Pats paklausiausias “Veido” numeris kiekvienais metais būna tas, kuriame skelbiamas gimnazijų reitingas. Tikėtina, kad ir šis bus toks pat, nes vaikams, tėvams, galbūt ir mokytojams tokia informacija labai reikalinga ir naudinga.

Juk Švietimo ir mokslo ministerijai visos mokyklos ir gimnazijos geros, o mokymo kokybė jose itin aukšta. Jei jau jos įveikė formalių reikalavimų kartelę ir tapo gimnazijomis, vadinasi, yra panašaus lygio, tad vaikai, baigę gimnazijas skirtinguose regionuose, gauna panašų žinių bagažą ir gyvenimui yra parengiami iš esmės panašiai.
Bet tie, kurie tas gimnazijas lanko, ar tie, kurie gimnazijas savo vaikams parenka,  yra kažkokie keistuoliai, nes mano, kad gyvenime viskas yra visiškai kitaip nei Švietimo ir mokslo ministerijos raštuose. Nuojauta jiems kužda, kad vienos gimnazijos kitas pranoksta kelis ar keliolika kartų, todėl jie ir nori gauti nešališkų gimnazijų palyginimų, taip pat duomenų, kaip skirtingų mokyklų abiturientams sekasi laikyti egzaminus bei stoti į aukštąsias mokyklas. Ir tokie jų norai tikrai nėra ufonautiški, o kaip tik labai įžvalgūs ir išmintingi.
Jei tėvai mato, kad iš vienos gimnazijos 60 proc. abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas ir į norimas specialybes, o iš kitos tik 10 proc., arba jei sužino, kad vienos gimnazijos 50 proc. abiturientų per lietuvių kalbos ar matematikos egzaminus gavo 90–100 balų, o kitos gimnazijos tokių abiturientų – nulis procentų, tai jie daro išvadas. Natūralu, kad tos išvados nepatinka kai kurių gimnazijų direktoriams ar mokytojams, nes tokiose gimnazijose mokinių skaičius elementariai mažėja. Taigi mažėja ir mokinio krepšelių bei apskritai pinigų. Kitaip tariant, mokykla ritasi žemyn.
Mes, gimnazijų reitingo rengėjai, nuolat girdime priekaištų, kad kelios mokyklos susirenka gabiausius Lietuvos vaikus, tad natūralu, jog atsiduria pirmose reitingo vietose. Ir tai esą joks mokyklų direktorių ar mokytojų nuopelnas. Gerai, bet mums niekas netrukdo ignoruoti pirmajame trejetuke esančių mokyklų ir lyginti įprastų tradicinių gimnazijų. Tarkime, ketvirtoje vietoje esančios Vilniaus Žirmūnų ar penktoje atsidūrusios Vilniaus M.Biržiškos gimnazijos ir 445-oje vietoje esančios Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos. Jų struktūra, filosofija ir finansavimas panašūs, o rezultatai skiriasi stulbinamai.
Būtent šios prastos mokyklos, taip pat ir prastos aukštosios mokyklos niokoja švietimo įstaigų reputaciją Lietuvoje. Jos, taip pat ir Švietimo bei mokslo ministerija, atsakingos dėl to, kad tik 9,6 proc. sociologų apklaustų Lietuvos gyventojų yra patenkinti Lietuvos švietimo sistemos darbu, o 63,2 proc. – nepatenkinti. Podažniai tenka girdėti, kad dabartiniai vaikai ir jų tėvai nebežino, ko nori. Iš tikrųjų jie tikrai žino, ko nori: jie nori kokybės, žinių, pažangių ir savo darbą mėgstančių mokytojų, išmanių mokymo priemonių, naujoviškų mokymo metodų, geros atmosferos mokykloje ir pan., bet daug kur viso to nesulaukia.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES), kad pastarosios taikomos taisyklės energetikos struktūrai pakels dujų kainas, o tai visiškai neatitiks ES siekių energetikos politikoje.

Kalbėdamas žurnalistams po derybų su Europos Komisijos (EK) vadovu Jose Manuelio Barroso (Žozė Manueliu Barozu) V.Putinas sakė, kad dujotiekių infrastruktūros nuosavybę apibrėžiantys įstatymai, vadinami trečiuoju energetikos paketu, galiausiai tik pakenks dujų vartotojams Europoje.

ES įstatymai apriboja ES vamzdynų infrastruktūros, priklausančios dujų tiekėjams, nuosavybę ir ragina “skaidyti” per didelę jų centralizaciją. Pagal tokias taisykles Rusija gali būti priversta parduoti dalį savo dujotiekio tinklo.

“Mūsų nuomone, viso šio paketo mechaniškas įgyvendinimas gali atvesti prie energijos kainų kilimo Europos energijos rinkoje”, – sakė jis.

“Trečiasis energetikos paketas visiškai akivaizdžiai pablogina mūsų energetikos bendrovių veiklos sąlygas, faktiškai galima kalbėti apie turto konfiskavimą,- sakė V.Putinas pridurdamas, kad paketas pakels energijos kaina ES vartotojams. – Kaip žinote, Rusijos ir Vokietijos partneriai šiuo klausimu kreipėsi į teismą”

Tuo tarpu J.M. Barroso pamėgino užglaistyti nesutarimus pareikšdamas, kad per kelias derybų tarp Rusijos vyriausybės ir EK valandas ES ir Rusija padarė didžiulę pažangą ir patikino, kad tie patys įstatymai galioja visoms šalims.

“Mes manome, kad mūsų trečiasis vidaus rinkos energijos paketas galioja visiems vienodai”, – sakė jis nurodydamas Norvegijos pavyzdį; ši šalis privalėjo laikytis tų pačių direktyvų, kurios, anot jo, atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus.

“Užsienio bendrovių prašome sutikti su tokiomis pat taisyklėmis, kurias taikome ir savo pačių bendrovėms”, – sakė J.M.Barrosso.

“Mūsų požiūriai į trečiąjį energetikos paketą iš dalies skiriasi, tačiau šiuo klausimu turėjome labai atvirą ir nuoširdų pokalbį… Norime, kad Rusija liktų svarbiausia mūsų dujų tiekimo partnerė”, – sakė EK vadovas.

ES kasmet importuoja dujų už maždaug 40 mlrd. eurų ir beveik ketvirtadalis dujų ateina iš Rusijos. Siekiant įgyvendinti ilgalaikio ES energetinio saugumo tikslus Briuseliui labai svarbu užtikrinti pastovų energetinių išteklių gavimą.

Šie ES ir Rusijos nesutarimai komplikuoja jų santykius, Maskvai siekiant ES paramos Rusijos narystei Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).