VšĮ „Soros International House“ (SIH) pradeda 22-ąjį sezoną ir siūlo įvairių mokymosi būdų, tarp kurių sau tinkamų gali atrasti ir itin užsiėmę, skubantys, reiklūs žmonės.

Šiuo metu SIH rengia 13 kalbų kursus, skirtus suaugusiesiems ir vaikams, taip pat kviečia jaunimą pasirengti tarptautiniams egzaminams. Rudens trimestras prasidės rugsėjo 29 d.

Pasak SIH direktorės Daivos Malinauskienės, daugiausiai užsiregistravusiųjų yra į anglų kalbos kursus. Bet vis daugiau žmonių ateina jau turėdami pagrindinius anglų kalbos įgūdžius ir nori tobulėti aukštesniame lygyje arba atskiroje srityje.

Vadovė pastebi, kad gyvenimo tempas ir technologijų kaita diktuoja naujus poreikius. „Turime taikytis prie skubančių, daug dirbančių ir keliaujančių žmonių, todėl stengiamės sudaryti kuo lankstesnius mokymosi grafikus. Pavyzdžiui, tiems, kurie per daug užsiėmę darbo dienomis, siūlome kursus šeštadieniais. Taip pat galima pasirinkti mokymosi pobūdį – su grupe arba individualiai“, – primena D.Malinauskienė.

Populiarėja nuotolinis mokymasis

Jau prieš 15 metų SIH Lietuvoje siūlė kalbų mokymąsi internetu. Tačiau anuomet kompiuteriai dar nebuvo plačiai naudojami. Šiandien nuotolinis kalbos mokymasis tampa įprastu dalyku. „Mes tiesiog neišvengiamai einame žingsnis žingsnin su šiuolaikinio pasaulio tempais. Užsienio kalbos žinių gilinimas online yra puiki alternatyva tiems, kieno namus ar biurą ir kalbų mokyklą skiria dideli atstumai, o gal sunku planuoti tikslų užsiėmimų laiką. Internetu mokytis galima bet kada, bet kur: ir per pertrauką tarp darbų, ir universitete, ir kavinėje“, – nuotolinio mokymosi pranašumus pabrėžia D.Malinauskienė.

Tiesa, ji pritaria, kad internete yra pasklidusios abejotinos mokymosi programos. Specialistė pataria atsižvelgti į šias paslaugas siūlančiųjų patirtį ir tarptautinį pripažinimą. Pasaulinė „International House“ organizacija kalbų mokymosi sistemą internetu vis tobulino. „Mokymus kūrė ne tik specialistai, išmanantys tinkamus formatus vartotojams, bet ir pedagogai. Mokytojų indėlis – labai svarbus: jie žino efektyviausius žinių perdavimo ir įsisavinimo metodus“, – paaiškina D.Malinauskienė.

Vadovė atkreipia dėmesį, kad yra sukurtos skirtingos nuotolinio mokymosi programos vaikams ir suaugusiesiems. SIH suteikia galimybę pasirinkti ir kurso trukmę, atskirų įgūdžių lavinimą, taip pat pobūdį. Vieniems patogiau mokytis savarankiškai, be pedagogo. Kiti pageidauja nuolatinio bendravimo su mokytoju ir susitikimus abipus kompiuterio ekrano derina. Bet kokiu atveju dalis laiko skirta savarankiškam darbui. „Bet jis nėra sausas ar grynai akademinis – reikia ne tik skaityti ir spręsti testus. Programa susideda iš įvairių užduočių, skirtingų etapų. SIH laikosi interaktyvumo politikos. Kursai parengti taip, kad žmogus visapusiškai įsitrauktų į mokymosi procesą“, – patikina vadovė.

Užsieniečiams – lietuvių kalbos kursai

Pastaruoju metu didėja dėmesys lietuvių kalbos kursams, mat kalbų mokymo institucijų duris Lietuvoje vis dažniau varsto užsieniečiai. Vieni jų čia sukūrę šeimą, kiti atvyko dėl studijų ar ilgalaikio darbo, verslo. D.Malinauskienė pastebi, kad tarp norinčiųjų pramokti lietuvių kalbos – nemažai ES piliečių.

SIH vyksta užsiėmimai, kurių metu lavinami visi keturi kalbos mokėjimo įgūdžiai: kalbėjimas, rašymas, skaitymas ir klausymasis. Vis dėlto labiausiai telkiamasi į šnekamąją kalbą. „Daugelis norėtų parduotuvėje ar restorane susišnekėti ne gestų, o lietuvių kalba. Užsieniečiams svarbu išmokti pagrindinių frazių, skaičiuoti, praturtinti žodyną. Bet yra tokių, kurie turi tikslą patobulinti ir šnekamosios, ir rašomosios kalbos žinias“,  – pasakoja vadovė.

Taip pat SIH rengiami mokymai imigrantams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos programą. Svetimšaliai per kalbų kursus mokosi susišnekėti, susipažįsta su vietos etiketu, lietuvių kultūra.

„Kitaip tariant, jie nori tapti visaverčiais mūsų visuomenės nariais. Neturėtume tuo stebėtis. Globalizacija apėmusi visą pasaulį, migracija – natūralus reiškinys. Mes patys išvažiuojame ir svetur norime įsitvirtinti. Todėl reikia suprasti, kad yra žmonių, kurie irgi nori išvykti iš savo šalies ir dėl kokių nors priežasčių pagyventi, pavyzdžiui, Lietuvoje ar net čia pasilikti“, – primena SIH direktorė D.Malinauskienė.

„Smagus lietuvių kalbos mokymasis buvo svarbiausias žingsnis, padėjęs suartėti su Lietuvoje gyvenančiais žmonėmis“, – apie projektą pasakoja Johnas iš Kenijos.

Europos Fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinės 2012 programos projektu „Trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos ir pilietinio orientavimo(si) mokymai, taikant gyvenimiškų situacijų simuliavimo metodus“ siekiama trečiųjų šalių piliečiams suteikti lietuvių kalbos įgūdžių, atitinkančių A1 kalbos mokėjimo lygio reikalavimus pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis, ir padėti įgyti supratimą apie Lietuvos kultūrą, istoriją, tradicijas, asmens teises ir pareigas Lietuvoje, bendruomenės ir visuomenės struktūrą, pagrindines valdžios institucijas ir jų funkcijas, demokratijos vertybes bei principus.
Įgyvendindamas projektą Nr. EIF/2012/6/19/IP/1,
„Soros International House“ organizavo nemokamus 210 val. lietuvių kalbos mokymus, kuriuose buvo taikomi inovatyvūs metodai ir moderniosios informacinės technologijos bei 60 val. pilietinio orientavimo(si) mokymai.
Mokymuose dalyvavo didelis būrys trečiųjų šalių piliečių iš įvairių artimų ir tolimų pasaulio kraštų. Nors kursai jau eina į pabaigą, projekto dalyviai ir toliau mielai tobulintų lietuvių kalbos įgūdžius ir gilintų žinias apie Lietuvą.
„Superstartas!“ – teigia viena projekto dalyvių Oksana iš Baltarusijos.
„Juk žmogus, mokantis dvi kalbas, prilygsta dviem“, – sako prancūzai.

„Soros International House“ kviečia registruotis į kovo 26 d. prasidėsiančio pavasario trimestro kinų kalbos kursus.

Šiuo metu „Soros International House“ (SIH) gali pasiūlyti iš viso 13 užsienio kalbų kursus grupėse ar individualiai. Kalbų mokyklos vadovė Daiva Malinauskienė nesistebi, kad vis daugiau žmonių norėtų pramokti kalbėti ir skaityti kiniškai. „Kinų kalbos žinių poreikį diktuoja auganti tos šalies ekonomika. Be to, jos rinka – didžiausia pasaulyje. Anksčiau kinai atvažiuodavo į Europą, o dabar vis daugiau specialistų iš Vakarų pasaulio dirbti ar studijuoti traukia į Kiniją. Dėl globalizacijos vyksta abipusis judėjimas ir mainai“, – Lietuvoje vis didėjantį susidomėjimą kinų kalba paaiškina D.Malinauskienė.
Jos žodžiais, ES šalys jau suprato, kad nebepakanka populiarinti vien savas kalbas, todėl vis daugiau dėmesio skiria ir tolimesnių regionų pažinimui.

Nuo kalbos iki kultūros

D.Malinauskienė išskiria dvi grupes žmonių, kurie pasiryžta mokytis kalbėti tonais paremta mandarinų kalba, vadinama Putonghua, ir susipažinti su sudėtinga hieroglifų sistema, vienijančia net ir skirtingais dialektais šnekančius Kinijos gyventojus. „Vieni bendrinės kinų kalbos mokosi skatinami išorinės motyvacijos – tai verslininkai ar kaip nors su verslu susiję žmonės, kuriems tenka su kinais dirbti ir dažnai važinėti į Kiniją. Kiti neria į kinų kalbą raginami vidinės motyvacijos, tiesiog dėl savišvietos, akiračiui praplėsti – aš juos vadinu romantikais“, – dėsto SIH vadovė.
Pasak D.Malinauskienės, net ir neketinant sieti karjeros su Azijos drakonu, per kalbos pamokas įgytos žinios apie visiškai kitokiomis vertybėmis ir tradicijomis grįstą kinų pasaulėžiūrą gali praversti netikėtose situacijose. „Juk Kinija neišvengiamai ateina ir pas mus. Gali būti, kad netrukus nauju jūsų kaimynu taps kinas. Nesakau, jog turime pataikauti kitoms kultūroms, bet reikia stengtis jas pažinti, kad žinotume, kaip elgtis ir bendrauti su tuo žmogumi tam tikrais atvejais. Paprasčiausias pavyzdys: kinams balta yra gedulo, laidotuvių spalva, tad gerai, jei tai žinai ir eidamas pas kiną į svečius neneši jam baltų gėlių. Arba žinantys, ką kinams reiškia veidas ir jo praradimas, išvengia nereikalingos trinties ir konfliktų. Tokius dalykus įmanoma sužinoti tik skaitant specializuotą pažintinę literatūrą arba mokantis kalbos“, – Rytų kultūros pažinimo svarbą globalėjančiame pasaulyje pabrėžia SIH vadovė.

Nuo pamokų iki seminarų

SIH kalbų kursuose užsiėmimai būna interaktyvūs ir žaismingi. „Pas mus teorija derinama su praktika, kad mokymasis būtų malonesnis ir kuo efektyvesnis. Duodamos tokios užduotys, kurios skatintų gyvą bendravimą, ir kad nė vienam netektų nuobodžiauti“, – su SIH kalbų kursuose taikomais mokymo metodais supažindina D.Malinauskienė.
Vienas populiariausių metodų – vadinamasis role play, tai yra kalbos mokymasis įsijautus į kieno nors vaidmenį, kai imituojamos gyvenimiškos situacijos, plėtojami dialogai. Per pamokas veikia ir interaktyvioji lenta.
„Ypač stengiamės, kad per tokių mums egzotiškų, kaip kinų ar japonų, kalbų pamokas atsiskleistų kuo daugiau kultūrinio konteksto, geografinių žinių, kad žmonės per kalbą turėtų progą geriau pažinti jiems tolimą kultūrą“, – paaiškina D.Malinauskienė.
Šiuo metu SIH kinų kalbos kursus veda savo srities profesionalai lietuviai. Jie yra įgiję sinologo specialybę ir gyvenę Kinijoje.
Beje, kinų kalbos populiarinimo tikslais SIH dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kurie yra ES programos „Mokymasis visą gyvenimą“ dalis. Vieno jų – „Misija įmanoma: kinų kalba europiečiams“ vaisius yra bendromis Lietuvos, Bulgarijos, Olandijos, Italijos ir Portugalijos pastangomis parengtas kinų kalbos pagrindų gidas, kuriame pateikiamas ne tik svarbiausių frazių bei kiniškų žodžių, bet ir etiketo subtilybių rinkinys. „Projekte dalyvavusios šalys sudarė bendrą gido turinį ir kiekviena jų išleido knygelę su vertimu į gimtąją kalbą. Jis skirtas tiems, kurie neturi laiko mokytis, bet norėtų išvykę visada po ranka turėti bazinius posakius, svarbiausius žodžius ir naudingos informacijos apie bendravimą su kinais“, – pasakoja D.Malinauskienė.
Jau įsibėgėjo ir antras projektas „Kinų kalba europiečiams“, vykdomas kartu su Lenkija, Belgija, Vokietija ir Italija. Jo tikslas – mokymosi metodikų kūrimas bei pristatymas tam tikroms tikslinėms grupėms: pradedantiesiems, vaikams, studentams, verslo žmonėms. Projektus vainikuoja seminarai, kuriuose pristatomi galutiniai projektų rezultatai. Juose dalyvauja įvairių sričių atstovai, galintys papasakoti apie Kiniją iš savo patirties.