Naujų metų proga Akademija ir vėl kviečia mokytis kino 9-12 klasių moksleivius. „Skalvijos“ kino akademijos koordinatorė Akvilė Gelažiūtė pasakoja, kad akademijoje pristatoma visiškai nauja programa – kino programų kuravimas.

Emilija PLEPYTĖ

„Vis daugiau atsiranda filmų festivalių ir kitų kino renginių, todėl ir profesionalių jų programų kuratorių poreikis didėja. Šias studijas jau baigė dvi lietuvės, Aistė Račaitytė ir Mantė Valiūnaitė, kurios ir dėstys akademijoje besimokantiems moksleiviams“, – sakė A. Gelažiūtė.

Pasak  M. Valiūnaitės, ši profesija reikalauja organizacinių  gebėjimų – vadyba, derybos, kontaktų mezgimas ir paieškos, ir meninio išprusimo, padedančio suvokti filmo reikšmę.

Patyręs kino programų kuratorius turi išmanyti kino istoriją ir kino teorijas, nuolat domėtis kino kontekstu, stebėti tai, kas vyksta didžiuosiuose kino festivaliuose ir visame pasaulyje.

„Kino istorijos, teorijos žinios čia panaudojamos praktiškai. Yra galimybė lankytis įvairiuose kino festivaliuose, susitikti su filmų kūrėjais akis į akį.“, – sakė M. Valiūnaitė.

Kino programų kuravimą pasirinkę moksleiviai stebės ir analizuos Lietuvoje vykstančius kino festivalius, jų programas ir jų sudarymo principus, gilinsis į techninius aspektus. Galiausiai patys savarankiškai sudarys kino programą, kurią galės pristatyti „Skalvijos“ kino centre.

Šiemet SKA  renkami du „pirmokų“ kursai – vaidybinio kino režisūra ir Kino programų kuravimas. Kaip teigiama „Skalvijos“ pranešime spaudai susidomėję moksleiviai kviečiami registruotis į kino kuravimo programą iki rugsėjo 20 d. el. paštu akademija@skalvija.lt.

 

Tikros istorijos nesustoja – ketvirtadienį paskelbė Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) ir į kino ekranus paleido per 40 dokumentinių pasakojimų. Jiems pasigauti ir pratęsti, išgyvenant, interpretuojant ir dalijantis savo mintimis bei atradimais, žiūrovai kviečiami iki rugsėjo 29 d. Filmuotų istorijų detalėmis, santykiais su jų herojais, samprotavimais apie jų gyvenimus prieš ir po filmo dalinsis festivalyje viešėsiantys filmų kūrėjai.
Pirmadienį, rugsėjo 23 d. 19 val., savo filmą – eksperimentą „Tėvas ir sūnus“ (2013) „Skalvijoje“ pristatys lenkų režisierius Pawelas Lozynskis. Šį kartą jis atgręžė kamerą į save ir savo tėvą, taip pat garsų dokumentininką Marcelį Lozynskį. Kartu jie leidosi į kelionę po Europą ir sukūrė po atskirą filmą, atskleidžiantį sudėtingą jų šeimos ir santykių istoriją. Pasak P. Lozynskio, šis filmas – didžiulis eksperimentas su pačiu savimi, o kiekvienas susitikimas su žiūrovais – senos žaizdos atvėrimas.
Antradienį, rugsėjo 24 d. 20.30 val. „Skalvijos“, o  rugsėjo 25 d. 19.15 val. „Pasakos“ žiūrovų laukia susitikimas su brite Kim Hopkins ir neeiline jos istorija. Filmo „Dviejų pamišimas“ („Folie à deux: Madness Made of Two“, 2012) herojai – drąsa ir užsispyrimu siekti svajonės išsiskirianti Helenos ir Džono pora. Nusipirkę didžiulius rūmus Jorko centre jie rengiasi juos paversti viešbučiu, tačiau prasideda finansų krizė ir ši svajonė išvirsta į baisiausią košmarą. Anot režisierės, Helenos ir Džono istorija gerokai nustebino ją pačią: ji įžvelgė dvi jos baigtis – arba Helenai ir Džonui pasiseks ir jų svajonė išsipildys, arba – atvirkščiai. Tačiau, kaip teigia filmo autorė, gyvenimo nulemta filmo pabaiga pranoko visus planus ir spėliojimus.
Trečiadienį, rugsėjo 25 d., 21.15 val.  į vieną įdomiausių festivalio seansų kviečia Christy Garland, filmo „Išpera suokia saldžiausiai“ („The Bastard Sings the Sweetest Song”, 2012) autorė. Savitu braižu išsiskiriančio pasakojimo centre – vos galą su galu sudurianti drąsi šeima iš Džordžtauno. Filmo herojus augina paukščius giesmininkus ir viščiukus gaidžių peštynėms, o jo motina Merė – sąmojinga 75 metų amžiaus poetė – norėdama užsimiršti ubagauja ir surinktus pinigus išleidžia vynui. Tačiau šis filmas primena, kad ir liūdniausioje giesmėje ateina metas mažorinėms natoms. Rugsėjo 27 d. 17 val. Ch. Garland filmą pristatys “Pasakos” žiūrovams.
Festivalio vinjetė http://www.youtube.com/watch?v=i4CmUIr69l4
Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis žiūrėti istorijų be pabaigos kviečia rugsėjo 19-29 d. Jos rodomos „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“.

Nuo 2007-ųjų metų kino kūrybos ir analizės vyresnių klasių moksleivius mokanti „Skalvijos“ kino akademija laukia moksleivių, norinčių patirti kino kūrimo malonumus ir iššūkius. Savo kūrybiniais ieškojimais ir patirtimi su jais dalinsis įvairių kino sričių profesionalai, tarp kurių – kino režisieriai Janina Lapinskaitė, Giedrė Beinoriūtė bei Tomas Smulkis, kino kritikės Auksė Kancerevičiūtė, Rasa Paukštytė ir Aistė Račaitytė. Registruotis į „Skalvijos“ kino akademiją moksleiviai kviečiami nuo gegužės 16 d.
Akademijoje laukiami drąsūs, iššūkių ir ekstremalių situacijų nevengiantys 14-18 metų jaunuoliai; ypač tokių moksleivių savo kurse tikisi režisierė J. Lapinskaitė, kuruosianti dokumentinio kino programą: „Mane žavi besirenkantieji dokumentinio kino kryptį, nes aš juose atpažįstu smalsius žmones. Dokumentika – tai ne darbas su kažkokia išgalvota realybe, ne Rubiko kubo sudėliojimas, o bandymas pažinti tikrą gyvenimą ir su juo kontaktuoti. Tikiu, kad į mano kursą susirinks žmonės, gebėsiantys būti ne tik talentingais stebėtojais, bet ir mokėsiantys spręsti problemas“.
Būsimieji „Skalvijos“ kino akademijos moksleiviai gali rinktis vieną iš trijų akademijoje siūlomų studijų programų: vaidybinio, dokumentinio kino ar kino teorijos ir kritikos. Be J. Lapinskaitės, atversiančios dokumentinio kino subtilybes, jų lauks režisierius Tomas Smulkis, suteiksiantis jiems vaidybinio kino kūrimo pagrindus. Jaunai lietuvių kino kūrėjų kartai atstovaujantis režisierius pasižymi didele darbo su moksleiviais patirtimi, kurią sukaupė dėstydamas moksleiviams, dalyvaujantiems nacionaliniame kino edukacijos projekte „Mokausi iš kino“.
Intelektiniu kino žiūrėjimo malonumu sieks sudominti kino kritikių Rasos Paukštytės bei Aistės Račaitytės tandemas.  Jos formuos kitokį moksleivių požiūrį į kino meną, parodydamos, kad kino žiūrėjimas yra ne tik maloni pramoga, bet gali suteikti ir kitokį – mąstymo bei rašymo – malonumą.
Padedami kino kritikių kino teorijos ir kritikos kursų dalyviai aiškinsis, kuo skiriasi, kur baigiasi ir kur susikerta vaidybinio, dokumentinio, animacinio ir eksperimentinio kino ribos. Kartu jie apibrėš melodramos, komedijos, trilerio, istorinio filmo bei kitų žanrų skiriamuosius bruožus, nagrinės klasikinį Holivudo stilių ir jį lygins su Europos autorinio kino tradicija. Tarsi savotiški anatomai moksleiviai gilinsis į kino filmo sandarą bei atskiras jo sudėtines dalis: kino pasakojimą, veikėjus, filmo laiką ir erdvę, kino muziką bei garso takelius, sceną ir epizodus.
„Bus analizuojama, kaip visi šie elementai stebuklingai susijungia į vieną kūrinį pasitelkus montažą, – intriguoja tik kas antrus metus rengiamo kino teorijos ir kritikos kurso dėstytoja Rasa Paukštytė. –Tačiau sunku suprasti ir vertinti filmus, pačiam nepabandžius jų kurti, todėl kino teorijos ir kritikos studentai galės „įkišti nosį“ ir į kino virtuvę. Kartu su kitais „Skalvijos“ kino akademijos studentais jie mokysis kino kūrimo pagrindų ir kurs pirmuosius trumpametražius filmus“.
Priklausomai nuo pasirinktos programos užsiėmimai „Skalvijos“ kino akademijoje truks vienerius arba dvejus metus. Vaidybinio bei dokumentinio kino programą pasirinkę moksleiviai bendravimu su kino režisieriais ir bendraminčiais džiaugsis dvejus mokslo metus, o susibūrusieji į kino teorijos ir kritikos kursą – vienerius. Užsiėmimai rengiami du kartus per savaitę. Juos taip pat papildys kitų kino sričių profesionalų paskaitos, apimsiančios kino istorijos, scenarijaus kūrimo, operatoriaus darbo, montažo ir kitų susijusių įgūdžių lavinimą.
„Skalvijos kino akademija“ susidomėję moksleiviai birželio 1 d., šeštadienį, kviečiami į Akademijoje studijuojančių moksleivių filmų peržiūrą „Skalvijoje“. Savo darbus pristatys kino režisierės Giedrės Beinoriūtės kuruojami dokumentinio kino bei T. Smulkio vadovaujami vaidybinio kino pirmakursiai. Kino ekrane diplominius darbus parodys iš J. Lapinskaitės mokęsi vaidybinio kino antrakursiai.
Norintys įsijungti į „Skalvijos“ kino akademijos studentų gretas kviečiami registruotis e. paštu akademija@skalvija.lt, prieš tai užpildę www.skalvijoskinoakademija.lt patalpintą anketą.

Į pabaigą einančio kino edukacijos projekto „Mokausi iš kino“ rengėjai sostinės moksleiviams dovanoja visą mėnesį nemokamų kino seansų su diskusijomis. Jie vyks nuo balandžio 22 d. iki gegužės 20 d. „Skalvijoa“ kino centre bei kino teatre „Pasaka“.

Pedagogai jau dabar kviečiami apsilankyti projekto svetainėje www.mokausiiskino.lt, atsižvelgę į kuruojamos klasės amžių, dominančias temas ir laiką, išsirinkti filmą bei iš anksto užsiregistruoti.
Į nemokamus seansus registruojamos tik klasės, nusprendusios po seanso pasilikti ir filmo aptarime-diskusijoje. „Pasakos“ kino teatrą pasirinkusios sostinės mokyklos galės rinktis – po nemokamos peržiūros pasilikti diskusijai ar pažintinei ekskursijai (1-4 kl. moksleiviams) po kino teatro užkulisius. Tik peržiūroje nusprendę dalyvauti moksleiviai prie bendraamžių galės prisijungti už įprastą kainą.
Pakviesti moksleivius į nemokamas peržiūras „Mokausi iš kino“ rengėjai sumanė, norėdami paskatinti juos dažniau ir išsamiau aptarti matytą filmą su bendraklasiais ar šeimos nariais, mokytis atrasti ryšius su savo aplinka, kelti ir spręsti filme paliečiamus opius klausimus. „Esame įsitikinę, kad pridėtinę šio projekto vertę kuria galimybė mokytis formuluoti ir apginti savo mintis, įsitraukti į diskusiją ir būti išklausytam, išmokti atsakingai reikšti savo nuomonę. Taip kino žiūrėjimas pakeliamas į aukštesnį lygmenį. Be to, padedama formuotis asmeniniam požiūriui ir pagarbai kito nuomonei“, – kalba projekto koordinatorė Goda Sosnovskienė.
Tokiose diskusijose jau dalyvavę moksleiviai prisipažįsta esą patenkinti nauja kalbėjimosi po filmo patirtimi. Eimantas iš Vilniaus „Sietuvos“ vid. mokyklos pasakojo, kad po seanso „Kaip me žaidėme revoliuciją“ diskusijos jis jautėsi žymiai geriau supratęs filmą: „Išgirdau tai, ką kiti šiame filme atrado, atkreipiau dėmesį į svarbias filmo detales, kurių pats prieš tai nepastebėjau“.
Įdomiausią temą diskusijai galės išsirinkti bet kurio amžiaus moksleiviai iš 15-os filmų, plačiau pristatomų „Mokausi iš kino“ svetainėje. Pradinukams bus rodomos abi veiksmo nuotykių filmo „Krokodilai“ dalys,  „Mergaitė“, „Kukis grįžta“, „Yp!“,  5-9 kl. paaugliai bandys įsijausti į filmų „Raudona kaip dangus“, „Sutrikęs Maksas“ ir „Prie jūros“ herojus, 10-12 kl. jaunimas seks „Velnių salos karaliaus“,  „Sebės“, „Meilės kaip nuodų“ ir kitų filmų herojų gyvenimo vingiais.
Ne mažiau įspūdžių laukia pradinukų, kurie pasirinks ne diskusiją, o ekskursiją „Pasakoje“. Nenuobodžiaus ir mokytojai: į „Pasakos“ aparatinę užsukusi „Genio“ pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Danguolė parsinešė ne ką mažiau patyrimų nei jos pirmokai: „Nustebino, kad filmai iki šiol dar rodomi iš juostos, kad iki šiol jie gabenami didžiulėse dėžėse. Nuostabu buvo ir tai, kad visas kino teatro ekranas yra nusmaigstytas skylutėmis, mat ten įrengti garsiakalbiai“.
„Skalvijoje“ moksleiviai kviečiami apsilankyti 38-iuose nemokamuose kino seansuose su diskusijomis, „Pasakoje“ bus surengti 33 tokie seansai (18 iš jų – su ekskursijomis).

Visus sostinės kino teatrus pergyvenęs ir nuo pat įkūrimo į kitokį kiną orientavęsis kino centras “Skalvija” šį mėnesį mini 50 metų jubiliejų.
„Net šio kino teatro pradžia buvo neryžtinga. Gyvenamajame name įrengtos kino salės neveikė porą metų, o kai 1963 m. kovą kino teatras „Planeta“ atsidarė, tai buvo vadinamasis trečiojo ekrano kino teatras, kuriame buvo rodomi ne patys populiariausi filmai. Kita vertus, „Planetoje“ nuo pat pradžių rodytos vokiškos, angliškos kino juostos originalo kalba be jokio vertimo ar subtitrų“, – apie kino teatro pradžią pasakoja Skalvijos“ programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė.
Naujausi, komerciškiausi filmai buvo rodomi dideliuose kino teatruose, tokiuose kaip „Pergalė“, „Lietuva“, „Vilnius“. Greičiausiai dėl to, kad buvo mažiau pastebima, nepriklausomybės pradžioje prasidėjus privatizavimo bangai „Planeta“ nepakliuvo į verslininkų akiratį, o atiteko savivaldybei. Tiesa, kino teatro populiarumas vis menko, kol galiausiai apie 2002 m. jau „Skalvijos“ vardą gavęs kino teatras buvo pasiekęs bankroto ribą.
Iš skolų išsikapstyti pavyko atsinaujinus, smarkiai pakeitus programą ir suradus savo, kaip nekomercinio kino centro, nišą. Tuomet prasidėjo kino teatro atgimimas, kurį ypač sustiprino “Lietuvos” kino teatro uždarymas. Tiesa, pasak S.Žalneravičiūtės, nekomerciniai kino teatrai be papildomos dotacijos niekur neišsilaiko, tad Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu bei kitais renginiais garsėjanti “Skalvija” šiandien be savivaldybės paramos vargiai išgyventų.
Minint 50-ies metų jubiliejų kovo 8 d., penktadienį, „Skalvijoje“ vyks šventė kino teatro bičiuliams, buvusiems ir esamiems darbuotojams. Bus atidaryta fotografijų paroda, svečiams planuojama surengti ekskursiją po sovietinius kino teatrus.

Kitąmet 50-metį minėsiantis „Skalvijos“ kino centras Naujuosius metus pasitiks atsinaujinęs ir pasiruošęs rodyti filmus skaitmeniniu formatu. Penktadienį kino centre sumontuotas naujas skaitmeninis kino projektorius, kuris ne tik užtikrins aukščiausią rodomų filmų vaizdo bei garso kokybę, bet ir leis „Skalvijos“ žiūrovams mėgautis filmais, kurie kitaip nebūtų pasiekę „Skalvijos“ ekrano.

Pasak kino centro vadovės Vilmos Levickaitės, šiuos pokyčius padiktavo technologinės naujovės kino industrijoje: visame pasaulyje 35 mm kino juostos formatą sparčiai keičia skaitmeninės laikmenos, todėl kino teatrai yra priversti įsigyti skaitmenines filmų rodymo sistemas.

„Jau dabar dauguma filmų yra kuriami skaitmeniniu būdu, po kelerių metų visa kino gamyba pereis prie skaitmeninio formato. Norėdami pasivyti technologinį šuolį, svarbiausi pasaulio kino archyvai restauruoja ir sparčiai skaitmenizuoja kino klasikos filmus. Kino teatrai, kurie neturės skaitmeninės kino rodymo įrangos, bus priversti užsidaryti“, – įsitikinusi „Skalvijos“ vadovė.

Skaitmeninę filmų rodymo technologiją įdiegusi „Skalvija“ žada parodyti daugiau šiuolaikinių nekomercinių bei pasaulinės kino klasikos juostų. Ta proga jau nuo gruodžio 26 d. „Skalvijoje“ bus rodomas lietuvių režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Narcizas“, pelnęs daugiausiai žiūrovų simpatijų Tarptautiniame Kauno kino festivalyje.

Atsinaujinusios „Skalvijos“ repertuare netrukus taip pat suksis naujausi lietuvių režisierių filmai: Linos Lužytės „Igruški“, Oksanos Burajos „Liza, namo!“, Marato Sargsyan „Tėvas“, Giedrės Beinoriūtės „Pokalbiai rimtomis temomis“.

Ypatingais repertuaro akcentais taps po dvidešimtmečio į kino ekranus sugrįžtanti Audriaus Stonio „Neregių žemė“, į skaitmeninį formatą perkelta VšĮ „Meno avilys“ iniciatyva, bei apdovanojimus užsienio fimų festivaliuose šluojanti Kristinos Buožytės „Aurora“. Daugumą seansų lydės susitikimai su jų autoriais.

Įsigyti skaitmeninę filmų rodymo sistemą „Skalvijos“ kino centrui padėjo LR Kultūros ministerija bei Europos Komisija.

Daugiau informacijos apie retrospektyvą www.skalvija.lt

Ketvirtadienį prasidės ypatinga savaitė nekomercinio kino gerbėjams – gruodžio 6-13 d. „Skalvijos“ kino centre suksis italų kino meistro Michelangelo Antonioni filmai. Retrospektyvoje net devynios šio režisieriaus juostos: „Vienos meilės kronika“ (1950), „Draugės“ (1955), „Riksmas“ (1957), „Nuotykis“ (1960), „Naktis“ (1961), „Užtemimas“ (1962), „Fotopadidinimas“ (1966), „Profesija – reporteris“( 1975) „Moters identifikacija“ (1982).
„Surengti M. Antonioni retrospektyvą paskatino jubiliejus – šiemet jam būtų sukakę 100 metų. Be to, Lietuvoje jo kūryba buvo rodoma tik epizodiškai, todėl nutarėme ją išsamiau pristatyti. Viliamės, kad M. Antonioni filmai taps atradimu išskirtinio kino ieškantiems žiūrovams, o jau susipažinę su ja turės malonumą prisiminti, žiūrėdami filmus kino ekrane iš kino juostos“, – sakė „Skalvijos“ direktorė Vilma Levickaitė.
M. Antonioni paliko gilų pėdsaką kino istorijoje. Neretai jis pristatomas kaip vienas iš kino režisierių, pakeitusių kinematografą, ir atradusiu tik kinui būdingas priemones fiksuoti vidinį žmogaus pasaulį. M. Antonioni ypatingą dėmesį skyrė filmo atmosferai, atsipindinčiai herojų jauseną,  nes pirmiausiai jam rūpėjo Žmogus, genamas savo paties baimių.
Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, 7 deš. pradžioje gimė Antonioni kinui būdingas filmo herojus – asocialus individualistas, kovojantis su egzistencinėmis baimėmis, bėgantis nuo tikrovės eskapistas.„Antonioni dažniausiai juose diagnozuodavo tai, kas gali būti pavadinta sunkiausia modernios visuomenės negalia, – jausmų ligą, pasireiškiančią abejingumu, nesugebėjimu dalytis jausmais, šaltumu“, –  dėsto Ž. Pipinytė, M. Antonioni priskirianti prie savo mėgstamiausių kino režisierių.
Prieš šimtmetį Italijos miestelyje Ferara gimęs M. Antonioni (1912–2007) save išbandė įvairiose srityse – nuo ekonomikos ir verslo studijų iki kino kritikos, kol pasuko kino režisieriaus keliu. Tarptautinį pripažinimą italų kino meistras pelnė po garsiosios trilogijos „Nuotykis“ (1960), „Naktis“ (1961) ir „Užtemimas“ (1962). „Auksinę palmės šakelę“ Kanų kino festivalyje 1967 m. jam atnešė juosta „Fotopadidinimas“, kurią jis laikė geriausiu savo darbu.
Retrospektyva rengiama, bendradarbiaujant su Nacionaline italų kinemateka Romoje (Cineteca Nazionale) ir Italų kultūros institutu Vilniuje.

Daugiau informacijos apie retrospektyvą www.skalvija.lt

Antrąjį „Mokausi iš kino“ sezoną projekto rengėjai kviečia moksleivius ir toliau tęsti pažintį su nauju mokytoju – Kinu, o mokytojus įvertinti kino teikiamas galimybes pamokose. Mokyklų auklėtiniai raginami išbandyti visas visaverčiam mokymuisi iš kino būtinas veiklas – žiūrėti jų amžiaus problemas gvildenančius filmus, ieškoti atsakymų į kylančius klausimus, diskutuojant su projekto moderatoriais, kurti trumpus filmus kūrybinių kino dirbtuvių metu.
Pasak Godos Sosnovskienės, projekto „Mokausi iš kino“ koordinatorės, šiemet projekto dalyviai mokysis iš kino dar atraktyviau ir įvairiapusiškiau.
„Šiais mokslo metais projekto veiklų ratas dar išsiplės – moksleiviai ne tik žiūrės filmus, diskutuos apie juos ir patys kurs, bet ir dalyvaus ekskursijoje po kino teatrą, klausys kino istorijos paskaitų, dalyvaus kūrybinėse animacijos dirbtuvėse. Visas būrys kino profesionalų, projekte dirbančių su moksleiviais, kelia sau tikslą, ugdyti vizualiai raštingą moksleivį, gebantį kritiškai vertinti vizualines medijas, pagrįsti savo nuomonę, drąsiai kurti“, – kalbėjo G. Sosnovskienė.
Projekto dalyvių laukia ir daugiau naujienų, todėl jo rengėjai kviečia pedagogus nepraleisti II-ojo „Mokausi iš kino“ sezono pristatymo. Rugsėjo 11 d., 15 val. „Skalvijos“ kino centre svarbiausias „Mokausi iš kino“ naujienas pristatys ne tik projekto organizatoriai, bet ir diskusijas su moksleiviais po filmų vedantys moderatoriai, kūrybinių dirbtuvių vadovai. Renginio metu pedagogai taip pat galės pasižiūrėti „Mokausi iš kino“ filmų repertuaro naujienas – režisierės Dovilės Šarutytės ,,Aš tave žinau“ bei Jūratės Samulionytės „Laikinai“.
„Šiuos filmus parinkome neatsitiktinai – juose nagrinėjamos paaugliams aktualios santykių su bendraamžiais ir šeimos nariais temos: atsakomybė už kitą, siekis pritapti ir būti pripažintam, jauną žmogų užklumpanti vienatvė. Siūlome pedagogams galimybę pirmiausiai patiems pasižiūrėti šiuos filmus, o jau tada užsakyti jų peržiūras savo auklėtiniams“, – kvietė „Mokausi iš kino“ koordinatorė.
Projekto rengėjai džiaugiasi, kad iš kino noriai mokosi pedagogai bei moksleiviai visoje Lietuvoje. Per praėjusius mokslo metus šalyje įvyko 229 „Mokausi iš kino“ filmų seansai, kuriuose dalyvavo beveik 4,5 tūkst. skirtingo amžiaus moksleivių. Mokslo metų bėgyje taip pat surengtos 22 trijų dienų kūrybinės kino dirbtuvės. Jų metu pagrindinius filmo kūrimo etapus išbandė 461 moksleivis. Pedagogams buvo organizuoti teoriniai ir praktiniai kino mokymai Vilniuje, Kaune bei Panevėžyje.
Projektą „Mokausi iš kino“ įgyvendina didelę patirtį kino edukacijos srityje turinčios organizacijos. Jį inicijavo „Skalvijos“ kino centras (Vilnius), kartu rengia ir įgyvendina kino teatras „Pasaka“ (Vilnius), kino kompanija „Čiobreliai“, kino centras „Garsas“ (Panevėžys), VšĮ „Visos mūzos“ (Kaunas) ir VšĮ „Kultūrinių projektų centras“ (regionuose).
Daugiau informacijos pateikiama svetainėje www.mokausiiskino.lt

Irano kinui tampant vis dažnesniu svečiu šalies kino teatruose, Vilniuje rengiama pirmoji Irano filmų savaitė. Paskutinėmis vasaros dienomis, rugpjūčio 24-30 d., „Skalvijos“ kino centre bus parodyti 7 įvairaus žanro iraniečių filmai. Jų pristatyti ir pabendrauti su „Skalvijos“ kino centro žiūrovais atvyksta filmų autoriai bei Irano Vizualiųjų medijų instituto (VMI) atstovai. Irano kino savaitę rengia „Skalvijos“ kino centras, bendradarbiaudamas su Irano ambasada Lenkijoje ir VMI.

„Lietuvoje jau bemaž kiekvienas nekomerciniu kinu besidomintis žiūrovas yra matęs filmų iš Irano ar bent girdėjęs žymiausių šiuolaikinių jo režisierų – Abbaso Kiarostami, Jafaro Panahi, Asgharo Farhadi – pavardes. Irano filmų savaitės programoje pristatysime Lietuvoje dar nematytus iraniečių darbus, pakviesime žiūrovus susidaryti pilnesnį įspūdį apie Irano kiną, tiesiogiai pabendrauti su pačiais kūrėjais“, – sakė Vilma Levickaitė, „Skalvijos“ kino centro vadovė.

Rugpjūčio 24 d. Irano kino savaitę atvers rež. Mojtaba‘o Raie poema simboliniu pavadinimu „Drugelio gimimas“ (“Birth of a Butterfly“, 1998 m.). Vaizdinguose šiaurės Irano ir Azerbaidžano kalnuose nufilmuota juosta per antrosios sutuoktinės netekusio vyro, luošo berniuko ir dvasiniu kaimo lyderiu tapusio Shahboddino patirtis nagrinėja tikėjimo išbandymo klausimus. Bandomas ir mulá planuojantis tapti jaunuolis filme „Mėnesiena“ (rež. Seyed Reza Mirkarimi, “Under The Moonlight“, 2000 m.).

Dauguma Vilnių paskutinėmis vasaros dienomis pasieksiančių filmų dėlioja šeimyninių konfliktų, netikėtai kylančių tarpusavio nesusipratimų istorijas. Į artimųjų nesutarimus po mįslingos poeto mirties gilinasi rež. Hadi Karimi filme „Sniegas ant įkaitusio skardinio stogo“ (“Snow on a Hot Tin Roof“, 2011 m.), netekties ir asmeninės kaltės jausmo susietus šeimų gyvenimus rodo rež. Mohammad Ahmadi „Prarastoje tiesoje“ (“The Lost Truth“, 2008 m.), tėvo ir dukters santykių rebusą narplioja rež. Ali Rafii „Aga Josefe“ (“Agha Yousef“, 2011 m.). Per dukters ir tėvo santykių siužetinę liniją karo poveikį Irano visuomenei tyrinėja Ebrahim‘as Hatamikia filme „Vardan Tėvo“ (“In the Name of Father“, 2006 m.). Amerikiečių dramaturgo Tenesio Viljamso gerbėjai turėtų nepraleisti rež. Bahram‘o Tavakolio filmo „Čia be manęs“ (“Here Without Me“, 2011 m.). Tai laisva T. Viljamso pjesės „Stiklinis žvėrynas“ interpretacija.

Žiūrovai, vertinantys pašnekesius su filmų autoriais, kviečiami atkreipti dėmesį į susitikimus su Irano kino kūrėjais ir aktoriais. Rugpjūčio 27-30 d. savo darbus pristatys filmų „Prarasta tiesa“, „Sniegas ant įkaitusio skardinio stogo“, „Aga Josefas“ režisieriai bei aktoriai, taip pat filmo „Vardan Tėvo“ prodiuseris.

„Skalvijos“ kino akademijos studenčių Marijos Stonytės ir Marijos Kavtaradzės sėkmę lietuviško kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė’11“ šiemet tikisi pakartoti ir Džiugas Šėma.

Jo trumpo metro diplominis filmas „Jo silikoninė siela“ pretenduoja tapti geriausiu metų studentišku darbu. Palaikyti jaunąjį režisierių „Skalvijos“ kino centras kviečia gegužės 13 d. nuo 21 val. Kino centre bus tiesiogiai retransliuojama (LTV) tiesioginė Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė‘12“ceremonija.
Dėl „Sidabrinio kiaušinio“ su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentais besivaržantis Dž. Šėma tikina, kad filmo idėja nusileido tarsi „perkūnas iš giedro dangaus“. Pradedantyjį kino režisierių įkvėpė „Skalvijos“ kino akademijos dėstytojo Andriaus Paškevičiaus tinklaraščio užrašai.
Filmo „Jo silikoninė siela“ siužetas sukasi apie jauną studentą Andrių, kuris nieko nesiekia, neturi jokio gyvenimo tikslo. Dienas jis leidžia gerdamas alų ir aprašinėdamas savo nelaimes dienoraštyje. Kai vaikiną atstumia mergina, jis panyra į dar gilesnę duobę.
„Kai kurie mano draugai, pažįstami nuolat viskuo skundžiasi, tačiau nieko nedaro, kad pakeistų situaciją. Todėl ir užsibrėžiau sukurti filmą apie tokį vyruką. Man pačiam tuo metu buvo labai sunkūs metai, mano gyvenime absoliučiai nieko nevyko, o juk filmai dažnai kuriami apie tai, kas išgyvenama“, – kalba buvęs„Skalvijos“ kino akademijos studentas.
„Jo silikoninė siela“ yra pirmasis Dž. Šėmos filmas, kurį šis sukūrė su profesionaliais aktoriais. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje kino studijas tęsiantis režisierius tikina išmokęs bendrauti su aktoriais, tiksliau pasakyti, ko iš jų norintis, ir būti pasiruošęs įvairiems netikėtumams bei iššūkiams. Pernai „Skalvijos“ kino akademijos vaidybinio kino kursą baigęs Dž. Šėma visus ateities planus sieja su kinu ir džiaugiasi atsiveriančiomis galimybėmis.
„Man patinka tai, kad per Tim‘o Burton‘o filmo premjerą turiu galimybę pamatyti Džonį Depą gyvai ir priversti šiek tiek pavydėti kitus. Man patinka, kad filmavimų metu galiu netikėtai susipažinti su žmogumi, kuris dirba prie naujojo Džeimso Bondo filmo, arba tai, kad vienas iš universiteto dėstytojų yra dirbęs su garsiuoju S. Kubriku. Tada supranti, kad viskas yra tavo panosėje, tik reikia sugebėt tai pasiekti“, – su entuziazmu gyvenimo Didžiojoje Britanijoje įspūdžiais dalijasi Dž. Šėma.
2007 m. įkurtą Skalvijos kino akademiją baigė jau ne vienas jaunuolis, sėkmingai studijuojantis ne tik gimtojoje Vilniaus LMTA (Muzikos teatro ir kino akademija), bet ir Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Rusijoje. Akademijoje kviečiami mokytis mėgstantys kiną ir jį norintys kurti vyresnių klasių moksleiviai. Jie gali pasirinkti vieną iš trijų akademijoje dėstomų vaidybinio, dokumentinio, kino teorijos ir analizės kursų. Akademija taip pat rengia įvairias kūrybines kino dirbtuves ir stovyklas.
Filmą „Jo silikoninė siela“ galima pasižiūrėti http://vimeo.com/30265494

Naujuosius metus „Skalvijos“ kino centras pradeda vienu elegantiškiausių praėjusių metų filmu – režisieriaus Pierro Thorettono „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ (L‘Amour Fou, 2010).

Tai jau trečiasis filmas, sukurtas apie prieš trejus metus į Anapilį išlydėtą mados garsenybę Y. Saint Laurent‘ą, tačiau pirmą kartą dizainerio portretas atskleidžiamas jį bene geriausiai pažinojusio Pierre‘o Bergé akimis. Filmas bus rodomas „Skalvijos“ kino centre nuo šio penktadienio.
Nelengvo iššūkio kurti filmą apie žymųjį dizainerį ėmęsis videomenininkas Pierre’as Thorettonas yra minėjęs, kad „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ yra filmas apie meilę, o ne madą. P. Bergé ir Y. Saint Laurent‘ą siejo net 5 dešimtmečius trukęs ryšys  – jis buvo ne tik mados kūrėjo verslo partneris, suteikęs menininkui tvirtą finansinį užnugarį po to, kai šį skandalingai atleido mados namai „Christian Dior“, bet ir gyvenimo partneris.
Poetiškai montuodamas dokumentinio filmo kadrus, P. Thorettonas rodo įspūdingą ir audringą garsaus mados kūrėjo gyvenimą, pradedant dvasiniu sukrėtimu ir depresija, kai 1960 m., vykstant Alžyro nepriklausomybės karui, jis buvo pašauktas kariauti į Prancūziją, ir pamažu pereinant prie kertinių kūrybos momentų, visam laikui įrašiusių jo vardą į pasaulio mados istoriją.
Palaikomas P. Bergé dizaineris išgarsėjo kaip pirmasis mados kūrėjas, aprengęs moteris smokingais, pirmasis, demonstruoti kolekcijų ant podiumo pakvietęs juodaodes manekenes, pirmasis, paveikslus pavertęs drabužiais. Y. Saint Laurent‘as žengė svarbų žingsnį mados demokratizacijos link – savo aukštosios mados namuose pradėjo kurti platesnėms masėms įkandamas prêt-à-porter drabužių kolekcijas. Dizainerio kolekcijos tapo tikru elegancijos, kuriai jis suteikė naujų spalvų, sinonimu.
Filmo vaizdo klipas: http://www.youtube.com/watch?v=iVUJ-PezeRI
„Ta elegancija sklinda ir iš ekrano, filmas pasižymi išskirtine estetika, vizualumu, rafinuotumu. Neveltui pirmieji filmą pasižiūrėję Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF‘11) žiūrovai jį išskyrė kaip elegantiškiausią festivalio filmą. Tai paskatino mus įsigyti filmą ir parodyti platesniam žiūrovų ratui, nes jis toli gražu nėra skirtas vien besidomintiems mada“, – įsitikinusi Vilma Levickaitė, „Skalvijos“ kino centro direktorė.
V. Levickaitė atkreipia dėmesį, kad filmo žiūrovai turi jaudinančią progą ne tik daugiau sužinoti apie Y. Saint Laurent‘ą, pasaulyje gerai žinomo YSL trumpiniu, laimėjimus ir jį kamavusius vidinius demonus, bet ir dirstelėti į ištaigingus dizainerio bei P. Bergé namus Maroke, Prancūzijoje (vieni jų – duoklė M. Proustui), taip pat įspūdingą meno kolekciją, kurioje puikuojasi Andy Warholo bei Henry Matisse’o darbai, senovės Tolimųjų Rytų ir Afrikos menininkų tapybos bei skulptūros kūriniai, antikvariniai baldai ir kiti kūriniai. Ši kolekcija, ne kartą vadinta „meilės“ kolekcija, 2009 m. buvo išparduota aukcione, pelniusiame „Amžiaus aukciono“ vardą.

Turkijos kinui skirta “Artscape” filmų programa kviečia žiūrovus į septynių filmų retrospektyvą Vilniuje. Birželio 24-29 dienomis “Skalvijos” kino centre bus galima pamatyti 2005-2009 metais sukurtų vaidybinių ir dokumentinių filmų turkų, totorių, kurdų tautų temomis.

Kino programą Joninių dieną pradės drama “Ne tas rožančius”, pasakojanti apie likimo suvestus panašaus temperamento, bet skirtingų tikėjimų žmones. Vaidybinis filmas “Baltas angelas” supažindins su maža kurdų bendruomene, kuri neabejinga likimo valiai paliktiems sunkiai sergantiems senukams.

Vieno garsiausių turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatiho Akino filmas “Rojaus pakrašty” pasakoja apie kelių vienišų žmonių – turkų ir vokiečių – gyvenimus, susipinančius Turkijoje ir Vokietijoje. Visi herojai, prarasdami artimuosius, atranda naują šalį, tačiau praranda dalį savęs.

Romantinė drama “Išsiskyrimai” nukels į 1798 metus ir turkų elito gyvenimą bei atkuria buvusio Osmanų imperijos pašos ir jo draugų prancūzų diplomatines pastangas Stambule užkirsti kelią gresiančiam karui su Napoleono kariuomene.

Retrospektyvoje bus parodytas ir Leonido Glušajevo dokumentinis filmas “Murzų ainiai Lietuvos žemėje” apie Lietuvos totorių bendruomenę, neseniai atšventusią 600 metų gyvenimo Lietuvos žemėje sukaktį. Filmavimo grupė aplankė pagrindines Lietuvos totorių gyvenvietes: Raižių, Keturiasdešimties Totorių ir Nemėžio kaimus, Kauną, kalbino jų gyventojus, bendruomenės lyderius.

Austrų režisierės Feo Aladag drama “Kai mes išeiname” pasakoja jaunos moters, svajojančios gyventi kitokį gyvenimą, tragediją. Tuo tarpu šmaikštus antropologės ir režisierės Zeinep Devrim Giursel dokumentinis filmas “Ateitis kavos tirščiuose” privers susimąstyti apie Turkijos ir ES santykius, kurių ateities negali nuspėti net patyrę būrėjai iš kavos tirščių.

Visi programos filmai bus nemokamai rodomi “Skalvijos” kino centre po du kartus, originalo kalbomis su lietuviškais subtitrais.

Kino retrospektyva rengiama bendradarbiaujant su asociacija “Baltic Turkish Culture Academy”, Turkijos ambasados Suomijoje informacijos konsulu ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga.