Tag Archive | "Saulius Zybarta"

Pameistrystė populiarėja tarp įmonių

Tags: , ,


K.Račo nuotr.

Lietuvoje nauja profesinio mokymo forma – pameistrystė – jau padeda mūsų šalies įmonėms greitai parengti reikiamų kvalifikuotų darbuotojų, o šiems – iškart pradėti dirbti.

Auksė LANKAITYTĖ

Norinčioms pagal pameistrystės profesinio mokymo programą parengti sau darbuotojų įmonėms reikia kreiptis į artimiausią profesinio mokymo centrą, kurių Lietuvoje yra ne vienas. Taip galima apmokyti tiek esamus darbuotojus, kuriems reikalingas tik perkvalifikavimas, tiek naujus, norint juos priimti nuolatiniam darbui. Darbdaviams tai padės išvengti organizavimo rūpesčių, o naujo darbuotojo parengimas bus paprastesnis, greitesnis ir pigesnis. Pameistrystė turi daug privalumų ir darbuotojams: tapę pameistriais, jie įdarbinami konkrečioje įmonėje, kol mokosi, gauna atlyginimą, o teorines žinias gali panaudoti iškart praktikuodamiesi.

Efektyviausias darbuotojų paruošimas

Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad mokymąsi pameistrystės forma renkasi vis daugiau žmonių, nes tai galimybė ne tik įgyti išsilavinimą, bet kartu gauti ir darbo patirties. „Nuolat keičiantis darbo rinkai pameistrystė yra greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą – persikvalifikuoti ar pradėti dirbti pagal norimą specialybę“, – teigia jis.

Svarbu ir tai, kad pameistriu gali tapti kiekvienas žmogus, norintis išmokti konkrečios profesijos subtilybių arba patobulinti turimą kvalifikaciją statybos, suvirinimo, transporto, transporto mechanikos, maisto gamybos ir aptarnavimo, slaugos, įvairių paslaugų, pavyzdžiui, grožio, siuvimo, kirpimo, taip pat administravimo ir verslo organizavimo, informacinių technologijų ir kitose srityse.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Putnaitė sako, kad šiandien pameistrystė – neabejotinai vienas geriausių, greičiausių ir pigiausių būdų įmonėms parengti sau tinkamų darbuotojų. „Mūsų mokymo centras dažniausiai rengia informacinių technologijų specialistus ir spaudėjus, dirbančius spaustuvėse. Pas mus vyksta teoriniai užsiėmimai, kurių programa sudaroma bendradarbiaujant su įmonėmis, o jau įmonėse darbuotojai gali dirbti ir iškart praktikuotis bei gauti atlyginimą. Tokie mokymai trunka vienus metus, kuriems pasibaigus organizuojami baigiamieji egzaminai, vėliau – įteikiami diplomai“, – sako V.Putnaitė.

Pasak V.Putnaitės, pameistrystė Europoje labai populiari, o kai kurios šalys tokį profesinį mokymą palaiko įmonėms, kuriose dirba pameistriai, taikydamos mokesčių lengvatas. Apie tai, kad tokią praktiką reikėtų diegti ir Lietuvoje, irgi pradedama kalbėti.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis įsitikinęs, kad mūsų šalyje populiarėjanti pameistrystė yra sveikintina, ją reikia skatinti ir po truputį keisti verslo mąstymą. Vis dėlto jis pastebi, kad bent jau šiuo metu Lietuvos įmonėms labiausiai apsimoka pagal pameistrystės profesinio mokymo formą perkvalifikuoti esamus darbuotojus.

„Verslas dažniausiai taip ir daro – investuoja į esamus darbuotojus, nes priimti mokytis ir dirbti žmones iš šalies yra labai brangu ir rizikinga. Juk nėra garantijų, kad baigę mokslus jie liks dirbti, jei tai rizikos grupėms priklausantys žmonės, iki tol neturėję darbo ar nesuinteresuoti dirbti. Mokymų metu reikia prie pameistrių mokymo priskirti esamus darbuotojus, naudojamos medžiagos – tai reiškia, kad iš dalies lėtėja įmonės veikla“, – teigia V.Levickis.

Paruošė sau 16 darbuotojų

Bendrovės „EIS Group Lietuva“ direktoriaus pavaduotoja kokybės klausimais Julija Radvilavičienė teigia, kad jų įmonė prie pameistrystės profesinio mokymo programos prisijungė dar 2014 m. Tuomet, bendradarbiaujant su Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, pavyko parengti net 16 kvalifikuotų IT specialistų – JAVA programuotojų ir testuotojų.

„Mes šia galimybe naudojamės aktyviai, mums tai buvo svarbus visuomeninis socialinis projektas, į kurį investavę savo žmogiškuosius išteklius – darbuotojus, mokiusius būsimuosius kolegas, tik laimėjome ir šiandien galime džiaugtis komandoje dirbančiais profesionalais. Kiek tai kainavo finansiškai – neskaičiavome, tačiau didžiausios sąnaudos susijusios su esamų darbuotojų atitraukimu nuo darbo, kai jie turėjo vesti mokymus“, – sako J.Radvilavičienė.

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...