Tag Archive | "S.Prunskaitė-Balkevičienė"

Atpigusi nafta virpina Norvegijos lietuvių stygas

Tags: , , , ,


 

 

Nuo naftos ir dujų sektoriaus priklausomame Miorės ir Rumsdalio apskrityje gyvenanti lietuvė Sigita Prunskaitė-Balkevičienė regi vis daugiau naftos kainų smukimo padarinių Norvegijai: bendrovėje, kurioje ji dirba, sumažėjo užsakymų, kai kurie jos pažįstami neteko darbo, o spauda vis dažniau rašo, kad norvegų įmonės karpo išlaidas, atsisako planuotų projektų. Ir nors ekonomistai mano, kad Norvegija naftos kainų nuosmukį atlaikys, suprastėjusi ekonomikos būklė pirmiausia gali smogti imigrantams, tarp jų ir lietuviams.

Jurgita LAURINĖNAITĖ-ŠIMELEVIČIENĖ

Mūsų regione yra daug įmonių, vienaip ar kitaip susijusių su naftos ir dujų gavyba. Čia daug laivybos kompanijų, kurių visi laivai skirti naftos gavybos platformoms aptarnauti – tiekti joms įrangą ir produktus darbuotojams. Taip pat čia yra laivų statyklų, parduodančių laivus naftos ir dujų bendrovėms. Dabar jos sulaukia mažiau užsakymų, nes naftos gavybos įmonės mažina naujų naftos telkinių paieškas. Dėl to bendrovės jau atleidinėja darbuotojus“, – pasakoja ekonomistė S.Prunskaitė-Balkevičienė.

 

Nukentės du regionai

Tarptautinių tyrimų instituto Stavangeryje atliktas tyrimas parodė, kad naftos kainų kritimas labiausiai paveiks Miorę ir Rumsdalį, kuriame ir gyvena S.Prunskaitė-Balkevičienė, ir Rugalandą. „Neseniai skaičiau, kad viena įmonė atleidžia 33 darbuotojus, o „Rolls-Royce“, Norvegijoje turinti apie 3300 darbuotojų, naikina net 300 darbo vietų. Be to, atleidžiami ne žemiausios kategorijos darbininkai, o inžinieriai“, – pabrėžia lietuvė.

Norvegijos dienraštis „Dagens Naeringsliv“ apskaičiavo, kad iki 2016 m. pabaigos vien „Aker Solutions“ bendrovėse gali būti atleista apie 2,2 tūkst. žmonių.

Projektų vadove dirbanti S.Prunskaitė-Balkevičienė ir pati jau pajuto, kad padėtis Norvegijoje prastėja: jos įmonė, tiekianti specializuotus įrenginius laivybos, naftos ir dujų sektoriaus bendrovėms, taip pat sulaukia mažiau užsakymų.

Nuo praėjusių metų vasaros pasaulinė naftos kaina smuko maždaug dukart. Dar prieš metus – 2014 m. liepą pasaulinė naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį, o šį rugpjūtį ji nesiekia ir 50 dolerių. Tad nieko keisto, kad ir Norvegija, didžiausia naftos gavėja Vakarų Europoje, dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus.

 

Mažėja investicijų naftos sektoriuje

Naftos ir dujų sektoriaus įmonės per pirmąjį šių metų pusmetį investicijas sumažino 8,2 proc. Norvegijos statistikos departamento prognozė rodo, kad šalies ekonomika šiais metais augs tik apie 1,2 proc. Norvegijai nafta yra svarbiausias ekonomikos stulpas. Naftos ir dujų sektorius 2014 m. sukūrė penktadalį (19,5 proc.) Norvegijos BVP ir garantavo daugiau nei pusę eksporto.

„Naftos sektorius pritraukia apie 30 proc. investicijų, mokesčiai iš šio sektoriaus formuoja apie 30 proc. visų įplaukų į valstybės biudžetą. Natūralu, kad drastiškas naftos kainų kritimas veikia Norvegijos ekonomiką. Traukiasi investicijos, ypač laivų statyklose, naftos platformose, naftotiekiuose ir metalų pramonėje. Jau didėja nedarbas“, – sako DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, DNB Ekonominių tyrimo departamento vadovė Jekaterina Rojaka.

 

Lietuviams susirasti darbą bus sunkiau

Norvegija – viena populiariausių lietuvių emigracijos krypčių, užimanti ketvirtą vietą pagal gyventi į užsienį išvykstančių lietuvių pasirinkimą. Norvegijos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. į šią šalį atvyko 4,4 tūkst. lietuvių, o iš viso čia jau gyvena apie 39,5 tūkst. mūsų tautiečių.

J.Rojakos nuomone, apie 40 proc. visų registruotų bedarbių Norvegijoje yra imigrantai. „Naftos kainų bumo laikais Norvegija kaip medus traukė darbuotojus iš ES, ypač iš Lenkijos ir Baltijos šalių. Darbo emigrantus Norvegija vilioja ne tik geru uždarbiu, bet ir aukšto lygio socialine apsauga. Būtų naivu manyti, kad Norvegijai veržiantis diržus emigrantai to nepajustų“, – mano J.Rojaka. Pasak jos, lietuviams dabar gali būti sunkiau rasti darbą Norvegijoje.

Šią tendenciją patvirtina ir įdarbinimo užsienyje agentūros „Eurodarbai“ direktorė Karina Raukštaitė. Nors lietuvių, norinčių vykti dirbti į Norvegiją, nemažėja, agentūra jiems mažai ką begali pasiūlyti. „Lietuviai vis dar mano, kad Norvegija yra svajonių šalis – 70 proc. besikreipiančiųjų į mus nori vykti būtent į Norvegiją“, – pasakoja K.Raukštaitė.

Prieš dvejus metus „Eurodarbai“ į Norvegiją dirbti išsiųsdavo apie 100 lietuvių per mėnesį, o šiemet – tik po 10. K.Raukštaitės teigimu, senieji jų klientai pradėjo labai atsirinkinėti žmones, prastesni darbuotojai jau po bandomojo laikotarpio atleidžiami, o su naujomis įmonėmis užmegzti bendradarbiavimo ryšių beveik nebeįmanoma. Užsieniečiai Norvegijoje tapo kone nepageidaujami.

„Anksčiau į Norvegiją siunčiamiems nekvalifikuotiems darbininkams nereikėdavo jokių privalumų, pavyzdžiui, mokėti užsienio kalbų. Tiesiog važiuoji į fabriką ir dirbi. Dabar klientai skaito kandidatų CV, atsirenka. Prieš porą metų, net jei darbuotojui nesisekdavo gerai atlikti savo darbo, jis vis tiek išbūdavo apie metus, o dabar prastesni darbuotojai važiuoja namo po 3–5 mėnesių. Anglijoje taip nėra – visi dirba, kol išmoksta. Be to, šiuo metu rasti Norvegijoje naujų klientų, kuriems galėtume pasiūlyti darbuotojų iš Lietuvos, jau sudėtinga. Anksčiau mums atsakydavo 40 proc. įmonių, kurioms nusiųsdavome laiškus, o neseniai išsiuntėme tūkstantį laiškų ir negavome nė vieno atsakymo“, – padėtį apibūdina K.Raukštaitė.

Ši jau maždaug metus besitęsianti tendencija ima atsispindėti ir Norvegijos statistikos departamento duomenyse: 2014 m. į Norvegiją atvyko tūkstančiu lietuvių mažiau nei 2013 m.

Lietuvos komercijos atašė Norvegijoje Aleksandras Laurinavičius priduria, kad Lietuvos įmonės, kurios eksportuoja į Norvegiją ir dirba bent kiek su naftos ir dujų sektoriumi susijusiose srityse, gali pajusti užsakymų mažėjimą.

 

Norvegijos verslas ieškos alternatyvų

DNB specialistai prognozuoja, kad naftos kaina šiemet dar gali smukti. Pasaulio bankas paskelbė prognozes, kad kitais metais naftos kainos gali kristi dar 10 dolerių už barelį.

Pasak J.Rojakos, palyginti su kitomis naftą išgaunančiomis šalimis, Norvegijos naftos gavyba yra santykinai brangi, todėl gali atsitikti taip, kad dalis Norvegijos naftos telkinių taps nepelningi, o tai paveiks ir susijusias su nafta veiklas, pavyzdžiui, laivų, platformų statybą, metalų pramonę.

„Mūsų bendrovės ieško alternatyvų. Vienas draugas vadovauja įmonei, gaminančiai laivų deniams skirtus įrenginius. Jų pagrindinė rinka buvo naftos ir dujų sektorius. Sumažėjus užsakymų jie persiorientavo į žvejybinius laivus“, – pavyzdį, kaip norvegų verslas ieško kitų kelių, pateikia S.Prunskaitė-Balkevičienė.

 

Norvegijos pagalvė – naftos fondas

Vis dėlto ekonomistai sutaria, kad Norvegija turi pakankamai galimybių neskaudžiai išgyventi šį sunkmetį. Pirmiausia dėl to, kad klestėjimo laikotarpiu elgėsi apdairiai ir iš pajamų, susijusių su nafta, sukaupė rezervinį fondą sunkiems laikams. Tiesa, panaudoti šio fondo Norvegija neketino bent keletą artimiausių dešimtmečių, tad šios piniginės atvėrimas būtų istorinis žingsnis.

„Norvegija puikiai pasinaudojo aukštų naftos kainų periodu. Nors Norvegijos naftos era prasidėjo prieš 40 metų (kai Norvegijos BVP vienam gyventojui buvo žemesnis nei Vakarų Europoje), pastarieji 15 metų buvo išskirtiniai. Nuo 1990 iki 2013 m. Šiaurės jūros naftos kaina pakilo nuo maždaug 10 iki daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį. Tais laikais Norvegija įkūrė specialų naftos fondą pajamoms, gautoms iš naftos ir dujų, akumuliuoti. Šiuo metu šio fondo dydis yra beveik 800 mlrd. eurų“, – Norvegijos pranašumą pabrėžia A.Laurinavičius.

Pasak J.Rojakos, be rezervinio fondo, dvigubai viršijančio metinį šalies BVP, Norvegija turi ir kitų svertų ekonomikai skatinti. „Iki šiol Norvegijos politikai netaikė naftininkams jokių mokesčių lengvatų, tačiau jeigu naftos kaina liks maža, šios priemonės gali būti panaudotos, siekiant palaikyti naftos pramonę. Taigi, net jeigu Norvegijos ekonomika išgyventų nuosmukį, šalis turi pakankamai rezervų laikinoms skylėms užlopyti“, – Norvegijos galimybes išvengti recesijos vardija ekonomistė.

Nors namų ūkių prekių vartojimo indeksas sumažėjo 2 proc., optimistiškai į ateitį žvelgia ir patys norvegai, tikintys, kad padėtis turėtų greitai pasitaisyti. S.Prunskaitė-Balkevičienė, kuri į Norvegiją išvyko 2009 m., sako, kad gyventojų požiūris į prastėjančią ekonominę situaciją Norvegijoje ir Lietuvoje labai skiriasi.

„Norvegija išlieka viena turtingiausių pasaulyje šalių, su žemu nedarbo lygiu, stabilia ekonomika ir atvira rinka“, – padėtį vertina A.Laurinavičius.

 

Norvegija išlieka patraukli eksporto rinka

Pasak Lietuvos komercijos atašė Norvegijoje, ši šalis tebėra ypač patraukli Lietuvos verslui. Norvegija per šių metų keturis mėnesius tarp Lietuvos užsienio prekybos partnerių pagal prekybos apyvartą buvo 15-oje, pagal eksportą – 12-oje, o pagal importą – 21-oje vietoje. 2015 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, prekių apyvarta su Norvegija padidėjo 44 proc. ir siekė 380 mln. eurų. Šiemet daugiausia į Norvegiją eksportuota baldų (64 mln. Eur), medienos ir medienos dirbinių (25,1 mln. Eur), geležies arba plieno dirbinių (20,8 mln. Eur), plastikų ir jų dirbinių (16,5 mln. Eur).

Naftos kainos

Metai, mėnuo          Naftos kaina (JAV dol./barelis)

2014 birželis         108,4

2014 liepa 105,2

2014 rugpjūtis        100

2014 rugsėjis         96

2014 spalis           86,1

2014 lapkritis        77

2014 gruodis          60,6

2015 sausis           47,5

2015 vasaris          55

2015 kovas 53

2015 balandis         57,4

2015 gegužė           62,5

2015 birželis         61,3

2015 liepa 54,4

2015 rugpjūtis*46,6

* Brent ir West Texas Intermediate naftos kainų vidurkis rugpjūčio 12 d.

Šaltinis: Pasaulio bankas (Brent, West Texas Intermediate ir Dubai Fateh naftos kainų vidurkis)

 

Lietuvių emigracija į Norvegiją

Metai      Tūkst.

2009       3,2

2010       6,5

2011       7,6

2012       6,5

2013       5,5

2014       4,4

Šaltinis: Norvegijos statistikos departamentas

 

 

 

 

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...