Tag Archive | "Theresai May"

„Brexit“ pamažu įgauna formą

Tags: , , , ,


Giedrė Gečiauskienė

Politinis rūkas Didžiojoje Britanijoje, regis, sklaidosi. Trečiadienį Davidas Cameronas perduos ministro pirmininko postą konservatorių partijos lyderei Theresai May. Jos žodžiai tariant, „Brexit“ yra „Brexit“ – šalis nebetrypčios vietoje, nebus antro referendumo ar išankstinių rinkimų. Šių ir kitų svarbių savaitės įvykių laukiančios finansų rinkos yra nurimusios ir į pokyčius reaguoja teigiamai.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

D. Camerono įpėdinei – kebli užduotis

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko postą netrukus perimsianti T.May – buvusi „Brexit“ priešininkė. Tačiau vykdys referendume išreikštą gyventojų valią ir, jos pačios žodžiais tariant, sieks, kad šalis iš susidariusios situacijos išeitų pasiekusi kaip galima geresnių rezultatų. T.May bus pirma ministrė pirmininkė moteris po Margaret Thatcher, kurios ekonominės reformos buvo tiek labai garsiai kritikuojamos, tiek giriamos. Vis dėlto, būsimoji premjerė, panašu, sieks visai kitokių ekonominių reformų, nei tos, kurias palaikė ir vykdė Geležinė ledi. T.May daug kalba apie laukiančią šalies įmonių valdymo sistemos reformą – ji sieks, kad jame daug aktyviau dalyvautų darbuotojų atstovai, tokiu būdu artindama Didžiosios Britanijos įmonių valdymo modelį prie veikiančio Vokietijoje.

Theresa May / "Scanpix" nuotr.

Išties, tam tikrą nuostabą kelia būtent šių reformų akcentavimas, kai būsimos ministrės pirmininkės artimiausiomis dienomis laukia labai kebli užduotis – pasiekti tvarkingo savo šalies pasitraukimo iš ES, kartu išsaugant tarptautinės prekybos ryšius ir užtikrinant jų tęstinumą. Kada bus aktyvuotas ES sutarties 50 straipsnis, apibrėžiantis šalies narės pasitraukimą iš bendrosios ekonominės erdvės, išlieka neaišku. Remiantis ankstesniais T.May pasisakymais, tikėtina, kad tai bus padaryta iki šių metų pabaigos. Kita vertus, labai tikėtina, kad ES spaus procesą pradėti kuo anksčiau.

Finansų ministrų susitikime – šalių biudžetų deficitai

Trečiadienį vyksiantis ECOFIN susitikimas bus stebimas itin atidžiai, nes Europos finansų ministrai spręs, ar bausti Portugaliją ir Ispaniją už biudžeto deficito tikslų nevykdymą. Pagal Mastrichto kriterijus, apibrėžiančius euro zonos šalių narių fiskalinius ir makroekonominius tikslus, šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. Tačiau tenka pripažinti, kad šių kriterijų, ypatingai, valstybės skolos dydžio ribojimo, įvairios euro zonos šalys skirtingais laikotarpiais sistemingai nevykdė. Nepaisant diskusijos svarbos, labai tikėtina, kad finansų ministrai nenorės kelti dar daugiau įtampos ant tęstinumo krizės slenksčio atsidūrusioje Europoje, ir tik pagrūmos pirštu nepaklusnioms narėms.

Jei iki šiol juokavome, kad tikram italui yra garbės reikalas negrąžinti paskolos bankui, tai panašu, kad dabar juokai tikrai baigiasi.

Kita vertus, visiems aišku, kad per pastaruosius keletą metų Europoje buvo smarkiai per daug pagrūmojimų ir smarkiai per mažai realių veiksmų, kurie vestų į tobulėjimą ir augimą. Nors oficialiai nėra skelbiama, tikėtina, kad šią savaitę Italija pradės derybas su euro zona dėl šalies bankų sistemos rekapitalizavimo. Jau pakankamai garsiai skambinama varpais, kad su milžiniška negrąžinamų paskolų našta susiduriantis Italijos bankų sektorius gali būti kitas finansinės krizės Europoje šaltinis. Jei iki šiol juokavome, kad tikram italui yra garbės reikalas negrąžinti paskolos bankui, tai panašu, kad dabar juokai tikrai baigiasi. Kadangi Italija planuoja problemą spręsti valstybės biudžeto pinigais, kai jis ir taip neblizga, ji turės gauti Europos viršūnių pritarimą.

Neigiamos prognozės finansų rinkoms neišsipildė

Šių svarbių savaitės įvykių akivaizdoje finansų rinkos yra nurimusios ir teigiamai reaguoja į įvykius. Įdomu tai, kad pokyčių dar nėra, yra tik lūkesčiai dėl jų, o finansų rinkų dalyviai jau džiaugiasi. Svaras sterlingų, regis, atgavo žemę po kojomis ir nuo žemiausio lygio euro atžvilgiu yra sustiprėjęs 1,5 proc. (tiesa, jis išlieka 11 proc. silpnesnis, nei buvo prieš referendumą). Europos akcijų indeksai taip pat atstatė dalį iškart po referendumo patirtų netekimų – Europos „Eurostoxx 50“ indeksas jau yra pakilęs 7 proc. Ką jau kalbėti apie JAV akcijų indeksus, kurie šiuo metu yra aukščiau, nei buvo dar iki referendumo. Taigi tenka pripažinti, kad niūrios prognozės dėl tęstinės neigiamos akcijų rinkų reakcijos referendumo išeities „Brexit“ atveju neišsipildė.

Kita vertus, kadangi aukso kaina išlieka labai aukšta, lygiai kaip ir kone visų šalių obligacijų kainos, tai reiškia, kad rizikos apetitas rinkoje išlieka ribotas. Bendra situacija rinkose yra labai keista, nes kyla beveik visų finansinių instrumentų – ir nerizikingų, ir rizikingų – kainos. Greičiausiai vienintelis racionalus paaiškinimas – sistemoje esantis neįprastai didelis pinigų kiekis, kurį lėmė didžiųjų centrinių bankų veiksmai, ir kuris dabar ieško bet kokios užuovėjos, net nesvarbu saugios, ar ne.

Tenka pripažinti, kad šie duomenys tik labai nuobodžiais laikais turi įtakos rinkų pokyčiams, o ši vasara yra bet kas, tik ne nuobodus laikotarpis.

Veikiausiai šios tendencijos vyraus sistemoje visą savaitę, nepaisant makroekonominių duomenų kalendoriaus. Trečiadienį bus skelbiamas euro zonos pramonės produkcijos apimčių pokytis gegužės mėnesį, prognozuojamas augimo lėtėjimas nuo 2 proc. iki 1,3 proc. Duomenų kalendorius aktyviausias bus penktadienį, kada bus skelbiami daugiausiai JAV duomenys: mažmeninės prekybos apimtys birželį greičiausiai išliko nepakitusios, infliacijos duomenų pokyčio taip pat neprognozuojama, tuo tarpu verslo lūkesčių indikatoriams – Mičigano universiteto skaičiuojamam lūkesčių indeksui – prognozuojamas mažėjimas. Tenka pripažinti, kad šie duomenys tik labai nuobodžiais laikais turi įtakos rinkų pokyčiams, o ši vasara yra bet kas, tik ne nuobodus laikotarpis.

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...