statistinės informacijos.
Mat anksčiau vi sa informacija buvo su ren kama iš respondentų pildant anketas, dabar didelė dalis duomenų gaunama iš administracinių šaltinių („Sodros“, VMI ir kt.). Be to, plečiasi ir oficia liosios statistikos sritys – atsiranda tokie nauji reiškiniai, kaip informacinė visuomenė.
Kalbant apie užsienio prekybą, buvo pateikia ma statistika apie anuomet vienas svarbiausių prekių – muilą, vaisvynius. Be to, tarpukariu skelbta ir kiek Lietuvoje pa gaminama bei nuperkama skrybėlių – matyt, tai buvo itin aktuali informacija Kauno ponioms.
Kartu tarpukario statistiniai duomenys leidžia ne tik geriau pažinti to laikmečio aktualijas, bet ir įvertinti ūkio, infrastruktūros progresą.
Įdomu, kad tarpukariu buvo nutiesta beveik tiek pat geležinkelių, kiek ir šiais laikais. Užtat kelių su danga dabar pailgėjo kone 50 kartų.
Statistika leidžia pastebėti ir tai, kaip augo, pavyzdžiui, įmonių skaičius. Štai 1920 m. Lietuvoje veikė 2474 pramonės įmonės, o 1928 m. – jau 5742. Daugiau nei pusė jų (2940) – maisto pramonės įmonės, drabužių ir avalynės gamybos įmonių buvo 1327, miško pramonės – 927, tekstilės srityje dirbo 514, higienos – 279 įmonės.
Beje, kaip matyti, ne visais atžvilgiais pažanga yra šių laikų naudai. Visu tarpukario laikotarpiu, išskyrus 1920 m., Lietuvos biudžetas buvo perteklinis – pajamos viršijo išlaidas, o dabar, atvirkščiai, nedeficitinis buvo vos porą metų.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą  imta rinkti statistinius duomenis ne tik apie valstybės, bet ir apie namų ūkių biudžetus. Pirmą kartą namų ūkių biudžetų tyrimas (anksčiau vadintas šeimų biudžetų tyrimu) Lietuvoje buvo atliktas 1936–1937 m. Jame dalyvavo 294 šeimos, kurių nariai dirbo pramonėje ir prekyboje, buvo smulkūs komersantai, laisvų profesijų atstovai, valstiečiai. Gauta informacija apie šeimų pajamas, išlaidas, maisto produktų suvartojimą (natūrine ir pinigine išraiška), taip pat vidutines kainas, kuriomis buvo įsigyja mos prekės. Nors tai buvo pirmasis šeimų biudžetų tyrimas Lietuvoje, jis buvo at liktas gana profesionaliai ir nedaug nusileido analogiškiems Vakarų šalių tyrimams.
Dabar ir namų ūkiai, ir jų tyrimai gerokai skiriasi nuo tarpukario. Lietuvos statistikos departamento specialistai teigia, kad didžiausi pokyčiai atliekant tokius tyrimus prasidėjo atkūrus nepriklausomybę.
1992 m. iškilo būtinybė įvertinti infliaciją, tai yra pradėti skaičiuoti vartojimo kainų indeksą – pradėta detaliai tirti vartojimo išlaidų struktūra. Tokie tyrimai tarpukariu būtų buvę neįsivaizduojami.

Skiriasi demografija
Nemažų pokyčių yra demografiniuose rodikliuose. „Vienas ryškiausių skirtumų – kaimo ir miesto gyventojų proporcijos“, – pabrėžia V. Lapėnienė. Pavyzdžiui, 1923 m. mažiau nei trečdalis gyventojų gyveno mieste, dabar, priešingai, tik apie trečdalis gyvena kaime.
Šalies tautinė sudėtis keitėsi nedaug: 1923 m. lietuviai sudarė apie 80,6 proc. visų gyventojų, o dabar – daugiau nei 83 proc. Vidutinė tikėtina šalies gyventojų gyvenimo trukmė nuo tarpukario pailgėjo keliomis dešimtimis metų: dabar vyrai, tikėtina, vidutiniškai išgyvens iki 68 metų, moterys – iki beveik 79 metų, o tarpukariu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nesiekė 60 metų.
Kaip ir dabar, tarpukariu aktuali problema buvo emigracija, ypač apie 1926-uosius, paskui – prieš Antrąjį pasaulinį ka rą. Tačiau gerokai skyrėsi emigracijos kryptys. Dabar daugiausia lietuvių vyks ta į kitas Europos šalis, o tarpukariu daugiausia jų traukė už Atlanto – į JAV, Kanadą, Argentiną, Braziliją.
Emigranto portretas 1928-aisiais detaliai aprašytas straipsnių rinkinyje „Lietuvos statistika XX amžiuje“. Pavyzdžiui, apie 70 proc. visų išvykusių jų 1928 m. kovo– gruodžio mėn. sudarė emigrantai, kurie prieš išvažiuodami vertėsi žemės ūkio darbais. Pramonės įmonėse dirbančiųjų kar tu su amatininkais išvažiavo 12 proc., užsiimančiųjų prekyba – 5 proc.
Tačiau blogiausia, kad mūsų mažėja: gyventojų, priešingai nei dabar, tarpukariu nuolat daugėjo, net įvertinant, kad kito šalies plotas. Užtenka pažvelgti į gimimų ir mirimų statistiką, ir pamatysime, kad tarpukariu per metus gimusiųjų nuolat būdavo bent 10 proc. daugiau nei mirusiųjų.
Galima apibendrinti, kad valstybės statistika ir tarpukariu, ir dabar yra valstybės ir jos gyventojų gyvenimo at spin dys, leidžiantis suvokti laikmečio aktualijas, pa ste bėti naujus reiškinius, pasilyginti su kitomis šalimis ir jų gyventojais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...