Tag Archive | "Rusijos sulaikymas"

Kitoks BBC filmo “Trečiasis pasaulinis karas” scenarijus

Tags: , , , ,


Evaldas LABANAUSKAS

Pastarosiomis savaitėmis pasipylė itin daug naujienų, susijusių su saugumo padėtimi Europoje, ypač rytiniame NATO pasienyje. JAV kuria naują Europos saugumo struktūrą, kuri turėtų sutvirtinti NATO vienybę, užtikrinti Vakarų Europos įsitraukimą ir leisti perimti iniciatyvą į Aljanso rankas. Viso to tikslas – atgrasyti Rusiją nuo avantiūrų.

Pradėsiu nuo blogų naujienų ar, greičiau, grėsmingų įspėjimų. Sausio pabaigoje paviešinta JAV karinių pa­­jėgų vadovybės (EUCOM) grėsmių strategi­­ja, kurioje Rusija įvardijama kaip didžiausia grėsmė. Be kita ko, dokumente teigiama, kad šiai grės­­­­mei atremti nėra pasirengta, o besirotuojan­tys daliniai Bal­tijos valstybėse ir kitur NATO ry­tiniame flange turėtų būti pakeisti nuo­latiniais.

Vasario pradžioje gynybos ekspertai iš RAND korporacijos pranešė apie kon­flik­­to Bal­­tijos šalyse modeliavimo rezultatus. Šie ne­guodžia – NATO pažadai neįgyvendinami: Ru­sijos kariuome­­­nė užimtų Taliną ir Rygą per 34–60 valandų. Greitas Baltijos šalių okupavimas la­bai apribotų NATO veiksmus. T.y. kiltų klausimas dėl Tre­čiojo pasaulinio karo, kuriame ga­li būti panaudotas branduolinis ginklas. Kaip elgtųsi NATO sąjungininkai?

Baltijos šalys yra ne­ap­ginamos, jų priėmimas į NATO buvo klaida, o vos tik išvydę „nenugalimuosius“ Rusijos de­san­­tininkus Vakarų sąjungininkai bėgs į krūmus.

Į šį klausimą netruko atsakyti BBC, modeliuodama Didžiosios Britanijos vyriausybės veiks­mus, jei Latvijos rytuose pasikartotų Ry­tų Uk­rainos scenarijus. Dokumentiniame fil­me „Tre­čiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš va­da­vie­tės“ buvę tarptautinės politikos ir saugumo pa­rei­gūnai sprendžia, kaip elgtis Rusijos hibridinės agresijos prieš Latviją atveju.

Tai tikriausiai kiekvieno rytų europiečio koš­­ma­rų išsipildymas: Londono, o ir visos Va­ka­rų Eu­ropos reakcija lėta, nepasitikėjimas ag­re­siją pa­tyrusiu sąjungininku ir bandymas la­biau už­­jaus­ti bei suprasti Putiną, o ne latvius, ga­­liausiai – NATO skilimas ir atsisakymas atsaky­ti Rusijai bran­duoliniu ginklu į jos tokį patį elgesį.

Tiesa, Vašingtonas šiame filme išlieka tas, ku­ris laikosi įsipareigojimų Baltijos šalims, nors gal­­­būt britui ar vokiečiui filme rodomas „jankių“ el­­gesys atrodo beatodairiškai „kaubojiškas“ ir vedantis tiesiai į Trečiąjį pa­sau­linį ka­rą.

Taigi iš šių trijų paminėtų atvejų kaip ir aiškė­ja stereotipinės bei Kremliaus propagandos eks­ploatuojamos tiesos: Baltijos šalys yra ne­ap­ginamos, jų priėmimas į NATO buvo klaida, o vos tik išvydę „nenugalimuosius“ Rusijos de­san­­tininkus Vakarų sąjungininkai bėgs į krūmus.

B.Obamos ad­mi­­nis­tracija nenori sukurti saugumo dilemos, t.y. didindama Rusijos pasienyje pajėgas versti Mask­vą jaustis nesaugiai ir daryti tą patį.

Bet yra ir kita pusė: tiek EUCOM grėsmių įvar­dijimas ir RAND karo simuliacija, tiek BBC filmas siūlo komplikuotos situacijos (Bal­­tijos valstybių geopolitinė padėtis) sprendi­­mo būdus. Konkrečiausiai pasisakė RAND analitikai: už­tektų septynių brigadų, tarp kurių trys šarvuo­tos, ir juos palaikančių aviacijos bei artileri­jos pajėgų įkurdinimo, kad būtų užkirstas ke­­lias greitam Baltijos valstybių užėmimui. Tai kai­nuotų apie 2,7 mlrd. dolerių per metus.

Tą pačią dieną po RAND tyrimo paviešinimo JAV pranešė, kad planuoja skirti 3,4 mlrd. do­le­rių galingumams Europoje stiprinti. Tarsi Die­vui į ausį? Vis dėlto dažnas nusivylė, nes pa­aiš­kėjo, kad šis paketas skirtas Vakarų Eu­ropai.

Oficialus paaiškinimas – ten jau yra būtina in­frastruktūra, o ir susitarimai su Rusija kaip ir galioja. Tarp eilučių – Baracko Obamos ad­mi­­nis­tracija nenori sukurti saugumo dilemos, t.y. didindama Rusijos pasienyje pajėgas versti Mask­vą jaustis nesaugiai ir daryti tą patį. To­kios ginklavimosi varžybos netruktų peraugti į realaus karo scenarijus.

Kita vertus, ar patys amerikiečių karo strate­gai norėtų sukaupti dideles pajėgas kiaurai per­šaudomose Baltijos valstybėse? Blogiausiu at­veju šios dar ir atsidurtų spąstuose (vadinamo­jo Suvalkų koridoriaus galvos skausmas).

Geros žinios – ne tik iš Vašingtono. Pra­ėju­sią savaitę NATO ministrai sutarė, kad rytinėse NATO valstybėse, tarp jų ir Baltijos šalyse, nuo­­lat veiks besirotuojančios Aljanso narių jung­­­­tinės pajėgos. Kalbama apie šimtus ar tūks­­tantį kiekvienoje valstybėje.

Pirminė gy­­nybos linija – Rusijos kaimynystėje esančios vie­tos ir nedidelės, bet visų NATO šalių jungti­nės pajėgos, o už jų – „sunkioji kavalerija“.

Šiuo metu jau turime 150 amerikiečių ka­rių ir keliasdešimt sunkiosios šarvuotosios tech­ni­kos. Žinoma, tokios pajėgos mažai kuo ga­lės pa­­sipriešinti plataus masto Rusijos ata­kai, ta­čiau įvairių šalių karių dalyvavimas to­kiuo­se jun­giniuose ne tik sustiprins NATO ša­lių karių veiksmų koordi­navimą, bet ir mažins paties blo­ko politinio ski­limo tikimybę.

Kitaip sakant, į Rusijos sulaikymą bus įt­rauk­­­tos net ir Maskvos agresyviai politikai abe­­jingos Aljanso šalys. NATO vienybę ir greitą reakciją dar labiau su­stiprins sprendimas duo­ti NATO pajėgų va­dui lei­dimą be politinių dis­ku­sijų suteikti pa­gal­bą jungtiniams daliniams.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Didžioji Bri­ta­nija siunčia penkis karinius laivus į Bal­ti­jos jūrą ir tobulina įgūdžius greitai permesti ka­­ri­nes pajėgas kovai ne su „Islamo valstybe“.

Taigi būtų tokia saugumo schema: pirminė gy­­nybos linija – Rusijos kaimynystėje esančios vie­tos ir nedidelės, bet visų NATO šalių jungti­nės pajėgos, o už jų – logistikos ir politinių dis­ku­­sijų nesuvaržyta „sunkioji kavalerija“ su ame­­­rikiečiais priešaky.

Jei tam bus pritarta per NATO viršūnių su­si­tikimą, Eu­ro­po­je bus suformuota visiškai nauja po šaltojo ka­ro saugumo architektūra, kurios tikslas – at­gra­syti Ru­siją nuo bet kokių avantiūrų ir sienų per­brai­žymo.

Koks, esant tokiai situacijai, būtų minėto BBC dokumentinio filmo scenarijus?

Sakykim, NATO ir Latvijos žvalgyba pražiop­­­­so rusišką maskuotę ir Daugpilyje Rytų Uk­­­­­­­­­rainos stiliumi kyla „spontaniški“ Latvijos ru­­sų protestai, kurių metu ginkluoti „žmogaus tei­­sių aktyvistai“ su Rusijos specialiųjų pajėgų eki­puote užima valstybines institucijas.

Vietoj diskusijų NATO šalių sostinėse, ar rei­­kėtų taikyti 5-ąjį Aljanso sutarties straipsnį, be­sirotuojančios NATO pajėgos kartu su Lat­vi­jos kariuomene, palaikomos šarvuotų dalinių, nesunkiai blokuoja Latvijos ir Rusijos pa­sie­nį ir taip atkerta separatistus nuo „humanita­rinės pa­galbos“ iš Rusijos.

Ypač gerai pasirodo italų Alpių šauliai, ku­rie tampa nacionalinėmis Italijos žvaigždėmis, o jų suimti „separatistai“ prisipažįsta esan­tys ne­­­­n­ugalimi Rusijos desantininkai, ku­rie, jų pa­čių žodžiais, pasiklydo grybaudami.

Kremliui belieka du variantai: atvirai pradėti konvencinį karą su NATO vals­­tybėmis ir netrukus sulaukti dar vieno su­triuškinimo arba atsitraukti.

Latviai nesunkiai sutriuškina be palaikymo likusius „sukilėlius“. Kol britai vis dar derina lai­ką, kada susirinkti vadavietėje, JAV vadovaujama sunkioji NATO kavalerija susitelkia ties potencialiais taikiniais: kartu su britų laivynu blokuojamas Kaliningradas, 14-oji Rusijos armijos Padniestrėje vadovybė neatlaikiusi įtampos užgeria, nelinksmos nuotaikos ir Ru­sijos pietinėje karinėje apygardoje.

Kremliui belieka du variantai: atvirai įsitraukti ir pradėti konvencinį karą su NATO vals­­tybėmis ir netrukus sulaukti dar vieno su­triuškinimo arba atsitraukti ir visą kaltę suversti „pasiklydusiems grybautojams“. Visa tai nu­tinka per tas pačias 34–60 valandų.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...