Nors Lietuvos pramonė per du dešimtmečius smarkiai pasistūmėjo į priekį, vis dėlto dar nesugebėjome prisivyti Europos įmonių pagal našumą, parduoti užsienyje produkcijos su savo prekių ženklais ir atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos.

Kazlų Rūdos savivaldybėje įsikūrusi įmonė “Jūrės medis” – viena didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse. Per 20 metų ši bendrovė, kaip ir visa Lietuvos pramonė, pasikeitė neatpažįstamai – pakeista visa gamybos įranga ir technologijos, automatizuoti gamybos procesai, o klientų geografija iš Lietuvos išsiplėtė po visą Europos Sąjungą ir net nusidriekė iki Tolimųjų Rytų šalių – Japonijos, Pietų Korėjos ir Kataro. Užsakymų tiek daug, kad 2,5 pamainos visu pajėgumu dirbdama gamykla nespėja patenkinti paklausos.
“Prieš 20 metų gaminome tris tūkstančius kubinių metrų medinių konstrukcijų per metus, o dabar – 30 tūkst. kubinių metrų. Pradėjome gamindami pėsčiųjų tiltus per autostradas Kaune ir Vievyje, o dabar į Norvegiją siunčiame konstrukcijas automobiliniams tiltams autostradose”, – žymius pokyčius vardija “Jūrės medis” valdybos pirmininkas Ovidijus Jankauskas.
Beje, išaugęs gamybos mastas, įdiegtos naujos technologijos atsiliepė ir įmonės finansiniams rezultatams – metinė įmonės “Jūrės medis” apyvarta nuo 8 mln. Lt prieš porą dešimtmečių šoktelėjo iki 40 mln. Lt.
Šis konkretus pavyzdys geriausiai atskleidžia, kaip pasikeitė Lietuvos pramonė per 21 nepriklausomos Lietuvos metus. Naujų technologijų diegimas, mažėjanti aplinkos tarša, sudėtingesni produktai ir naujų rinkų užkariavimas būdingas daugeliui iki šių dienų išlikusių pramonės įmonių. Tie pokyčiai labai svarbūs, nes Lietuva – pramonės šalis. Statistikos departamento duomenimis, 18 proc. pridėtinės vertės sukuriama būtent apdirbamojoje pramonėje. “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis priduria, kad visoje pramonėje – ne tik apdirbamojoje gamyboje, bet ir statybos sektoriuje, ir elektros, dujų, vandens tiekime – yra sukuriama maždaug trečdalis viso Lietuvos BVP. O priskaičiuojant ūkio šakas, kurios aptarnauja pramonę, – tokias kaip transportas, sandėliavimas, ryšiai – prisideda dar mažiausiai 15 proc. BVP.
“Kuo šalyje stipresnis industrinis karkasas, tuo didesnės galimybės plėtotis ir paslaugų, informacinių technologijų, logistikos, finansiniam sektoriui”, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
Dėl šios priežasties didžiosios pramonės įmonės yra ne tik didžiausios bendrovės Lietuvoje, bet ir atsiduria tarp didžiausių mokesčių mokėtojų ir eksportuotojų. Pernai didžiausių eksportuotojų trejete rikiavosi naftos perdirbimo gamykla “Orlen Lietuva”, trąšų gamintojai “Lifosa” ir “Achema”. Didžiausių mokesčių mokėtojų titulas kiekvienais metais taip pat tenka “Orlen Lietuva” įmonei, pernai šalies biudžetą papildžiusiai daugiau nei milijardu litų. Kita vertus, didžiausių pramonės įmonių nešama nauda turi ir kitą pusę – jos taip pat yra ir didžiausios teršėjos šalyje.

Pagal produktyvumą vis dar atsilikėliai Europoje

Apžvelgdamas pramonės raidą per 20 metų G.Rainys atkreipia dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia – išnyko ištisos pramonės šakos – mašinų gamybos, elektrotechnikos, radijo elektronikos. Tačiau atsirado ir naujų, modernių pramonės šakų – pakuotojų, spaustuvininkų, plastiko gamintojų. Štai Klaipėdoje įsikūrę PET granulių gamintojai “NEO Group” ir “Orion Global PET” per mažiau nei dešimt metų sugebėjo tapti vienos didžiausių šalies įmonių – ir pagal apyvartą, ir pagal eksportą.
O išlikusioms pramonės šakoms atsivėrė tarptautinės rinkos ir jos privalėjo daug investuoti, kad taptų konkurencingos. Palyginus Lietuvos pramonės produktyvumo augimą, pažanga aiškiai matyti. Statistikos departamento duomenimis, vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai – vieno užimtojo sukurta bendroji pridėtinė vertė 2000 m. siekė 31 tūkst. Lt, o 2010 m. – 72 tūkst. Lt.
Vis dėlto atsinaujinusios, su ES įmonėmis sugebančios konkuruoti Lietuvos apdirbamosios gamybos produktyvumas siekia dar tik trečdalį ES vidurkio. Kodėl?
“Lietuvoje apdirbamosios gamybos sukuriama pridėtinė vertė sudaro didesnę BVP dalį nei ES vidurkis ir nedaug atsilieka nuo tokių šalių kaip Švedija ar Vokietija. Tačiau pačios pramonės struktūra skiriasi nuo išsivysčiusių pasaulio šalių. Lietuvoje dominuoja žemos arba vidutinės pridėtinės vertės prekių gamyba. Praėjusį dešimtmetį daugiausia investicijų buvo pritraukiama į žemos pridėtinės vertės ir darbui intensyvias pramonės šakas – pagrindinis kriterijus buvo nebrangi darbo jėga”, – aiškina N.Mačiulis.
Deja, kur kas produktyvesnė aukštųjų technologijų pramonė Lietuvoje dar labai menka. Lietuvių pasididžiavimas – biotechnologijų sektorius susideda tik iš trijų didesnių įmonių – “Fermento”, “Sicor Biotech Teva” ir “Biocentro”, o lazerių ir šviesos pramonės sektorius generuoja vos 0,1 proc. BVP. Palyginkime – skaičiuojama, kad vien “Orlen Lietuva” sukuria 1,8 proc. Lietuvos BVP.
G.Rainys pabrėžia, kad palyginti su ES vidurkiu Lietuvos gamintojų produktyvumas mažas ne dėl to, kad įmonės blogai dirba ar naudoja senas technologijas, o dėl to, kad tik labai mažą produkcijos dalį Lietuvos įmonės pardavinėja su savo prekių ženklu. “Lietuva didele dalimi yra pasiekusi tik pradinį pridėtos vertės kūrimo grandinės etapą – siuvame ar gaminame daiktus, kuriuos parduodame kitai Europos įmonei, užsidedančiai garsų prekių ženklą, antkainį ir sėkmingai iš to gyvenančiai. Pavyzdžiui, mados namai Paryžiuje turi gamyklas Kinijoje, o konsolidavus apyvartą paaiškėja, kad keliasdešimt žmonių turinti galinė institucija Paryžiuje kuria milžinišką pridėtinę vertę”, – lygina G.Rainys.
Kita vertus, N.Mačiulis pastaraisiais metais jau pastebi ir teigiamų tendencijų – investicijų pritraukimą į aukštos pridėtinės vertės gamybą, pavyzdžiui, saulės elementų, medicinos įrangos. Be to, ir Lietuvoje darbuotojų kvalifikacija tampa daug svarbesnė nei jų kaina. “Ateityje Lietuva galės konkuruoti tose pramonės šakose, kur Kinijos ir kitų panašių valstybių konkurenciniai pranašumai – pigi darbo jėga ir labai mažos sąnaudos dėl masto ekonomijos – neveiks. Jau dabar, tokios šalys kaip Vokietija nekonkuruoja su Kinija, o gamina nišinius, specializuotus produktus, kur svarbu ne masinė gamyba, o kokybė ir su tais produktais teikiama kita pridėtinė vertė”, – galimas gaires Lietuvos pramonei piešia N.Mačiulis.

Neišnaudojame potencialo

Be to, kad per 20 metų nesugebėjome įsitvirtinti su savo prekių ženklais eksporto rinkose, nedaug proveržio pasiekėme ir dar vienoje srityje – bandydami sumažinti priklausomybę nuo neprognozuojamos Rusijos, iš kurios ir šiandien importuojama didelė dalis pramonei reikalingų žaliavų ir kuri yra viena svarbesnių eksporto rinkų Lietuvai. Pavyzdžiui, Rusija Lietuvai gamtines dujas parduoda didesnėmis kainomis negu daugumai kitų ES šalių ir tai smarkiai kerta per kišenę pramonės įmonėms – ypač trąšų gamintojoms.
“Lietuva didžiausius ekonominius ryšius turi su šalimis kaimynėmis ir didžiosiomis ekonomikomis. O Rusija atitinka abu kriterijus – yra ir kaimynė, ir didelė ekonomika”, – kodėl Rusija išlieka svarbi eksporto rinka dėstė G.Rainys.
Dar viena mūsų pramonės bėda – neišnaudojome viso turimo potencialo. N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad yra viena pramonės šaka – kasyba ir karjerų eksploatavimas, kuri Lietuvoje yra beveik neišplėtota ir sukuria labai mažai pridėtinės vertės – mažiau nei pusę procento Lietuvos BVP. “Viena to priežasčių yra ir riboti Lietuvos gamtiniai ištekliai, tačiau ir šioje srityje ateityje galėtų būti reikšmingų proveržių, pavyzdžiui, pradėjus eksploatuoti milžiniškus bevandenio gipso klodus arba išgaunant skalūnines dujas”, – pabrėžia N.Mačiulis.
G.Rainys mini kitą didelę problemą – praktiškai neegzistuojantį antrinių žaliavų perdirbimą. “Perdirbame tik kelis procentus plastiko, gerokai mažiau makulatūros nei kitos šalys. Mes visai nesuvokiame, kad mūsų ekonomika užkasama į sąvartynus”, – dėl neišnaudotų progų apgailestauja G.Rainys.
Kaip matyti, per 20 metų sparčiai pasitempusi Lietuvos pramonė dar turi nuveikti daug darbų. O vienas svarbiausių – išlįsti iš kitų Europos įmonių šešėlio ir būti ne juos aptarnaujantis personalas, o lygiavertis partneris.

Didžioji riekė BVP pyrago tenka pramonei ir ją aptarnaujantiems sektoriams
Ekonominė veikla    proc. nuo BVP
Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė    3
Kasyba ir karjerų eksploatavimas    0,39
Apdirbamoji gamyba    18,2
Elektros, dujų ir vandens tiekimas    3,66
Statyba    5,65
Didmeninė ir mažmeninė prekyba    17,05
Transportas, sandėliavimas ir ryšiai    15,19
Finansinis tarpininkavimas    2,4
Nekilnojamasis turtas, nuoma    13,72
Viešasis valdymas ir gynyba    6,9
Švietimas    5,44
Kitos šakos    8,3

Šaltinis: Statistikos departamentas

Kokios didžiausių pramonės įmonių perspektyvos?
“Orion securities” Įmonių finansų skyriaus vadovo Karolio Rūko komentaras:
1. “Orlen Lietuva” – esant aukštoms naftos kainoms, turėtų išsilaikyti ir aukštos perdirbimo gamyklų maržos, nors “Orlen Lietuva” gana brangiai perka žaliavą.
2. “Achema” ir “Lifosa” – “Lifosos” 2011 m. I pusmečio pelnas išliko panašus kaip ir praėjusiais metais, nors antrą ketvirtį sumažėjo. Dėl brangstančių žaliavų per metus ar dvejus pelningumas gali būti mažesnis, tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvę šios įmonės atrodys gerai.
3. Mėsos perdirbėjai – Lietuvoje nėra stipriai išplėtota mėsinė gyvulininkystė, todėl perdirbėjai perka brangią žaliavą ir turi importuoti. Lietuvoje mėsos perdirbimo įmonių per daug – jeigu jos per artimiausius penkerius metus nesikonsoliduos, didelių pelnų nebus.
4. Plastiko gamintojai – jų žaliavos priklauso nuo naftos kainų, tačiau išlaidas gali perkelti padidindami kainas vartotojams. Jų situacija ateityje neturėtų itin keistis.

Pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, iššaukti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo alkoholio rizika.

Energiniai gėrimai didina priklausomybės nuo alkoholio riziką

Pasak, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesoriaus Algirdo Utkaus, energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu – gali prasidėti pykinimas, krėsti drebulys, prasidėti stiprūs galvos skaumai. Alkoholį su energiniais gėrimais maišyti labai pavojinga, nes svaigalai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai. Kartu vartojant alkoholį ir energinius gėrimus labai padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas, žmogus gali pasidaryti priklausomas nuo didesnių energinių gėrimų kiekių – teigiama prof. A. Utkaus parengtame leidinyje „Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai“.

Kadangi angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daug daugiau. Žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus. Tiek energiniai gėrimai, tiek alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą: organizmui netenkant vandens, sulėtėja alkoholio apykaita, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.

Taigi, energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus. Dėl šios priežasties didėja nelaimingų atsitikimų rizika, kartu didėja tikimybė išsivystyti priklausomybei nuo alkoholio. Anot profesoriaus A. Utkaus, svaigiojo gėrimo ir energinio gėrimo kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esi blaivus. Taip laipsniškai galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai jos nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi jaunas žmogus gali linkti į narkotinių medžiagų vartojimą.

Energinius gėrimus su alkoholiu maišo net paaugliai

Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro 2010 – 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. 5-10 klasių mokinių energinius gėrimų vartotojo kartu su alkoholiniais gėrimais. Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru). Dažniausiai juos kartu su alkoholiniais gėrimais vartojo 14-15 metų moksleiviai.

Pavadinimas „energinis“ siejamas su gebėjimu dirbti, veiklumu, darbingumu, todėl galima pamanyti, kad tai gaminys, turintis maistinių, fiziologinių ar kitokių sveikatai naudingų medžiagų, kurių kituose gėrimuose nėra. Būtent dėl šios priežasties energinius gėrimus vartoti itin pamėgo jaunimas, vis dažniau juos maišydamas su alkoholiu. Manoma, kad energiniai gėrimai padeda sumažinti alkoholio sukeltą mieguistumą bei suteikia energijos linksmintis visą naktį, tačiau tai – apgaulingas įsitikinimas!

Kauno miesto mokyklose dirbusi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sigita neslepia išgąsčio dėl energinių gėrimų populiarumo tarp mokyklinio amžiaus vaikų. „Buvo vienas atvejis, kuomet dvi 9-os klasės moksleivės kreipėsi į mane, nes pajuto silpnumą, joms drebėjo rankos, daužėsi širdis. Pamatavus spaudimą paaiškėjo, kad jis gerokai aukštesnis nei įprastai. Merginos prisipažino, kad po dieną prieš tai vykusio vakarėlio ryte išgėrė kavos bei po dvi skardines energinių gėrimų. Eidamos į mokyklą merginos jautėsi žvaliai, turėjo neįprastai daug energijos, kurią norėjosi kažkur išlieti. Jos neslėpė, kad buvo kilusi mintis netgi sukelti peštynes. Tik vėliau pamokose merginos pasijuto silpnai, – pasakojo Sigita, – nors merginos energinių gėrimų žalą žinojo (apie tai buvo kalbama per klasės valandėles), visgi pamanė, kad ši informacija – pernelyg išpūstas burbulas.“

24 metų jaunuolis iš Kauno, dalindamasis savo patirtimi pasakojo, kad po vakarėlio, kuriame išgėrė ne vieną alkoholio ir energinių gėrimų kokteilį, jautėsi ypač prastai: „Labai skaudėjo galvą. Rodėsi, kad krūtinėje vietoje širdies pradėjo veikti geležinkelio stotis.“ Taip jokiomis sveikatos problemomis niekada nesiskundęs vaikinas apibūdino dėl vartotų kokteilių sutrikusį širdies ritmą.

Energinių gėrimų vartojimo ribojimas pasaulyje

Įvairiose šalyse sparčiai populiarėja iniciatyva vienaip ar kitaip riboti energinių gėrimų prieinamumą. Islandijoje ir Urugvajuje yra uždrausta parduoti energinius gėrimus, kuriuose yra didesnis nei leidžiama kofeino kiekis. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vokietijos žemėse visiškai draudžiama parduoti energinius gėrimus vaikams iki 18 metų.

Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje energinių gėrimų galima įsigyti tik vaistinėse, nes sudedamosios jo dalys veikia kaip vaistai ir dažnai juos vartojant gali sutrikti sveikata. Kanadoje ant tokių gėrimų skardinių turi būti įspėjamieji užrašai vaikams, nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms bei įspėjimai dėl rizikos vartojant juos kartu su alkoholiu.

Didžiojoje Britanijoje vieno miestelio policija kreipėsi į vietinių krautuvių savininkus prašydama nepardavinėti „Red Bull“ bei kitų energinių gėrimų paaugliams. Tokiu būdu pareigūnai siekė sumažinti chuliganizmo atvejų skaičių, kadangi daugėja įrodymų, jog energiniai gėrimai didina žmogaus agresyvumą. Viešos diskusijos apie energinių gėrimų žalą Didžiojoje Britanijoje prasidėjo tada, kai 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo rastas nuo energinių gėrimų priklausomybę turėjęs vaikas, kuris vėliau mirė. Švedijoje taip pat vyksta tyrimas dėl trijų žmonių mirties, kaip spėjama, ištikusios po to kai jie išgėrė energinių gėrimų.

Lietuvoje siūloma drausti energinių gėrimų ir alkoholio mišinių prekybą

Lietuvoje alkoholio bei energinių gėrimų mišiniai parduodami jau pagaminti arba yra greitai ir lengvai ruošiami daugumoje barų ar naktinių klubų. Dar 2009 metais Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė savo nuomonę, kad šio gėrimo pardavimas vaikams turi būti kontroliuojamas, o įvertinus alkoholio poveikį, sustiprinantį energinių gėrimų žalingumą sveikatai, siūlė iš viso uždrausti prekiauti energinių gėrimų mišiniais su alkoholiu.

Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus nuomone, Lietuva pakankamai ilgai buvo tolerantiška dabartinei situacijai. „Energiniai gėrimai jau tapo eilinio Lietuvos paauglio įvaizdžio dalimi. Atsiradusi klaidinga nuomonė, kad tokie gėrimai gali suteikti darbingumo ir veiklumo nesukeldami jokių neigiamų pojūčių ar žalos sveikatai, įsišaknijo pernelyg giliai. Juk daugelis studentiško amžiaus jaunuolių egzaminų metu maistą tiesiog išmaino į šiuos gėrimus. Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas – dar didesnė grėsmė. Maišant alkoholį su energiniais gėrimais, turinčiais kofeino, guaranino, taurino ar panašių medžiagų, praraja tarp to, kaip jautiesi ir kiek išties esi apsvaigęs yra didžiulė. Apsinaudojimo alkoholiu grėsmė tokiais atvejais milžiniška. Turime siekti, kad Lietuvoje tokie mišiniai būtų neprieinami.“

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, būtina paruošti Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuris Lietuvos Respublikoje draustų prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).