Projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2), kurio dėka spartusis internetas pasieks beveik 99 proc. Lietuvos gyventojų, Europos Komisijos (EK) paskelbtame konkurse pelnė aukštą įvertinimą – socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo nominaciją.

Romualdas BANYS

Prijungta šimtai gyvenviečių

„Vieniems ruduo – derliaus nuėmimo me­tas, kitiems – pasiektų rezultatų įvertinimas. Įgy­vendinant projektą RAIN-2 mūsų šalies plačiajuosčio ryšio tinklas praplėstas ne vienu tūkstančiu kilometrų, – lapkričio 16-ąją apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Lietuvoje nu­tiestas kabelių ilgis lygus atstumui nuo Vilniaus iki Barselonos ir atgal. Tačiau mums svarbūs ne tiek kilometrai, kiek prie tinklo prijungti šimtai gyvenviečių, kurių žmonės galės naudotis internetu.“

Pasak susisiekimo ministro, spartinant žinių ir informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje, šiuo projektu pasiektas vienas pagrindinių tikslų – tolygi, išplėtota ir pažangi elektroninė infra­struktūra. Labai svarbu, kad įgyvendintas projektas RAIN-2 padėjo išspręsti skaitmeninės atskirties tarp šalies miesto ir kaimo problemą.

Nuo šiol net ir atokesnių šalies vietovių gy­ventojai gali naudotis visomis interneto teikiamomis galimybėmis. Tokia infrastruktūra yra būtina ir verslui, kad šis veiktų sėkmingai ir galėtų būti konkurencingas.

Susisiekimo ministerija kartu su VšĮ „Pla­čia­­juostis internetas“ projekto RAIN-2 įgyvendinimą pradėjo 2009 m. gruodį ir baigė šį rudenį. Per tą laiką sukurta infrastruktūra suteikė ga­limybę naudotis internetu beveik 700 tūkst. gyventojų, o skaičiuojant bendrai su įgyvendintu pirmuoju RAIN projektu – iš viso apie milijonui šalies gyventojų.

Prie šių rezultatų prisidėjo ir bendradarbiavimas su operatoriais, kurie naudojasi apie 2930 RAIN tinklo paslaugų. Net 51 ryšio operatorius teikia paslaugas savo klientams naudodamasis RAIN infrastruktūra.

Šiuo metu Lietuvoje plačiajuosčio interneto planai pigiausi Europos Sąjungoje, o jo spar­ta siekia nuo 30 iki 100 Mb/s.

Išmintingas sprendimas

Valstybė padeda kurti plačiajuosčio ryšio sistemą jau nuo 2005 m. RAIN projektams įgyvendinti pasinaudota ir 2004–2006 m. bei 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų pa­rama.

„Įvertinę skirtą finansavimą pasirinkome op­timaliausią sprendimą. Kitaip tariant, suradome būdą, kad plačiajuosčio ryšio paslaugas gau­tų kuo didesnis skaičius vartotojų. Jeigu moderni elektroninė infrastruktūra būtų iš karto kuriama iki pat galutinio vartotojo, investicijos kaimiškosiose vietovėse būtų labai didelės ir siektų milijonus eurų. Valstybė, įgyvendindama RAIN projektą, nusprendė elgtis išmintingiau – iš pradžių įrengti magistralinę infrastruktūrą“, – sako R.Sinkevičius.

Susisiekimo ministro teigimu, abu RAIN pro­jektai akivaizdžiai pagerino Lietuvos statistinius naudojimosi internetu ro­diklius.

Nuo 2006-ųjų iki šiol šalies namų ūkių, turinčių kompiuterį ir plačiajuosčio interneto prieigą, skaičius kaimiškosiose vietovėse išaugo daugiau kaip 12 kartų. Per praėjusį dešimtmetį vidutinis interneto greitis padidėjo net 45 kartus.

„Net sunku patikėti, kad prieš 10 metų vos 4,9 proc. kai­­miškųjų vietovių namų ūkių turėjo kompiuterį ir naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. Šiemet šis skaičius siekia jau 58,4 proc., o ben­drai mieste ir kaime – be­veik 70 proc., kai 2006-aisiais nebuvo nė 20 proc.“, – situaciją skaičiais apibūdina ministras.

Visa tai lėmė, kad Lietuva, ne tik turinti didelių ambicijų, bet ir demonstruojanti puikius re­zultatus, pagal plačiajuosčio interneto šviesolaidinėmis ryšio linijomis skvarbą užėmė aštuntą vietą pasaulyje ir tapo lydere Europoje.

Pelnytas apdovanojimas

Pirmą kartą EK surengtame Europos plačiajuosčio ryšio konkurse iš viso dalyvavo 48 projektai iš 17 ES valstybių narių. Nominacijomis įvertinti 5 projektai, tarp kurių – ir Lietuvos RAIN-2. Kitus keturis konkurso apdovanojimus pelnė Vokietija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija.

Projektai apėmė įvairių rūšių technologijas ir buvo įvairaus masto – nuo nacionalinių iki mažų kaimo bendruomenių projektų. Konkursui pa­teik­tuosius vertino tarptautinė plačiajuosčio ry­šio, telekomunikacijų sistemų, mokslo, ekono­mikos ir vadybos ekspertų komisija.

Socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo kategorijoje geriausiu pripažintas Lie­tuvos strateginis projektas RAIN-2 yra antras nacionalinio projekto, skirto plačiajuosčio ryšio tinklui Lietuvoje nutiesti, etapas.

Projekto RAIN-1 įgyvendinimo metu, gavus ES struktūrinių fondų paramą, nutiestas plačiajuosčio ryšio tinklas kaimo vietovių administraci­niuose centruose, o RAIN-2 šį tinklą papildė daugiau kaip 5700 kilometrų beveik 1000 kai­mo vietovių.

Užs. Nr. VPL1022

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) vietoje radiorelinių linijų Neringos mieste pradėjo eksploatuoti šviesolaidinius plačiajuosčio ryšio tinklus. Drauge su Neringos miesto savivaldybe vykdydama projektą „Neringa ERDVĖS“, bendrovė Alksnynės, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos gyventojams teikia skaitmeninės kabelinės televizijos, interneto ir fiksuotosios telefonijos paslaugas.

Inovacijai Neringoje įgyvendinti buvo pasinaudota RAIN plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūra, investuota įsigyjant galinę ryšio perdavimo įrangą.

„Technologijos pasikeitimas reiškia didžiulį kokybinį šuolį – šviesolaidiniais tinklais perduodami signalai dabar patikimai pasieks kiekvienus namus“, – sako Telecentro komercijos direktorius Egidijus Ropė.

Jo teigimu, Telecentro paslaugomis Neringoje besinaudojantys skaitmeninės kabelinės televizijos žiūrovai savo televizoriuose kokybišką vaizdą matys, esant net ir labai nepalankioms oro sąlygoms.

Kabelinės televizijos „Neringa ERDVĖS“ paslaugas užsisakę gyventojai gali rinktis iš daugiau nei 40 TV programų, transliuojamų 7 pasaulio kalbomis. Jie naudojasi plačiajuosčiu internetu be duomenų ribojimo, telefonu tarpusavyje kalbasi nemokamai.

Neringos gyventojams prieinama ne tik kabelinė, bet ir analoginė antžeminė televizija – jie gali nemokamai žiūrėti Telecentro pirmuoju tinklu siunčiamas BTV, LNK, LTV, TV3 programas.

Kai kurie šios kurortinės zonos gyventojai (priklauso nuo gyvenamos vietos reljefo ypatumų) gali matyti ir nemokamą skaitmeninę antžeminę televiziją, nukreipę TV antenas į Klaipėdoje, Švėkšnoje arba Tauragėje įrengtus Telecentro siųstuvus.

Be to, VšĮ Lietuvos radijas ir televizija (LRT) visoje šalyje, taip pat ir Nidoje, diegs savo atskirą antžeminės skaitmeninės televizijos tinklą, kuriuo po š.m. spalio 28 d., t.y. atsisakius šalyje analoginės antžeminės televizijos, planuoja pradėti siųsti nemokamas LRT TV programas.

Padidinus projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra” (toliau RAIN-2) apimtis, bus nutiesta dar apie 1000 km šviesolaidinių kabelinių linijų, kuriomis plačiajuostis ryšys taps prieinamas dar 180 gyvenviečių, esančių kaimiškosiose šalies vietovėse.

Įgyvendinant RAIN-2 projektą, jau suformuotas 4915 km šviesolaidinių linijų tinklas, prie kurio prijungtos 775 gyvenvietės, 1485 operatorių mazgai, 567 mokymo įstaigos, 517 bibliotekos ir 331 viešasis interneto centras.

„Tai, kad numatytos projekto apimtys netenkina esamos situacijos, tapo aišku įpusėjus projektui, kai iš ryšio operatorių ir valstybės bei viešojo sektoriaus institucijų gavome prašymus prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prijungti dar apie 1000 objektų. Svarbu tai, kad šie objektai yra ekonominiu požiūriu privačioms investicijoms nepatraukliose, nuošaliose vietovėse, kurių prijungimo investicijos yra labai didelės, dėl to elektroninių ryšių operatoriai nėra suinteresuoti investuoti į plačiajuosčio ryšio tinklus, kad galėtų šiose vietovėse teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas“, – situaciją komentavo RAIN-2 projekto koordinatorius Vytautas Tvaronavičius.

Plačiajuosčio ryšio paslaugos yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių vietos bendruomenėms pritraukti verslą, kurti nuotolinio darbo galimybes, teikti sveikatos priežiūros paslaugas bei gerinti švietimo ir viešąsias elektronines paslaugas kaimiškosiose šalies vietovėse.

„Įvertinę tai, kad nutiestos papildomos šviesolaidinės linijos ženkliai išplės plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą kaimiškosiose vietovėse, sudarys galimybę dar daugiau gyventojų naudotis šiuolaikinėmis ryšio technologijomis ir taip tiesiogiai prisidės prie skaitmeninės atskirties tarp miestų ir kaimiškųjų vietovių gyventojų mažinimo, pritarėme siūlymui padidinti projekto RAIN-2 apimtį ir skyrėme papildomą finansavimą tinklo kūrimo darbams. Gerai išplėtota bazinė plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra sudarys sąlygas nutolusiose vietovėse esantiems namų ūkiams, verslo įmonėms, viešojo sektoriaus įstaigoms naudotis sparčiu internetu“, – sakė Ieva Žilionienė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotoja.

Pasirašius projekto finansavimo sutartį, papildomiems projekto darbams įgyvendinti skirta apie 35,8 mln. Lt iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Susumavus tai, kas jau padaryta ir kas dar bus papildomai įgyvendinta, iš viso Lietuvą išraizgys ne mažiau kaip 5500 km šviesolaidinių linijų, o plačiajuostis ryšys pasieks 950 gyvenviečių.

Verta paminėti, jog RAIN-2 šviesolaidinė infrastruktūra kuriama atviros prieigos ir technologinio neutralumo principu, todėl visiems ryšio operatoriams yra ir bus sudarytos vienodos sąlygos teikti savo paslaugas naudojantis sukurtu tinklu – taip siekiama skatinti konkurenciją kaimiškosiose vietovėse.

Projektą RAIN-2 įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“.

Susisiekimo ministerijos įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ įtrauktas tarp dvylikos gerosios praktikos pavyzdžių, pristatytų Europos Komisijos užsakymu parengtame „Plačiajuosčio ryšio projektų įgyvendinimo vadove“. Be Lietuvos, šiame vadove analizuojami trys Italijos, po du Švedijos ir Prancūzijos bei po vieną Danijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Suomijos projektą.
Pasak Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Karpavičiaus, plačiajuosčio interneto laidai Lietuvoje į greitesne perdavimo sparta pasižyminčius šviesolaidinius buvo pradėti keisti gana neseniai – RAIN projektas pradėtas plėtoti 2005 m., todėl šis pripažinimas svarbus ir džiuginantis.
Įgyvendinant RAIN-1 sukurta plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra, jungianti 467 šalies kaimiškąsias seniūnijas su savivaldybėmis, taip pat – su 330 mokymo įstaigų. Šviesolaidinis internetas pasiekė daugiau nei 300 tūkst. gyventojų.
2010–2011 m. įgyvendinant projektą RAIN-2 nutiesta daugiau nei 4600 km šviesolaidinių kabelio linijų daugiau nei 300 seniūnijų. Iš viso numatyta nutiesti 4800 km kabelinių šviesolaidžio linijų, kurios pasieks daugiau kaip 770 šalies miestelių ir kaimų.
Palyginti su 2001 m., interneto naudotojų Lietuvoje padaugėjo aštuonis kartus. Planuojama, kad besinaudojančiųjų informacinėmis bei ryšių technologijomis ir toliau gausės – iki 2013 m. galimybę naudotis modernaus plačiajuosčio interneto ryšio paslaugomis turės 98 proc. Lietuvos gyventojų.
EK parengtas vadovas skirtas ES šalims, kurios planuoja įgyvendinti plačiajuosčio ryšio projektus. Jame apžvelgiami projektų investiciniai ir valdymo modeliai, problemos bei gauti rezultatai. Tikimasi, kad įžvalgos, pateiktos iš dvylikos geriausių projektų, bus puikus informacijos ir patirties šaltinis, kuris padės ES narėms parengti ir įgyvendinti kokybiškus, ES tikslus atitinkančius ir efektyvius projektus.

Iki 2013-ųjų už 173 mln. Lt visą Lietuvą apraizgys tūkstančiai km šviesolaidinių kabelinių linijų. Tai itin spartus internetas kaimui. Deja, milijonai po žeme užkasti, o kiek kaimo gyventojų realiai naudosis internetu – visiškai neaišku.

Daugėliškiuose, apie pusketvirto šimto gyventojų turinčiame kaime Kauno rajone, dar neseniai visi aptarinėjo didžiausią naujieną: už europinius milijonus į kaimą atvedamas itin spartus internetas. Žmonės smalsiai stebėjo, kaip atvažiavusi technika kasė, klojo kalbelius, lygino.
Viena Daugėliškių gyventoja pensininkė Kristina Žotkevičiūtė nutarė, kad laikas ir jai pradėti naudotis internetu. Apie tokią galimybę, sužinojęs, kad kaime jau paklotos plačiajuosčio interneto kabelinės linijos, jai užsiminė Vilniuje gyvenantis sūnus.
Moteris nemanė, kad gali kilti kokių nors problemų, – juk žaibiškos spartos interneto kabelis nutiestas palei kelią tik už pusantro šimto metrų nuo jos namo Daugėliškių vienkemyje. Gyventoja kreipėsi į telekomunikacijų bendrovę „Teo LT“. Tačiau netrukus jai teko gerokai nusivilti: „Teo“ įvesti internetą atsisakė. Nors visai šalia namų paklotas milijoninės vertės projekto kabelis, gyventojai pasiūlyta už dešimt tūkstančių litų įsivesti telefono ryšio linijomis teikiamą xDSL interneto liniją.
Skamba absurdiškai? Deja, būtent taip Lietuvoje įgyvendinami europinės paramos projektai.

Ar internetas bus, lems operatoriai

Susisiekimo ministerijos, projektą įgyvendinančios per įkurtą viešąją įstaigą „Plačiajuostis internetas“, idėja graži: atvesti iki Lietuvos kaimo itin spartų internetą, kad juo galėtų naudotis net 98 proc. kaimiškų vietovių gyventojų. Tam net pavyko gauti ES paramą: projektui RAIN-2 skirta apie 147,1 mln. Lt europinių lėšų, dar beveik 26 mln. Lt skirta iš valstybės biudžeto.
Priminsime, kad 2005–2008 m. jau įgyvendintas pirmasis RAIN projektas, kurio metu sukurta 3357 km plačiajuosčio ryšio infrastruktūra kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus institucijoms. Šio projekto vertė siekia apie 74 mln. Lt. O 2009-ųjų pabaigoje pradėtas projektas RAIN-2, iki kurio pabaigos, t.y. 2013 m., kaip skelbiama, prie sparčiojo interneto galės prisijungti jau net 700 tūkst. atokių kaimo vietovių gyventojų. Kitaip tariant, pažangus šviesolaidinis internetas pagaliau pasieks ir skurstantį Lietuvos kaimą.
Bet tai – viso labo skambios deklaracijos. Girdamasis projektu susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nutylėjo, jog europinių milijonų investavimas visiškai nereiškia, kad Lietuvos kaime tikrai kils interneto vartojimo bumas, o minimi tūkstančiai naujų vartotojų iš tiesų vargu ar atsiras.
Kodėl? Mat kaip internetas pasieks galutinį vartotoją ir ar iš viso pasieks – jau ne Susisiekimo ministerijos rūpestis. Tai patvirtina ir Daugėliškių gyventojos K.Žotkevičiūtės pavyzdys. Tiek bendrovei „Teo“, į kurią moteris kreipėsi dėl interneto, tiek kitiems operatoriams reikia papildomai investuoti, kad pasinaudojus RAIN tinklais internetas pasiektų pačius gyventojus, o tai ne visada apsimoka, ypač jei kokioje atokesnėje vietovėje internetu susidomi vos vienas du gyventojai. Todėl Kauno rajone gyvenanti pensininkė ir sulaukė neigiamo atsakymo: interneto tiekėjai siekia pelno, ir jei tik mato, kad ne tik neuždirbs, bet dar ir nuostoliai gresia, mandagiai ištaria klientams „ne“. Ir visai nesvarbu, kiek valstybė su ES į interneto kabelius investavo.
„Šiuo metu plėtojant projektą RAIN tinklas nutiesiamas tik iki miestų ar miestelių. Tai sudaro maždaug 10–20 proc. investicijų, kurių reikėtų norint pradėti teikti šviesolaidinio interneto paslaugas kaimiškų vietovių gyventojams, – teigia bendrovės „Teo“ tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis. – Tad likusią dalį turi investuoti patys operatoriai: sukurti reikiamą technologinę infrastruktūrą mieste, kaime bei pačiuose gyvenamuosiuose namuose, suteikti reikiamą galinę įrangą. Todėl būtent nuo „paskutinės mylios“ operatoriaus investicijų labiausiai priklauso galinčiųjų naudotis moderniausiomis technologijomis skaičius.“
Tai paaiškina, kodėl garsiai nuskambėjęs projektas iš tikrųjų dar neveikia ir nežinia, kada veiks: štai didžiausia interneto paslaugų teikėja šalyje „Teo“, iš dalies naudodamasi projekto RAIN sukurta infrastruktūra, paslaugas teikia tik maždaug 20 tūkst. klientų. Iš viso „Teo“ interneto paslaugomis rugsėjo pabaigoje naudojosi maždaug 367 tūkst. klientų. Taigi didžiojoje dalyje miestų ir miestelių bendrovė paslaugas teikia naudodamasi tik savo tinklu.

Ar reikia interneto benykstančiam kaimui

Bendrovės „Mikrovisata TV“ vykdomasis direktorius Mindaugas Anilionis taip pat teigia, kad kiekvienu atveju atliekama interneto poreikio analizė: kad būtų verta investuoti, turi atsirasti tam tikras skaičius klientų. Pasak M.Anilionio, investicijos į įrangą gali siekti iki dešimties tūkstančių litų. Primokėti tenka ir patiems gyventojams: „Mikrovisata“ jiems paprastai siūlo dvi galimybes – arba įrangą už maždaug 400 Lt įsigyti, arba nuomotis, o tai atsieina 19 Lt per mėnesį.
Interneto vartotojų gausėjimo kaime kol kas nepastebi ir ši interneto paslaugų teikėja: per pastaruosius dvylika mėnesių „Mikrovisatos“ interneto vartotojų Kauno rajone (kur įmonė teikia paslaugas) padaugėjo 9,4 proc.
Ilgininkų kaimo Varėnos rajone, kuriame taip pat pakloti šviesolaidinio interneto kabeliai, seniūnaitės Dalios Kašėtienės visiškai nestebina, kad kaimų gyventojai nesiveržia primokėti už galimybę naudotis internetu. Pavyzdžiui, Ilgininkuose gyvena vos kelios jaunos šeimos, o dauguma gyventojų – vieniši seneliai, vos išsiverčiantys iš kuklios pensijos. Nemaža dalis kaimo gyvena tik iš pašalpų, o ir gyventojų čia sparčiai mažėja: prieš pusšimtį metų buvo 280, šiandien – tik apie šimtą. „Iš jų tik kokie penki turi internetą ir, kiek man žinoma, naudojasi belaidžiu ryšiu“, – suskaičiavo D.Kašėtienė.
VšĮ „Plačiajuostis internetas“ technologijų ir plėtros vadovas Vytautas Tvaronavičius teigia, kad jie nežino, kiek naujų abonentų kaimuose jau naudojasi internetu, – tai esą gali pasakyti tik atskiri operatoriai. Jis pabrėžia, kad viešoji įstaiga tik sukurs infrastruktūrą, o visa kita – privačių operatorių reikalas.
Paklaustas, o kas bus daroma tuomet, jei operatoriai investuoti į vadinamąją paskutinę mylią (galutinę ryšio atkarpą) nenorės, V.Tvaronavičius užsiminė, kad šiai problemai spręsti būtų galima pagalvoti apie kitus projektus.
IT ekspertas „Unicenter“ grupės atstovas Tomas Jonušas įsitikinęs, jog kaimo gyventojai turi susitaikyti, kad patirs tam tikrų nepatogumų, o tie, kurie nori jų išvengti ir naudotis geriausiomis ryšio priemonėmis, gyvena mieste. „Suprantu, kad norisi ir telefono, ir karšto vandens už dyką, bet taip nebūna. Tad patys gyventojai irgi turi prisidėti, kad galėtų naudotis sukurta infrastruktūra“, – neabejoja T.Jonušas.
Tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Džiugas Paršonis kelia klausimą, kokia nauda iš projekto ir sukurtos pažangiausios infrastruktūros, jeigu ja nesinaudojama. „Kad projektas būtų efektyvus, reikia sugalvoti būdų, kaip padaryti interneto ryšį kaimų gyventojams prieinamą iš tikrųjų, o ne popieriuje. Viena galimų išeičių – taikyti skatinimo priemones operatoriams, tarkime, kompensuojant dalį jų patiriamų išlaidų. Priešingu atveju mūsų pinigai tiesiog nueis į melioracijos griovius“, – apibendrina Dž.Paršonis.

Gyčio Liaugmino, Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus, RAIN2 projekto vadovo, komentaras

RAIN projektas skirstomas į dvi dalis. Pirmojo projekto metu tinklai buvo tiesiami į seniūnijų centrus, dabar – į dar mažesnes gyvenvietes. Ministerijos duomenimis, pirmasis etapas baigtas sėkmingai. Kiekvienoje seniūnijoje, į kurią atvestas RAIN-1, jau yra vartotojų. Antrasis projektas dar tik pradėtas, todėl tikėtis didelių apčiuopiamų rezultatų jau šiuo metu dar anksti.
Beveik visas lėšas projektui skiria ES. Šio projekto esminis tikslas buvo nuvesti tinklą iki atokių vietovių ir sudaryti galimybes prie jo jungtis privatiems operatoriams. Finansuoti tiesioginio kiekvieno namų ūkio prijungimo prie RAIN tinklo ir kurti valstybinio monopolininko – interneto tiekėjo ES neleidžia. Žinoma, gali būti atvejų, kai privačiam operatoriui gali neapsimokėti vesti interneto linijos į atokią vietą, kurioje gyvena keli žmonės. Tokiems gyventojams reikėtų rinktis alternatyvius interneto šaltinius. Jei valstybė finansuotų interneto tinklo įvedimą iki kiekvieno namo kiemo, tai valstybei kainuotų kelis milijardus litų.
RAIN projektas negarantuos interneto įvedimo 100 proc. namų ūkių. Valstybė, panaudojusi ES lėšas, tik sudaro sąlygas, kad internetas būtų pasiekiamas daugeliui kaimo gyventojų. Be šių investicijų privatūs operatoriai apskritai nepradėtų veiklos kaimo vietovėse. Vis dėlto valstybė neatsisako galimybės ateityje investuoti daugiau lėšų į interneto sklaidą tose vietovėse, kuriose privatūs operatoriai neveiks ir žmonės neturės galimybės naudotis interneto ryšiu, tačiau tai bus daroma tik baigus RAIN projektą.
Beje, jis ES institucijose pristatomas kaip vienas sėkmingiausių IT sklaidos projektų, kai valstybė partnerystės pagrindu dalyvauja kartu su verslu.

Sigito Besagirsko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, komentaras
Pas mus labai dažnai iš pradžių padaroma, o tik po to galvojama. Taip galima pasakyti ir apie šį projektą. Šviesolaidinis internetas yra gerai, ir Lietuva mėgsta girtis, kad pas mus šios technologijos išplėtotos geriausiai. Bet ar tikrai šis itin spartus internetas reikalingas kaime? Ar koks nors diedukas siųsis didelės apimties dokumentus, vaizdinę medžiagą? Dauguma tik naršys, tikrinsis paštą, ir tam visiškai užtenka lėtesnio interneto. Iki kiekvieno kaimelio atvesti šviesolaidį ir dar nerasti lėšų viskam padaryti iki galo, kad internetas pasiektų galutinį vartotoją, manau, neprotinga.
Kita vertus, belaidės technologijos taip greitai plėtojasi, pajėgumai vis didėja, kad visai gali būti, jog po kelerių metų laidais informacijos jau nebesiųsime, ji keliaus „oru“. Tarkime, aš naudojuosi 3G ryšiu ir greičio man visiškai pakanka. Žinoma, interneto, tiekiamo kabeliu, sparta dar didesnė, bet po poros metų to skirtumo galime nebejusti. Tuolab kad požeminės technologijos reikalauja didesnių investicijų. Kokiais 1995-aisiais šis projektas būtų buvę gerai, o šiandien jis jau kiek pavėluotas. Taigi nemanau, kad dėl kokių trijų vartotojų verta į kaimą atvesti šviesolaidinį internetą – daug pigiau būtų nupirkti keletą 3G modemų, nei nutiesti keliasdešimt kilometrų kabelio. O dabar vaizdas gana liūdnas: po žeme guli brangiai kainavęs laidas, o per jo „gyvenimo“ laikotarpį galbūt nė vienas baitas nepraeis.
Deja, Lietuvoje be realios sąnaudų ir naudos analizės daroma labai daug projektų, o jei analizė ir atliekama, tai konsultantų paprašoma, kad ji atitiktų projekto reikalavimus. Jei kalbėsime apie ES paramą, krūva pinigų išleidžiama tiesiog niekam. Štai nuo 2004 m. jau gavome apie 23 mlrd. Lt europinės paramos, o darbo našumas šalyje nuo to laiko padidėjo labai nedaug.

Apie RAIN-2 projektą

Projektas pradėtas 2009 m. gruodį, planuojamas baigti 2013 m. kovą.
Vertė – 173 mln. Lt, iš jų 147,1 mln. Lt – europinė parama.
Planuojama pakloti per 4500 km šviesolaidinių kabelinių linijų kaimo vietovėse.
Interneto infrastruktūra pasieks 770 gyvenviečių (įskaitant ir pirmąjį RAIN projektą – iš viso apie 1400 gyvenviečių).
Siekiama, kad prie sparčiojo interneto galėtų prisijungti beveik 700 tūkst. atokių kaimo vietovių gyventojų.

Šaltinis: VšĮ „Plačiajuostis internetas“, Susisiekimo ministerija

Kiek namų ūkių turi kompiuterį ir internetą
(I metų ketvirtį, proc.)

2000    2011
Mieste
Turėjo kompiuterį
7,1    63,5
Turėjo interneto prieigą
1,7    63,6

Kaime
Turėjo kompiuterį
1,4    40,8
Turėjo interneto prieigą
0,3    40,5

Šaltinis: Statistikos departamentas