Tapatybė. Palyginimo principu sukomponuotas „U-Multirank“ reitingas leidžia pačiam susidaryti universitetų reitingą. „U-Multirank“ padarė beprasmes iki tol buvusias varžybas siekti aukščiausių vietų universitetų turnyrinėse lentelėse. Nėra prasmės veržtis aukštyn vien dirbtinai gerinant tradiciškai reitinguose vertinamus veiklos rodiklius.
Lygiai prieš metus pasirodęs ir Europos Komisijos (EK) remiamas aukštųjų mokyklų reitingas „U-Multirank“, pagal surinktus balus išrikiuojantis aukštąsias mokyklas į bendrą eilę, savo patogumu ir pažangumu pranoko Šanchajaus universitetų reitingavimo sistemą, pasaulio universitetų reitingą „QS World University Rankings“, „Guardian“, „Times“ ir kitos įtakingos žiniasklaidos sudaromas geriausių universitetų eiles. Sugalvotas atskleisti Europos įvairovei, kuri yra jos stiprybė, „U-Multirank“ išlaikė savo liniją įprasminti universitetų unikalumą ir skirtybes, tačiau iš Europos marškinėlių jau išaugo. Antrajame projekto etape – per 1,8 tūkst. institucijų iš 83 valstybių: penktadalis institucijų iš JAV, 17 proc. – iš Azijos šalių.
Žinoma, „U-Multirank“ duomenys nėra gera žaliava tai žiniasklaidai, kuriai norėtųsi juos „apdoroti“ paprastai: antraštėse kelioms aukštosioms mokykloms užmaukšlinti karūną, pranešti, kas nusileido į žemas vietas, ir pirštu parodyti į prasčiausias aukštąsias mokyklas. Būtent tokio absoliutinimo ir supriešinančių bandymų žūtbūt „pelus atskirti nuo grūdų“ atsisakymas – didžiausia „U-Multirank“ vertybė.
Alternatyva, kurią pasiūlė „U-Multirank“, – ne geriausių ir blogiausių universitetų reitingas, suskirstantis skirtingo dydžio bei profilio universitetus į vieną bendrą eilę, o galimybė pačiam susidaryti savo aukštųjų mokyklų reitingą pagal asmeninius poreikius ir palyginti, kaip kuri aukštoji mokykla atrodo pagal skirtingas studijų kryptis arba skirtingus kriterijus – dėstymą ir mokymąsi (studijų), mokslinės veiklos, žinių perdavimo, tarptautiškumo, poveikio regionui. Iš viso šias kriterijų grupes sudaro 31 rodiklis. Pavyzdžiui, tarptautiškumas matuojamas studentų mobilumu, tarptautinėmis mokslinėmis publikacijomis ir kt., o mokslinę veiklą apibūdina citavimo indeksas, mokslinių publikacijų skaičius ir t.t. Kiekvienas iš 31 rodiklio patogiai grafiškai įvertinamas raidėmis nuo E iki A (aukščiausias A įvertinimas atitinka „labai gerai“, žemiausias E – „silpnai“).
Dinamiškas ir patogus internetinis įrankis leidžia universitetus apžiūrėti pagal kelias funkcijas: galima lyginti pasirinktus universitetus kaip institucijas, pagal norimas kriterijų grupes, galima pažiūrėti, kaip kurioms aukštosioms mokykloms sekasi konkrečiose septyniose studijų srityse – verslo studijų, elektros inžinerijos, mechanikos inžinerijos, fizikos (buvo vertinamos pirmame etape, pasirodė 2014 m. gegužę), medicinos, psichologijos ir kompiuterijos (prisidėjo antrame etape, 2015 m. balandį). Taip pat prieinamas ir kitas įrankis: pažiūrėti, kaip atrodo konkreti aukštoji mokykla, kai galima susipažinti net su jos siūlomomis studijų programomis (tomis, kurias institucija pateikė „U-Multirank“), taip pat pamatyti, kaip pagal skirtingas sritis jos rodikliai išsidėsto panašių institucijų kreivėje: kur didžiausia reikšmių koncentracija, koks vidurkis ir t.t.
„Šios sistemos niuansas yra tas, kad nepasakysi, kuris universitetas geriausias. „U-Multirank“ nesudaro geriausiųjų eilės, nesumuoja rodiklių, nes visi jie yra savarankiški: nė vienas iš 31 rodiklio neturi prioritetinės eilės, nors ir pristato skirtingas sritis, – svarbiausią europinio reitingo principą apžvelgia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė. – Jame pamatai aukštosios mokyklos profilį, strateginės veiklos kryptį. Svarbiausia, kad gali palyginti obuolius su obuoliais, o ne su slyvomis. „U–Multirank“ tikslas yra užtikrinti, kad pasirinkęs rūpimus aspektus pagal lyginamuosius pjūvius gausi informaciją apie tas institucijas, kurias gali palyginti. Kitaip tariant, čia nėra jokio bendro sąrašo ir jokių apibendrinimų.“
Jei jau labai knieti sudaryti bendrą reitingą, galima pasinaudoti funkcija, kuri išrikiuoja aukštąsias mokyklas pagal daugiausiai geriausių įvertinimų, tačiau bus skaičiuojami tik A įvertinimai. Vadinasi, jei konkreti institucija nepateikė duomenų, jų stygius įtakos rikiavimui pagal A rezultatus neturės.
Apie reitingo rengėjų tikslus pasakojanti L.Stračinskienė pabrėžia, kad „U-Multirank“ rengėjai deklaruoja siekiantys atskleisti institucijų įvairiapusiškumą, kurio įprasminti nepajėgdavo visi kiti reitingai, orientuoti į mokslinės veiklos vertinimą. Ne mažiau svarbus motyvas buvo visuomenės interesas. Pasak pašnekovės, reitingo organizatoriai, pripažinę, kad aukštųjų mokyklų reitingais domisi visuomenė, į juos reaguoja ir pačios institucijos, ir aukštojo mokslo aplinka apskritai, norėjo atsakyti į visuomenės susidomėjimą reitingais ir nutarė siekti pateikti teisingiausią bei reikalingiausią informaciją.
„Į dabar esančius reitingus įtraukiama tik maždaug 3 proc. visų pasaulio aukštojo mokslo institucijų. Europoje tai dažniausiai universitetai, kurie pirmauja vertinant mokslinius tyrimus, tačiau didžioji dalis studentų mokosi kitose institucijose. Reitingai vertina mokslinių tyrimų lygį, bet ignoruoja kitus svarbius aukštojo mokslo institucijų veiksnius, ypač mokymą ir mokymąsi“, – taip MOSTA periodiniame leidinyje „Agenda“ pernai „U-Multirank“ poreikį apibūdino Gero Federkeilas, „U-Multirank“ projekto koordinatorius.
„U-Multirank“ pateikiami absoliutūs skaičiai, o ne išvestiniai dydžiai – sudėtiniai balai ir t.t., todėl šios sistemos duomenys leidžia matyti realią situaciją. Be to, duomenys kone apie visus rodiklius pateikiami santykiu – procentine dalimi, todėl, pateikiant skaičius, priklausančius nuo bendro skaičiaus, institucijos dydžio, deramai galima pristatyti ir mažų, ir didelių institucijų padėtį.
„Dalis kitų reitingų yra gana subjektyvūs. Pavyzdžiui, 50 proc. vietos QS pasaulio universitetų reitinge lemia akademinė reputacija, kurią savo subjektyvia nuomone vertina išorės bendruomenė, darbdaviai. Be to, tradiciniuose reitinguose daugelis realių institucijos duomenų yra „po vandeniu“, jie nematomi. Tarkime, tame pačiame pasaulio universitetų reitinge galima pamatyti daugiausiai pirmų 300 aukštųjų mokyklų profilius, kai kuriuos jų įvertinimus. O „U-Multirank“ yra skaidrus: matomi realūs duomenys, o ne sukaupti taškai. Realūs duomenys pagal įvairius parametrus pateikiami bendroje atskaitos skalėje, todėl toks išdėstymas leidžia suvokti kitų institucijų rodiklius ir atrasti savo vietą tarp jų“, – metodikos ir duomenų pateikimo pranašumą aptaria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) tarptautinių ryšių prorektorė dr. Asta Radzevičienė.
Pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, kuri dalyvavo dar bandomajame „U-Multirank“ projekte, buvo Vilniaus kolegija. Jos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas sako, kad pažangi europinio reitingo metodika, priešingai nei tradicinių reitingų komponavimo principas, apsaugo ir nuo pavojaus dirbti vien dėl aukštesnės vietos reitinguose. Dirbinai keliant rodiklius, už kuriuos skiriama vieta reitinguose, bendra kokybės gerinimo sistema praranda prasmę.
„Tyrimai parodė, kad nors kai kurie reitingai vertinami su pašaipa ir ironija, aukštosios mokyklos į juos vis dėlto reaguoja: nors veidrodis ir kreivas, į jį vis tiek žiūrima. Taigi Europos universitetų asociacija, svarsčiusi šį klausimą, padarė išvadą, kad nereikėtų kreipti dėmesio į masinės žiniasklaidos rengiamus reitingus, nes, kaip rodo praktika, tada pradedama dirbti rodikliams ir apie jokią kokybės kultūros kūrimo sistemą negali būti nė kalbos“, – apie iškreiptą vaizdą pasakoja G.Bražiūnas.
Direktorius paaiškina, kad dėl šių priežasčių, kuriant „U-Multirank“ sistemą, ir buvo nutarta parodyti rodiklių reikšmes, bet šiukštu jų nesumuoti, nesudėti jokių bendrų balų ir nerikiuoti geriausiųjų eilės.
„Visa sistema paremta galimybe pamatyti, kas yra aukščiau vidurkio, kas žemiau, bet sumavimas yra klaida. Kitaip tariant, tai aukštosios mokyklos profilio parodymas pagal pasirinktus rodiklius. Galbūt studentas yra silpnas, jis nenori stoti į mokslo instituciją, todėl ieško universiteto, kuriame svarbiausia studijos ir galintys jam suteikti žinių dėstytojai“, – patogumą gauti informaciją pagal vartotojui aktualias sritis apžvelgia Vilniaus kolegijos vadovas.
Atrodytų, kriterijų grupės, juolab visi smulkesni rodikliai, tarpusavyje skiriasi savo turiniu ir verte: tarkime, aukštą citavimo indeksą „uždirbti“ sunkiau nei laiku studijas baigiančių bakalaurų procentinę dalį. Nepaisant to, pabrėžiama, kad visi rodikliai yra vienodai svarbūs ir jiems negalima skirti jokios pirmumo teisės.
Kaip pasakoja „Veido“ kalbinti pašnekovai, reitingo metodikos galimybių studijos buvo rengiamos nuo 2008 m., o per tą laiką dėl kiekvieno rodiklio detaliai diskutavo ekspertai – CHERPA aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų konsorciumas, kuriam vadovavo Aukštojo mokslo centras (CHE, Vokietija), Aukštojo mokslo politikos tyrimų centras (CHEPS, Nyderlandai), pačios aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, vien institucijos tarptautiškumui iliustruoti buvo pasirinkti 186 rodikliai.
L.Stračinskienės teigimu, „U-Multirank“ rengėjai viliasi, kad dalyvaujančioms valstybėms aktualūs visi rodikliai, aukštojo mokslo institucija pati pasirenka, apie kokias kryptis pateikti duomenis, taip pat pati sprendžia ir kokias sritis tobulinti. Juolab studentas pats renkasi, kas jam svarbiau: galbūt jis nori studijuoti universitete, kuris nedemonstruoja pačių geriausių mokslinės veiklos pasiekimų, bet didžiausią dėmesį skiria bakalauro studijoms. Taigi vienintelis ir svarbiausias tokios metodikos argumentas – galimybė rinktis pačiam. Bet kokiu atveju, kad ir kokius rodiklius pasirinks „U-Multirank“ įrankyje, naudos gauna kelios suinteresuotos šalys – visuomenė, studentas, institucija ir valstybė, turinti progą įvertinti savo universitetų situaciją, bendrą vietą tarptautinėje panoramoje.
„Trumpai tariant, jei niekada negalvojai studijuoti X universitete, pasidomėjęs rūpimais klausimais „U-Multirank“, galbūt jį ir pasirinksi, – apibendrina L.Stračinskienė. – Vertybė yra ta, kad jame nėra svarbiausių rodiklių. O jei tokių bandoma ieškoti arba stengiamasi informacijos srautą pakreipti kažkuria linkme, šis įrankis praranda prasmę.“
„U-Multirank“ duomenų turinys ir patogus jų pateikimo formatas – dinamiškas internetinis įrankis, leidžiantis susipažinti su skirtinga informacija vienoje vietoje, yra proveržis informacijos apie aukštojo mokslo institucijas sraute. Įprastai informacijos apie studijų, mokslo ir bet kokius kitus rodiklius reikia ieškoti. „Veido“ pašnekovai vardija institucijas, kurios kaupia ir sistemina tam tikrus duomenis. AIKOS sistemoje galima rasti institucijų sąrašą, studentų skaičius, daug duomenų apie konkrečias sritis, atsižvelgiant į aktualią tematiką, pateikia ir MOSTA. Na, o pagrindinis informacijos šaltinis – pačių aukštųjų mokyklų pateikiama informacija. Tiesa, ir „U-Multirank“ informaciją pateikia pačios aukštosios mokyklos, galinčios pasirinkti, kurių studijų krypčių vertinime dalyvauti. Tačiau viena yra universiteto lankstinuke perskaityti, kad kasmet dešimtadalis studentų išvyksta pasimokyti svetur, ir kas kita pamatyti, daug ar mažai tie 10 proc. išvykstančių studentų yra panašiose aukštosiose mokyklose ar konkrečiose jų studijų kryptyse.
„Daug informacijos buvo prieinama ir Lietuvoje, įrankių tam turime. Tačiau „U-Multirank“ atveju valia supažindinti su veikla, informacija yra išreikšta pačios institucijos. Lietuvoje visose srityse galime gauti duomenų apie metinius rezultatus, stojamuosius balus, efektyvumą ir kt., bet šiuo atveju mes kalbame apie tarptautinę erdvę, pasaulinę pasiūlą“, – paaiškina MOSTA atstovė L.Stračinskienė.
Nepamainomas šis įrankis ir pačioms aukštosioms mokykloms, kurie gali įvertinti savo rezultatus, juos palyginti su kolegų pasiekimais ir kurti strategiją, kaip tobulinti atskiras sritis. Dar svarbiau siekiantiems pagerinti savo studijų ir mokslo kokybę yra plati reitingo geografija, leidžianti Lietuvos aukštosioms mokykloms suvokti savo vietą tarptautinėje – Europos ar pasaulio universitetų erdvėje. „U-Multirank“ sistema, kurios kilmę kai kurie ekspertai tiesiogiai siejo su atsvara JAV ir Azijos universitetams, jau peraugo Europos ribas. „Tai tarptautinis, o ne europinis įrankis. 21 proc. institucijų yra JAV, 17 proc. – Azijos šalyse“, – patikslina MOSTA direktorės pavaduotoja.
Atrodo, kad pačios aukštojo mokslo institucijos, kurios aktyviai jungiasi prie „U-Multirank“ tinklo, taip pat aktyviai linkusios naudotis ir jo medžiaga priimdamos sprendimus. Vilniaus kolegijos direktorius G.Bražiūnas, neseniai dalyvavęs metinėje Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos (EURASHE) konferencijoje, pasakoja, kad renginyje buvo pristatyti aukštųjų mokyklų apklausos rezultatai, kaip universitetai vertina „U-Multirank“. Pasirodo, 60 proc. universitetų teigė pasinaudosiantys jo medžiaga partnerių paieškai ar vidiniams sprendimams, 30 proc. teigė dar svarstantys, kaip panaudoti šiuos duomenis, o 10 proc. sakė, kad į „U-Multirank“ duomenis nereaguos ir niekaip jų nepanaudos.
Lietuvos aukštosios mokyklos gali numanyti, kokią vietą užima regione ar Europoje, bet, ko gero, sunkiai įsivaizduoja savo pozicijas pasaulinėje aukštojo mokslo erdvėje. „U-Multirank“, kaip tikina „Veido“ pašnekovai, vertingas ir tarptautinei partnerių paieškai, pačių Lietuvos aukštųjų mokyklų pokyčiams, integracijai į europinę aukštojo mokslo erdvę.
„Ši sistema, mano nuomone, yra labai gera galimybė Lietuvai, kurios, kaip šalies, pozicija pasaulio aukštojo mokslo erdvėje yra neaiški. Vertinant Europos mastu, žinome, kokią vietą užima mūsų aukštasis mokslas, kokių galimybių jis turi. Tačiau jam vis labiau globalėjant, skverbiantis į Azijos, Pietų Amerikos šalis, reikia pasakyti pasauliui, kas tu esi, kokia yra ši aukštojo mokslo institucija. „U-Multirank“ ir yra priemonė tą tapatybę parodyti. Galime pykti, ignoruoti faktą, kad sudaroma daug įvairių reitingų, tačiau ši per pasaulį besiritanti mada ir toks savęs pozicionavimo būdas neišvengiamas. Taip gali atskleisti stipriąsias savo savybes“, – svarsto VGTU prorektorė A.Radzevičienė ir priduria, kad „U-Multirank“ yra ne faktus konstatuojantis reitingas, bet darbo priemonė aukštajai mokyklai, padedanti priimti sprendimus, kurti strategiją.
Pasak jos, tai strateginio valdymo priemonė. Pavyzdžiui, aukštoji mokykla, pamačiusi platų spektrą parametrų, gali planuoti, kaip toliau sieks gerų rezultatų prioritetinėse srityse. „Pavyzdžiui, šiuo metu visoms aukštosioms mokykloms aktualu būti matomoms regione. Ši sritis svarbi ir VGTU, todėl paskelbus naujausius „U-Multirank“ duomenis galėjome įvertinti, ar pasiteisino mūsų pastangos. Paaiškėjo, kad pagal poveikio regionui kriterijų grupę trys iš penkių šios srities įvertinimų buvo A. vadinasi, gerai suprantame ir vykdome šią savo misiją“, – universiteto įžvalgas aptaria prorektorė.
Ji pasakoja, kad būtent „U-Multirank“ duomenys paskatino vidinius debatus ir planuojamą sprendimą – didinti anglų kalba vykdomų magistrantūros studijų programų skaičių aktualioje tarptautiškumo srityje.
Paklausta, ar VGTU ieškojo „atitikmenų“, panašių užsienio universitetų, A.Radzevičienė sako, kad rasti tikslius universitetus vargiai įmanoma, nes „U-Multirank“ suteikia laisvę panašius kolegas rinktis pagal 31 kriterijų iš 1,8 tūkst. dalyvių, vertinant penkias veiklos sritis.
„Panašūs veiklos bruožai geriausiai išryškėja atskirose vertinimo srityse, dar tiksliau – vertinant pagal atskirus kriterijus. Matome VGTU veiklos profilį panašų į mūsų partnerių – RMIT (Australija), Turino technikos universiteto (Italija), Aalto universiteto (Suomija), Dublino universiteto (Airija), ypač ir regioninio įsitraukimo, poveikio regionui srityse“, – vardija VGTU tarptautinių ryšių prorektorė.
„Manau, kad „U-Multirank“ pakeis situaciją, atsiras jungtinės studijų programos, partnerystė, kursis jungtinis mokslas. Juk jei bendradarbiausi su tomis organizacijomis, kurių prioritetas yra žinios, gebėjimai, išsilavinimas, savaime keisiesi ir pats. Juk užmegzti bendradarbiavimą su geromis institucijomis nėra lengva: jos taip pat atsakingai vertina ir renkasi partnerius“, – prognozuoja MOSTA direktorės pavaduotoja L.Stračinskienė ir priduria, kad sekdamos savo rodiklius „U-Multirank“ aukštosios mokyklos gali analizuoti rodiklių prastėjimą ar gerėjimą ir ieškoti pokyčių priežasčių.
„U-Multirank“ duomenys reikšmingi ir sprendimų priėmėjams. Tiesa, įrankio nauda valstybei, kaip primena „Veido“ kalbinti pašnekovai, priklauso nuo jos įsitraukimo, investicijų,. Be to, neaišku, ar ilgainiui pačios reitinge dalyvaujančios institucijos ar valstybės neturės prisidėti prie šios sistemos rengimo.
Planuojama, kad dabar septynias studijų kryptis siūlantis palyginti įrankis trečiame etape pridės dar penkias: matematiką, biologiją, chemiją, istoriją, sociologiją ir socialinį darbą, ragins nuolat atnaujinti vertinamus rodiklius. Vis dėlto neaišku, kas užtikrins jo tęstinumą. L.Stračinskienė pasakoja, kad jau pirmuoju „U-Multirank“ kūrimo etapu institucijos svarstė, kokia ateitis laukia pažangaus projekto, kai baigsis jam numatyta EK komisijos parama. Klausimas, kas prisiims naštą – valstybė ar institucija, yra atviras.
Pasirodo, „U-Multirank“, kuriam 2014–2017 m. numatyta 4 mln. eurų EK parama, kūrėjai jau mąsto apie finansinį ateities scenarijų, nes vėlų rudenį visoms dalyvaujančioms institucijoms išsiuntė anketą su klausimu, ar šios įsivaizduoja „U-Multirank“ ateitį, jei būtų taikomas narystės mokestis.
„Akivaizdu, kad kaupiami duomenys ir bandoma kurti alternatyvią EK finansavimui strategiją. Juolab kad šis reitingas nebėra vien Europos, jis vis labiau tampa pasaulinis, – komentuoja VGTU prorektorė. – Nors narystės mokesčio idėją galima vertinti kontroversiškai. Jei reitingas linkęs pats save išlaikyti, generuoti pajamas, įprastai tokiu atveju plečiamas perkamų paslaugų paketas, dingsta grynumas. Ilgainiui, priklausomai nuo finansavimo šaltinių, gali atsirasti informacijos prieinamumo klausimas. Nežinia, ar tokia praktika būtų gera, nes dabar atvirumas, dialogas ir yra ta geroji praktika, kuria pasižymi „U-Multirank“.“
Vis dėlto kai kurie ekspertai šio reitingo duomenų tikslumu abejoja jau dabar: esą negalima patikrinti visų universitetų, o jie gali nurodyti tokius skaičius, kokius tik nori. Tačiau, „Veido“ kalbintų pašnekovų tikinimu, šios abejonės mažai pagrįstos. „U-Multirank“ naudojasi bent kelių šaltinių duomenimis – ne vien institucijos, kuri juos pateikia.
Pavyzdžiui, Kembridžo ir Oksfordo universitetai „U-Multirank“ nedalyvauja. Kyla klausimas, kodėl elitiniai universitetai nelinkę atvirai pasakoti apie savo veiklą, bet faktas, kad dalis duomenų – mokslinės veiklos, žinių perdavimo – prieinami kitais kanalais, todėl informacijos apie šias lyderių kalves atsirado ir „U-Multirank“.
„Naudojami įvairūs šaltiniai: klausimynas institucijoms, studentų apklausa, „Thomson Reuters“ duomenų bazė ir t.t. Kadangi kalbėjausi su specialistais, kurie apdoroja duomenis, iš jų žinau, kad gauti skaičiai lyginami su kitų šaltinių, pavyzdžiui, Eurostato, duomenimis. Jei esama neatitikimų, duomenys grįžta į instituciją ir kiek įmanoma tikslinami. Žinoma, paklaida visada yra, bet nemanau, kad universitetai sąmoningai juos iškreiptų ir sakytų netiesą. O patys „U-Multirank“ rengėjai linkę nuolat tobulinti šį įrankį. Tarkime, dabar jie pripažino, kad dėl duomenų sudėtinga buvo lyginti studijų, dėstymo ir mokymosi sritis“, – komentuoja MOSTA direktorės pavaduotoja.
Kad neatitikimų gali būti, įsitikinęs ir Vilniaus kolegijos direktorius G.Bražiūnas. Pavyzdžiui, nurodoma, kad studentų apklausa laikoma įvykusia, kai joje dalyvauja 10 proc. visų apklaustųjų, arba ne mažiau kaip 15 studentų. G.Bražiūnas skaičiuoja, kad yra aukštųjų mokyklų, kurios iš viso turi 15 studentų, vadinasi, dalyvavimas apklausoje bus šimtaprocentinis?
„Arba kitas rodiklis – kiek absolventų nuo įstojusiųjų baigia studijas. Gali rašyti realų skaičių, gali nurodyti, kad baigė visi. Žinoma, galbūt buvo 30 pirmakursių, 30 gavo ir baigimo pažymėjimus. Bet ar tai tikrai tie patys studentai? Juk nubyrėjimas yra, – pavyzdį pateikia didžiausios šalies kolegijos vadovas. – Galima suklysti, bet galima kitokius skaičius ir sąmoningai nurodyti. Juk mes apytikriai žinome vieni kitų skaičius, todėl galiu pasakyti, kad kai kurie kolegos blefuoja.“
Plačios „U-Multirank“ galimybės gauti informaciją apie rūpimas sritis ilgainiui turėtų keisti ir vartotojų – būsimų studentų, jų tėvų įpročius. Lietuvoje vyraujant kone visuotiniam aukštajam mokslui, kai didžiausia vertybe dalis jo siekiančiųjų laiko ne išsilavinimą, bet diplomą, daugiadimensis įrankis leis įvertinti aukštojo mokslo institucijos kokybę ir pagal kai kuriuos parametrus daryti prielaidas, kokia kultūra – diplomo ar išsilavinimo yra vyraujanti toje institucijoje.
Gabija Sabaliauskaitė
Loading ...