Tag Archive | "V.Andriukaitis"

Gero savaitgalio ir venkite vokiško alaus. Ne tik

Tags: , , , , ,


Scanpix nuotr.

Aušra LĖKA

Specialiai „Veidui“ iš Strasbūro

Klausantis diskusijų Europos Parlamento sesijoje Strasbūre apetitas mažėja: pasirodo, dėl besaikio veterinarinių antibiotikų naudojimo valgydamas mėsą ar gerdamas pieną gauni dozę antibiotikų. O Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad netrukus daugiau žmonių gali mirti nuo neveiksmingų antibiotikų nei nuo vėžio. Pasijunti sveikesnis ir dėl to, kad iš vakaro susilaikei nuo bokalo vokiško alaus, mat jis – su piktžolių, bet galbūt ir žmonių žudiku glifosatu.

„Have a good weekend and avoid Ger­­­­man beer“, – Europos Par­la­mento (EP) Žaliųjų frakcijos/Eu­ropos laisvojo aljanso narė prancūzė Michéle Rivasi laiške, raginančiame toliau kovoti prieš glifosatą, kolegoms linki gero savaitgalio ir pataria vengti vokiško alaus. Mat naujausi tyrimai alaus mėgėjams sukėlė šoką: Miuncheno aplinkos institutui ištyrus 14 populiariausio vo­kiško alaus rūšių, visose buvo aptikta glifosato.

Įtakingas Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rašo, kad tyrimams alus pirktas pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Vokietijos prekybos centruose. Garsaus prekės ženklo „Ha­sseröder“ litre alaus aptikta 29,74 mikrogramų glifosato, „Jever Pils“ – 23,04, „Wars­tei­ner Pils“ – 20,73, „Radeberger Pilsner“ – 12,01, „Vel­­­­tins Pilsener“ – 5,78 mikrogramų litre, tiksliau – nuo kelių iki šimtų kartų daugiau, nei leistina norma geriamajame vandenyje.

O šis „piktžolių žudikas“, kaip reklamuojamas glifosato produktas „Roundup“, gali žudyti ir žmogų. 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pripažino, kad „labiausiai tikėtina“, jog glifosatas yra žmonių kancerogenas, sukeliantis vėžį. Maža to, alaus mėgėjų siaubui, kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali kenkti ir vyrų vaisingumui.

Tiesa, Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas ramina, jog grėsmės alaus mėgėjų sveikatai nėra, mat net didžiausias nustatytas glifosato kiekis toks mažas, kad būtų žalingas, jei žmogus kasdien išgertų 1 tūkst. litrų.

Bet prieš glifosato naudojimą kovojantį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narį Bronį Ropę piktina nuolatinis bandymas įtikinti, kad mažos glifosato dozės niekam nekenkia, nes iš esmės nėra įvertinama, kiek mes jo gauname per dieną su skirtingais maisto produktais. „Tyrimai rodo, kad per 15 metų glifosato koncentracija žmonių šlapime gerokai padidėjo. Tad jei jau jo aptinkama šlapime, kokius kiekius mes iš tiesų jo gauname?“ – nerimauja europarlamentaras.

B.Ropė vs V.Andriukaitis

Šią vasarą baigs galioti leidimas prekiauti ES pesticidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, ir Europos Komisija (EK) turės nu­spręsti, ar išduoti naują. EP Žaliųjų frakcijai/Eu­ropos laisvajam aljansui ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui priklausantis B.Ro­pė nusiteikęs prieš. Jo teigimu, Vokie­tijoje atlikti tyrimai rodo, kad glifosato gali būti daugelyje produktų, ir šiandien būtų daugiau nei naivu kalbėti, jog šis chemikalas nedaro jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui.

Bet kitas Lietuvos atstovas europinėse institucijose, EK narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis – priešingoje barikadų pusėje. EK linkusi ignoruoti prieš­taringus glifosato pavojaus sveikatai vertinimus ir siūlo dar 15 metų (iki 2031 m.) pratęsti jo naudojimą ES.

Išsiskyrė ir ekspertų pozicijos: Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 m. kovą pateikė išvadą, kad glifosatas yra tikėtinas žmogaus kancerogenas, o Europos maisto saugos agentūra lapkritį nutarė, kad mažai tikėtina, jog glifosatas kelia kancerogeninį pavojų žmonėms.

Išvados skirtingos, tačiau, europarlamentarų nuomone, Europos maisto saugos agentūros išvados remiasi ir neskelbtais tyrimais, per 80 proc. nacionalinių ekspertų, oficialiai vertinusių glifosatą, atsisakė viešai atskleisti savo vardus, o tai neužkerta galimų interesų konfliktų, pavyzdžiui, pataikaujant pesticidą gaminančioms įmonėms, galimybės.

Šias išvadas griežtai kritikavo ir mokslo bend­ruomenė: 96 autoritetingi šios srities Europos mokslininkai paskelbė pasipiktinimo laišką V.Andriukaičiui, kuriame reikalaujama Eu­ro­pos maisto saugos agentūros tyrimą pripažinti ne­galiojančiu, nes jame nebuvo vertinama daug reikšmingų sveikatai dalykų.

65 įvairių frakcijų europarlamentarai, tarp jų ir Lietuvos atstovas B.Ropė, taip pat kreipėsi į V.Andriukaitį atviru laišku, prašydami susilaikyti nuo leidimo toliau naudoti glifosatą, kol nėra aiškių tyrimų rezultatų.

V.Andriukaitis atsakyme europarlamentarams išreiškė viltį, jog išsklaidys jų abejones dėl siū­­lymo tinkamumo, ir atmetė kritiką, kad išvadoms dėl glifosato galimos žalos stinga skaidrumo ar kad jos remiasi nepakankamai išsamia me­­­džiaga. Tiesa, jis pripažįsta, kad turimi duome­­nys neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti glifo­sa­to po­veikio endokrininei sistemai, o išvados rė­­mėsi ir neskelbtais tyrimais, kurių autorystė ne­atskleista.

Europarlamentarų V.Andriukaičio argumentai neįtikino. EP Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narys, Žemės ūkio ir visuomenės sveikatos komiteto atstovas iš Vokietijos Mar­tinas Häuslingas pavadino skandalu, kad EK pasirengusi tiesiog ignoruoti dalies mokslinin­kų susirūpinimą dėl glifosato keliamo pavojaus sveikatai ir siūlo leisti toliau jį naudoti 15 metų be jokių apribojimų.

„PSO išvada, kad glifosatas gali būti kancerogeniškas žmonėms, turėtų vesti prie pasaulinio jo moratoriumo. Tačiau pramonės lobistai agresyviai stumia išlaikyti šiuos produktus rinkoje žmonių sveikatos sąskaita. O endokrininiai sutrikimai dėl glifosato naudojimo dar visai nebuvo ištirti. Atsižvelgdama į rimtas sveikatos problemas ir prieštaringas mokslines išvadas EK turėtų teikti pirmenybę prevencijos principui, o ne siūlyti patvirtinti šią labai prieš­ta­ringai vertinamą medžiagą“, – piktinasi M.Häus­­­lingas, pabrėždamas, kad negalima žaisti kauliukais, kai yra aiškių įrodymų apie riziką aplinkai ir poveikį žmonių sveikatai. Kol gamintojai nesugeba įrodyti žalos nebuvimo, glifosatas neturėtų būti leidžiamas naudoti ES.

O pagrindo nerimauti yra. Žiniasklaida skelbė, kad Vokietijos universitetui atlikus užterštumo glifosatu tyrimus tarp miesto gyventojų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu, nustatyta, kad visuose tiriamųjų šlapimo mėginiuose glifosato likučiai 5–20 kartų viršija jo koncentraciją, leidžiamą geriamajame vandenyje. O vienintelis ti­kėtinas užterštumo šaltinis – maistas. Maža to, glifosatas dabar plačiai naudojamas, dauguma žmonių jo veikiami reguliariai, tad poveikis gali pasireikšti per ilgą laiką.

„Žinoma, išgėręs butelį ar net kibirą alaus žmogus iš karto nemirs, kaip ir nemiršta nuo radiacijos po rentgeno nuotraukos. Bet jei kasdien gautume rentgeno spindulių, nebūtų ge­rai. Tad faktai, kad glifosato likučių jau randama ir žmogaus šlapime, yra šokiruojantys“, – atkreipia dėmesį B.Ropė.

Lietuviški produktai švaresni

Europarlamentaro B.Ropės prašymu Valsty­bi­nė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) iš­tyrė, ar nėra glifosato ir Lietuvoje parduodama­me aluje, taip pat ir vokiškame, bet pažeidimų nenustatė. Tačiau glifosatą aptikti labai sudėtinga, nes jis suskyla per maždaug 10 dienų. Tad, VMVT di­rektoriaus dr. Jono Miliaus spėjimu, Vokietijos aludariai arba buvo atsivežę apynių, arba salyklo iš tų kraštų, kur dabar nuimamas derlius, arba glifosatu buvo užterštas vanduo.

J.Milius pasakoja, kad jų tarnyba jau apie penkerius metus vykdo miltinių produktų – duonos, bandelių, konditerijos gaminių stebėseną, tirdama, ar juose nėra glifosato likučių. Nuo šių metų į stebėseną įtraukti ir gyvuliniai – mėsos, pieno produktai. Glifosato VMVT lietuviškuose maisto produktuose nėra aptikusi, bet juk mūsų prekybos centruose prekiaujama ir kitų šalių produktais.

Pesticidų ir herbicidų kiekio, viršijančio leistiną normą, iš užsienio atvežtuose produktuose VMVT aptinka nemažai. Per metus grąžinama apie 2 tūkst. tonų maisto produktų, neatitinkančių reikalavimų.

Intensyviausiai miltiniai produktai tiriami laikotarpiu, kai būna ką tik nuimtas grūdų derlius. Grūdus purkšti šia medžiaga draudžiama, tačiau nesąžiningi ūkininkai naudoja glifosatą ne tik pagal paskirtį – piktžolėms naikinti, bet ir grūdinėms kultūroms džiovinti. J.Milius sako, kad apie tokius atvejus plačiai kalbama ir Lietuvoje, pasakojama, esą šio produkto pardavėjai moko purkšti jį ant grūdinių kultūrų, kad jos greičiau išdžiūtų, ar ant bulvių jų daigumui sumažinti sandėliuojant, nors tai ir draudžiama.

Tačiau tokius atvejus nustatyti labai sunku, nes herbicidų junginiai, turintys glifosato, augaluose aktyvūs išlieka neilgai. Bet, kaip aiškina J.Milius, jų skilimas toliau vyksta ekosistemose, žinduolių, taip pat ir žmogaus, kūne. Pastebėta, kad purškimo metu tose dirvožemio arealuose sunaikinama daugybė dumblių ir ki­tų rūšių mikroorganizmų.

Tyrimai atskleidė, kad glifosatas gali sukelti sveikatai ilgalaikių pasekmių. J.Milius aiškina, kad jis susijęs su žinduolių nevaisingumu bei ne­taisyklingu embriono vystymusi, galimais apsigimi­mais. Glifosatas kaupiasi kauluose, silpnina imuninę sistemą, skatina vėžinių ląstelių formavimąsi. Net ir labai nedidelės glifosato dozės in vitro sąlygomis skatina žmogaus ląstelių žūtį. Jei gli­fosatas iš dirvožemio patenka į vandens telkinius, jame išsilaiko ilgiau ir glifosato li­kučių žmo­gus gali gauti per žuvį, kitus produktus.

Besaikio antibiotikų vartojimo pasekmės – mirtinos

Su maistu į burną gali įsidėti ne tik nuodų, kaip kai kas vadina glifosatą, bet ir vaistų. Tik ir tuo nereikia džiaugtis. Žmogui antibiotikų gydytojas skiria tik išskirtiniais atvejais, užtat gyvuliai jo gauna ir profilaktiškai, kai kur, o dar visai neseniai ir ES, jų gyvuliams jų duodavo net norint padidinti svorio prieaugį (nuo 2006 m. ES tai uždrausta).

„Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad netrukus daugiau žmonių gali mirti nuo ne­veiksmingų antibiotikų nei nuo vėžio. Todėl laikas imtis ryžtingų veiksmų ir gyvulininkystėje: drausti profilaktinį antibiotikų naudojimą, veng­ti masinio gydymo jais ir nutraukti šių vais­tų pardavimą internetu“, – pabrėžė EP Eu­ropos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai atstovaujanti Franc¸oise Gro­sse­teˆ­te iš Prancūzijos.

Europarlamentarai pritarė veterinarinių vaistų taisyklių pataisoms, kuriomis skatinami naujoviškų vaistų tyrimai ir ribojamas prevencinis antibiotikų skyrimas gyvūnams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ve­terinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Marius Virgailis aiškina, jog pramoninėje gyvulininkystėje gyvūnų koncentracija didelė, tad didelė rizika, kad iš karto susirgs daug gy­vulių. Su tuo galima kovoti arba vakcinacija, arba antibiotikais. Vakcinuoti įmanoma ne nuo visų ligų, todėl antibiotikai kuo toliau, tuo dažniau naudojami.

„Tačiau juos naudojant dideliais kiekiais il­gą laiką bakterijos tampa jiems atsparesnės. O atsparios antibiotikams bakterijos per gyvulininkystės produktus patenka ir į žmogaus or­ganizmą. Ir gyvūnai, ir žmonės turi daug ben­drų ligų ir ligų sukėlėjų, kurie pavojingi tiek vie­niems, tiek kitiems. Net nereikia, kad atsirastų kokių naujų bakterijų ar virusų – ir esamos įgyja atsparumą ir vis naujoms, kartais net ke­lioms iš karto antibiotikų rūšių grupėms. Problema rimta, nes paskui nebus kuo gydytis“, – kad šiandien, atrodytų, gana lengvai iš­gy­domos ligos gali tapti vėl mirtinos, įspėja M.Vir­gailis, primindamas, kad šis klausimas bu­vo svarstomas net Didžiojo aštuoneto susitikime, o tai rodo bręstant pasaulinę problemą.

M.Virgailis vadovavo mokslininkų grupei, šiuo aspektu tyrusiai Lietuvoje vartotojams parduodamą paukštieną, augintą tiek Lietuvos didžiuosiuose ūkiuose, tiek pavienių ūkininkų, tiek atvežtinę. Tai ypač aktualu, nes vištiena – vienas pigiausių mėsos produktų, tad ir vienas perkamiausių. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad Lietuvoje paukštienos kokybė kol kas nėra bloga.

Nors kartais baiminamasi, kad daug valgydamas akyse užaugančių broilerių mėsos rizikuoji paskatinti auglių vystymąsi, VMVT direktorius J.Milius ramina, jog auginant vištas ES uždrausti hormoniniai preparatai ir šio reikalavimo pažeidimų nenustatoma, nors atliekama reguliari stebėsena. Tačiau J.Milius pripažįsta, kad vištų auginimas tikrai yra labai in­tensyvus, tam naudojant labai daug baltyminių medžiagų, pavyzdžiui, sojų, taip pat įvairių baltyminių priedų. Bet, eksperto vertinimu, taip užaugintų vištų mėsa nėra kenksminga.

Vis dėlto veterinarinių antibiotikų naudojimo mastai tikrai kelia susirūpinimą, tad šiuos metus VMVT skelbia antibiotikų mažinimo metais. VMVT inicijuoja susitarimą su Paukš­čių augintojų asociacija, kad paukščiai būtų už­au­ginti be ar su kuo mažiau antibiotikų, siekia su­sitarimo ir su kar­vių augintojais, kad šie ne­naudotų antibioti­kų prieš karvių veršiavimąsi, kaip dabar ma­siškai daroma.

„Besaikis antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumą ir vis daugiau  antibiotikų tampa neveiksmingi. Tai didžiausia problema pasaulyje. Kasmet Europoje apie 25 tūkst. žmo­nių miršta dėl tos priežasties, kad jų neveikia antibiotikai. 4 mln. pacientų Europos ligoninėse jau turi problemų dėl antibiotikų neveikimo. Prognozuojama, kad 2050 m. pasaulyje dėl bakterijų atsparumo kasmet mirs apie 10 mln. žmonių“, – liūdnas prognozes dėsto J.Mi­lius.

Pavyzdžiui, 2008 m. VMVT specialistai tyrė iš paukščių išskirtų Campylobacter bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Iš visų tais metais tirtų šių bakterijų 27 proc. buvo atsparios trims antimikrobinėms medžiagoms. 2014-aisiais net 46 proc. minėtų bakterijų buvo atsparios jau penkioms antimikrobinėms me­džia­goms. Šie skaičiai iliustruoja tikrąją padėtį, o ji, akivaizdu, nėra gera.

O štai skandinavai įgy­vendino keletą programų, kurių esmė – ke­letą metų nenaudoti antibiotikų. Re­zultatai pra­noko lūkesčius, mat an­tibiotikai vėl tapo veiks­mingi, o atsparių bak­­terijų gerokai sumažėjo.

Oficialiais  duomenimis, Lietuvoje veterinarinių antibiotikų naudojimas mažėja, ir sparčiau nei ES. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo 2010 iki 2014 m. jų pardavimas sumažėjo 22 proc. (nuo 16 iki 13 t). Skaičiuojant vienam biomasės ki­logramui Lietuvoje sunaudojama 36,6, o ES – 109,7 miligramų. Tačiau, pasak J.Miliaus, ži­nant mū­sų mentalitetą reikėtų padaryti nemažą pa­klai­dą, nes ypač pasienio rajonuose su Bal­tarusija, Rusijos Kaliningrado sritimi yra daug neoficialios prekybos veterinariniais anti­biotikais. Bloga ir tendencija, kad daugiausiai įtakos atsparumo plitimui da­rančių antibiotikų daugėja: pavyzdžiui, fluorokvinolonų par­davimai nuo 2010 m. padidėjo 3,5 karto, 2014 m., palyginti su 2013 m., išaugo net 71,7 proc.

Bet lietuviška mėsa sudaro tik dalį parduodamos, kita – atvežtinė. O importuojančiose į Lietuvą šalyse veterinarinių antibiotikų vartojama gerokai daugiau.

Vartotojai turi žinoti, ką valgo

„Lietuviškas maistas tikrai kokybiškas. Štai pienas eksportuojamas į 170 valstybių, ir blogų at­siliepimų negaunama. Problemiškiausi – at-vež­­tiniai produktai. Yra mūsų verslininkų, ku­rie veža tai, kas kitur išmesta, kitur netinka. Kiek esame sustabdę tokių produktų, kiek su­naikinę. Bet didieji prekybos centrai diktuoja ir pagal vieną parametrą – kas pigiau“, – neslepia apmaudo VMVT vadovas J.Milius.

Jo vadovaujamai tarnybai tenka susidurti su tikrai apmaudą keliančiomis situacijomis. „Tarp­­tautinė įmonė „Mars“, nustačius jos pa­gamintame šokoladuke plastikinį darinį, pasiel­gė solidžiai – atšaukė savo produkciją iš be­veik pusšimčio valstybių. Tačiau „Mars“ atstovas Lietuvoje mums melavo, kad į Lietuvą tos partijos produkcijos neįvežta, nors mes radome įvežtą ir paskirstytą po parduotuves didelį kiekį. O kai kilo įtarimas, kad mirtinos E.ko­li infekcijos užkrato šaltinis – agurkai, mū­siškis verslininkas sugebėjo skubiai nuvažiuoti į už­krato zoną ir atsivežti tų agurkų – matyt, nemokamai davė. O ko tik nebandoma įvežti į Lie­tu­vą, pavyzdžiui, aliejaus su benzopirenu“, – pa­sakoja J.Milius.

Jo manymu, didelė problema – visuomenės švietimas apie sveiką maistą ir gyvenimo būdą, apie gyvūnų gerovę. „Per televiziją rodoma, kaip kokį „pijoką“ vežioja visą vakarą, o visuomenės švietimui neskiriama dėmesio“, – piktinasi J.Milius.

Jis stebisi, koks mūsų vartotojas neišprusęs, nereiklus. VMVT sugauna kokius nesąžiningus maisto tiekėjus, informuoja tarnybos interneto puslapyje, bet jie toliau pardavinėja savo produkciją, o žmonės toliau perka.

B.Ropės manymu, reikia ne tik daugiau mais­to kontrolės mechanizmų, bet ir labai aiškaus maisto produktų ženklinimo: „Vartotojas tu­ri žinoti, kokį produktą perka, kokios jo su­dedamosios dalys. Tada, kaip ir dabar aiškiai ženk­linamų cigarečių atveju, vartotojo teisė ap­sispręsti – pirkti ar ne.“

Vis dėlto, europarlamentaro nuomone, šiandien, kai Europoje turime produktų pertek­lių, būtų geras laikas pamąstyti apie jų ko­kybę ir atsisakyti kenksmingų dalykų, be kurių galima apsieiti. Kam gaminti, o paskui už ačiū parduoti? Ir taip kiekvienas žmogus per me­tus išmeta apie 150 kg kokybiškų maisto produktų. Ekologinis ūkininkavimas, B.Ropės vertinimu, dabar pakankamai remiamas, tad ūkininkai turėtų pereiti prie jo, o vartotojai turėtų gauti sveikų produktų už atitinkamą kainą.

VMVT vadovas taip pat laikosi pozicijos, kad Lietuva turėtų auginti tik ekologiškus produktus. Juolab esame maža šalis, su dideliais ir intensyviais Vokietijos ar Nyderlandų ūkiais ne­pakonkuruosime. Taip, ekologiški produktai daug brangesni, bet, J.Miliaus manymu, Eu­ro­pos vartotojas labai aktyviai juos pirktų.

VMVT vadovas sako esąs prieš glifosato naudojimą Lietuvoje. O jei vis dėlto leidimas jį naudoti būtų pratęstas, bent jau turėtų būti nustatytas labai griežtas jo naudojimo reglamentavimas.

Bet kol kas neaišku, ar EP pastangos užkardyti pasauline problema tampantį perteklinį veterinarinių antibiotikų naudojimą ar galimą gyvulių ir žmonių sveikatos ardymą glifosatu duos rezultatą. Juk už to stovi didžiulio verslo interesai.

Simboliška, kad EP kovo sesijoje Strasbūre prisimintas talidomidas – atkreiptas dėmesys, ar jo aukoms teikiama pakankama parama. Pra­ėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje šis vaistas buvo skiriamas rytiniam nėščiųjų pykinimui sumažinti, tačiau jį vartojusių motinų kūdikiai gimė su baisiais apsigimimais: vieni kurti, kitiems neišsivystė ausys, galūnės ar stuburas, treti turėjo regos bei veido raumenų, širdies, skrandžio, šlapimo pūslės ir kitų vidaus organų defektų. Juk ne koks maniakas tyčia sukūrė žiaurų ginklą, bet ir tuomet nepaisyta įtarimų, kad vaistas gali būti žalingas.

Arba praėjusio šimtmečio viduryje buvo labai giriamas taip pat plačiai, kaip dabar glifosatas, žemės ūkyje naudotas insekticidas DDT, liaudiškai vadintas dustu, kuris net buvo pelnęs Nobelio premiją. DDT gamintojams, ypač kompanijai „Monsanto“ (tai pa­čiai, kuri dabar gamina ir glifosatą), tai buvo didelis verslas. Tačiau dustas kaupėsi gyvūnų ir žmonių riebaliniuose audiniuose, išryškėjo kancerogeninės jo savybės. 1970 m. jis buvo už­draustas.

Kažin ar „Roundup“ gamintojai ir juos pa­laikantys EK komisarai patys jį naudoja savo kiemelyje, po kurį laksto jų vaikai ar anūkai?

 

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...