Nors elektroninio parašo statistika Lietuvoje ir Estijoje šiuo metu gerokai skiriasi, kelio pradžia buvo labai panaši. Tik valstybei pradėjus perkėlinėti visas paslaugas į elektroninę erdvę ir pakeitus įprastinių operacijų atlikimo procesą, el. parašo populiarumas ėmė sparčiai augti.

Šiandien Estija asmens tapatybės korteles yra išdavusi kiek daugiau nei 1,56 mln. vartotojų. Iki šiol Estijoje buvo suteikta virš 164 mln. elektroninių parašų – 96 proc. su nacionaline asmens tapatybės kortele, 3 proc. su mobiliąja, 0,8 proc. su elektronine asmens tapatybės kortele.

Estijoje beveik pusė suaugusiųjų yra bent kartą naudoję el. parašą asmens tapatybės kortelės pavidalu, o per mėnesį vidutinis naudotojas tapatybės kortelės pavidalu ar elektronine asmens tapatybės kortele patvirtina tapatybę ar pasirašo dokumentus 20 kartų.

El. parašo populiarumas augo dėl akivaizdaus jo pranašumo prieš fizinį parašą. Pavyzdžiui, fiziniu parašu suderinti ir pasirašyti dokumentą įmonei anksčiau trukdavo apie 5 dienas, dabar – 2 val. Tuo tarpu Tartu universitete per mėnesį fiziniu parašu būdavo pasirašoma apie 7120 dokumentų. Įdiegus el. parašą, per mėnesį sutaupoma 9718,8 eurų išlaidų darbo jėgai, 2136 eurų išlaidų spausdinimui ir 393 eurų – siuntimo paslaugoms. Tad jei per mėnesį iš viso sutaupoma 11 536 eurų, per penkerius metus tai sudaro 692 150 eurų sumą. Paprastam žmogui el. parašu naudotis taip pat verta – per metus sutaupoma 1 savaitė laiko.

Skatina ir bankai, ir valstybė

El. parašo naudojimą Estijoje aktyviai skatina valstybinės institucijos. Pavyzdys – nustatyta tvarka, kad šalyje visos visuomeninės el. paslaugos privalo palaikyti prisijungimą el. asmens tapatybės kortele, kai tuo tarpu prisijungimo per bankų sistemas diegimo jau galima atsisakyti.

Bankai taip pat skatina el. parašo naudojimą, mat jis saugesnis. Be to, tokiu būdu atsakomybė dėl saugumo perduodama valstybei, pavyzdžiui, jei sutrinka prisijungimas prie banko sistemos, priemonių imasi valstybė. Taip pat Estijoje įtvirtinta praktika, kad prisijungus per banko sistemą, maksimalios finansinės operacijos, pavyzdžiui, pervedant pinigus siekia tik iki 200 eurų per dieną. Tuo tarpu norint atlikti didesnių sumų operacijas, būtina prie banko sistemos prisijungti el. asmens tapatybės kortele. Taigi bankams atsisakius prisijungimo per tokias sistemas, būtų sutaupoma nemaža suma sistemos išlaikymui, ypač kai prisijungimų per bankų sistemas sparčiai mažėja. Siekdami keisti žmonių įpročius, bankai įvedė jau minėtus apribojimus.

Mobilus parašas – dar nuošalyje

Estijoje m. parašas kolkas nėra labai plačiai naudojamas, nes tai reikalauja daugiau pastangų – klientui reikia eiti pas mobilų operatorių, įsigyti naują SIM kortelę, tuomet susiderinti joje parašą su savo asmens tapatybės kortele. Be to, yra prisijungimo ir nedidelis mėnesinis mokestis. Būtent dėl šių priežasčių ji nėra tokia populiari, nors valstybė ir skatina ją naudoti. Tiesa, „Apple“ vartotojai m. parašu naudojasi dažniau, nes dėl techninių sprendimų naudoti tokį parašą jiems yra paprasčiau nei el. parašą kompiuteryje.

Tikimasi, kad iki 2017 m. Estijoje išmaniuosiuose įrenginiuose m. parašu naudosis bent 300 tūkst. žmonių. Lietuva čia taip pat turi perspektyvų, mat m. parašo paslaugos įsigijimas ir naudojimas yra gerokai paprastesnis nei kitų el. tapatybės patvirtinimo ir pasirašymo būdų. 2013 m. pabaigoje buvo išduota kiek daugiau nei 40 tūkst. kvalifiktuotų el. parašo sertifikatų SIM kortelėse, o tai – beveik dvigubai daugiau nei 2012 m. Tai rodo, kad m. parašas sparčiai auga, o prie to prisideda ir bankų siūlomos naujos m. paslaugos.

Lietuvai svarbiausia – nesustoti

Žvelgiant į Lietuvos patirtį, svarbiausia – judėti pirmyn ir nesustoti. Šiuo metu šalyje pateikiama labai daug skirtingos informacijos šia tema, nėra vienos vietos visai reikalingai informacijai gauti, be to, infrastruktūra yra gana sudėtinga. Taigi tai galėtų tapti pirmaisiais žingsniais į priekį.

Pavyzdžiui, Estijoje sertifikatų centras „AS Sertifitseerimiskeskus“ yra vienintelė sertifikavimo tarnyba išduodanti tapatybės patvirtinimo ir el. parašo sertifikatus estų tapatybės kortelėms. Sertifikavimo centras taip pat atsakingas už žinių apie el. asmens tapatybės kortelės skleidimą, todėl jo iniciatyva buvo sukurta internetinė svetainė (www.id.ee), kurioje pateikiama visa el. parašo naudojimui reikalinga informacija – detalios instrukcijos ir filmukai, kaip įsidiegti programinę įrangą, kaip naudotis parašu toliau, taip pat buvo rengiamos sėkmės istorijos, paskaičiavimai, kodėl verta naudotis el. parašu, kiek laiko sutaupysi atsisakęs fizinio. Be to, visa informacija internetiniame puslapyje pateikiama labai paprastai ir aiškiai, kad būtų suprantama bet kokiam vartotojui. Taip pat pateikiami ir informacijos telefonai kilus klausimams. Taigi Lietuvai pirmiausia rekomenduočiau informuoti visuomenę – kuo paprasčiau, tuo geriau – mat dabartinis skirtingos informacijos kiekis, ko gero, painioja žmones.

Taip pat labai svarbu išsikelti aiškius tikslus ir jų siekti bei organizuoti įvairias iniciatyvas. Pavyzdžiui, Estijoje 2006 – 2009 m. vykdomo saugumo projekto keliamas tikslas buvo padidinti interneto vartotojų supratimą apie saugumą ir paskatinti naudoti saugiausius tapatybės patvirtinimo būdus elektroninėje erdvėje. Taigi projekto eigoje asmens tapatybės kortelių su el. parašu naudojimas išaugo 20 kartų – nuo 20 tūkst. 2006 m. iki 400 tūkst. 2010 m. Tuo tarpu kito projekto, vykdyto 3 m., metu 100 tūkst. žmonių buvo apmokyti, kaip naudotis internetu ir el. paslaugomis. Tuo tapu Danijoje pradėta el. parašo skatinimo iniciatyva vyresniems žmonėms. Ar ji veikia ir kaip? Šalis laikosi pozicijos, kad jei vyresnieji gali išmokti naudotis „Facebook“ ar „Skype“ bendrauti su vaikais ir anūkais, vadinasi gali išmokti naudotis ir el. parašu.

Daugėja ženklų, kad jau netrukus elektroninis parašas bus pradėtas naudoti masiškai.

Elektroninis parašas Lietuvoje įsitvirtinti bando jau dešimtmetį, tačiau naudotojus jis jaukinasi lėtokai. “Taip yra todėl, kad technologijos Lietuvoje lenkia realias paslaugas. Kitaip tariant, didžiausia problema yra ne elektroninis parašas, o tai, kad nerandame paslaugų, kurias teikiant toks parašas būtų nepamainomas“, – paaiškina Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius.
Jis pats jungdamasis prie elektroninių sistemų, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, iki šiol naudojasi bankų kodais, nors tikina turintis galimybę pasinaudoti ir el. parašu. Bet kasdienybėje D.Jakimavičiui el. parašo neprireikia.
Įprastai el. parašas pasitelkiamas norint prisijungti prie informacinių sistemų, pasirašant elektroninius dokumentus, patvirtinančius juridinę galią, taip pat sudarant įvairius sandorius, patvirtinant atliktas finansines operacijas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 800 tūkst. naujų asmens tapatybės kortelių su el. parašo lustu. Tačiau tokia kortele, kaip el. parašo priemone, naudojasi labai mažas procentas lietuvių.
Asociacijos „Infobalt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, el. parašu mūsų šalyje niekada nesinaudojo net 82 proc. gyventojų. Taip yra todėl, kad didžiajai daliai (58 proc.) tokio parašo iki šiol neprireikė, daliai pritrūko informacijos (35 proc.), o likę gyventojai (22 proc.) iki pat šiandien teigia apie tokį parašą nieko negirdėję.
Taigi kyla klausimas: galbūt lietuviams el. parašas nereikalingas, nes jo tiesiog nėra kur panaudoti?
Anaiptol. Iš tiesų identifikavus save el. parašu jau galima pateikti ir peržiūrėti dokumentus „Sodros“ EDAS sistemoje, naudotis komercinių bankų ir draudimo įmonių paslaugomis, prisijungti prie VMI elektroninio deklaravimo sistemos ar elektroninių viešųjų paslaugų portalo „Elektroniniai valdžios vartai“, naudotis VĮ Registrų centro klientų savitarna bei kitomis paslaugomis. Šiandien panašių paslaugų jau skaičiuojama šimtais.
Negana to, Lietuvos verslo įmonių tyrimo duomenys atskleidžia, kad naudojantis el. parašo technologija sutaupoma iki 80-ies proc. pašto išlaidų, iki 30 proc. darbo laiko, iki 40 proc. pardavimo ir aptarnavimo laiko ir net iki 100 proc. kelionių išlaidų. Taigi pažvelgus į šiuos skaičius tampa akivaizdu, kad dėl veiklos efektyvumo, patogumo ir laiko taupymo ši paslauga turėtų itin dominti verslo sektorių.
Šias įžvalgas patvirtina ir telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė Rūta Latinytė: „Jau kurį laiką pastebime, kad elektroninio parašo paslauga aktualiausia verslo klientams, tačiau gyventojai ja naudotis neskuba, vartotojų nėra daug, augimas – tolygus. Kol kas dar nėra pakankamo poreikio naudotis šia paslauga: per mažai panaudojimo galimybių, tačiau tai – netolima ateitis.“

Pirmaujame Baltijos valstybėse

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis pastebi, kad pernai įsigaliojusios kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių pataisos suteikė bene didžiausiems elektroninių paslaugų teikėjams – bankams galimybę nustatyti klientų tapatybę, o kartu ir atidaryti banko sąskaitą jiems fiziškai nedalyvaujant, tai yra nuotoliniu būdu, naudojant el. parašą.
„Danske Bank” Verslo plėtros tarnybos direktorius Darius Jasinskis mano, kad kaip tik bankai šiandien bene labiausiai prisideda prie el. parašo plėtros. O telekomunikacijų bendrovės priduria, kad ir jų vaidmuo ne mažesnis.
Tad kaip šiandien galima gauti elektroninį parašą? Vienas būdas – nukeliauti į Registrų centrą ir ten gauti specialią kortelę (tiesa, ji kainuoja). Kitas – apsilankyti bet kurioje mobiliųjų telekomunikacijų įmonėje, “Tele2″, “Omnitel” ar “Bitė”, ir ten pasirašius el. parašo paslaugos sutartį nemokamai gauti mobilųjį el. parašą. Pasirašius sutartį klientui suteikiama speciali SIM kortelė su įdiegtu saugiu kriptografiniu moduliu bei du skaitmeniniai kodai. Mobilusis el. parašas leidžia nustatyti pasirašiusio asmens tapatybę ir užtikrina juo pasirašytų elektroninių dokumentų autentiškumą. Naudojantis mobiliuoju el. parašu galima saugiai ir patogiai prisijungti prie trečiųjų šalių informacinių sistemų ir elektroniniu būdu pasirašyti dokumentus, pasitelkus mobilųjį telefoną.
Pasak Registrų centro Sertifikatų centro vadovo Mindaugo Žaliuko, el. parašas jo vartotojus apsaugo nuo nepatogumo naudoti daugelį slaptažodžių – identifikavus save el. parašu to išvengiama. „Mes pardavinėjame patį el. parašą, bet kartu stengiamės kurti ir paslaugas, – aiškina M.Žaliukas. – Jei daugiau valstybinių ir komercinių organizacijų pasiūlytų paslaugų, kurios remtųsi el. parašu, tai savaime užaugintų vartotojų kiekį.“
Paklaustas, kaip pagal el. parašo paplitimą atrodome tarp kitų šalių, M.Žaliukas nustebina netikėta žinia: „Žvelgiant plačiąja prasme Baltijos valstybėse ir visame Šiaurės regione galime vadinti save rinkos lyderiais. Atrodytų, keista, juk turime palyginti nedaug unikalių vartotojų, bet kitose šalyse jų dar mažiau. Latvijoje šiuo klausimu nebuvo imtasi reikiamų sprendimų (taigi ten iki šiol mobiliojo elektroninio parašo nėra), o Estijoje mobilusis internetinis parašas naudojamas, tiesa, mažiau nei Lietuvoje.“
Pašnekovas neatmeta galimybės, kad būtent lietuviai netrukus latviams teiks savo siūlomas paslaugas. Juk pas mus infrastruktūra jau išplėtota, ir latviams paslaugas bus pigiau pirkti, nei viską kurti patiems.

Kada el. parašas bus naudojamas masiškai

„Aktyvesnis susidomėjimas elektroniniu parašu iš verslo pusės pastebimas nuo 2012 m. Dauguma verslininkų jau žino, kad taip galima sutaupyti daug laiko ir lėšų. Juk jei nebereikia lakstyti su popieriniais dokumentais, tai išties labai patogu“, – komentuoja Skaitmeninio sertifikavimo centro komercijos direktorius Edgaras Dadašovas.
Ne vien verslo, bet ir valstybiniame sektoriuje el. parašo nauda akivaizdi: kai efektyviau tvarkomasi viešųjų pirkimų, „Sodros“ ir VMI sektoriuose, abejonės dėl taikomųjų paslaugų plėtros ištirpsta.
D.Jasinskis svarsto, kad bene labiausiai palyginti lėtą el. parašo plėtrą mūsų šalyje lemia žmogaus inercija naujovių atžvilgiu: „Pralaužus vartotojo inerciją, daug kas keistųsi, tačiau šiandien tik mandagiai skatiname savo vartotojus rinktis elektroninį parašą dėl patogumo.“
„Veido“ kalbinti ekspertai mano, kad el. parašo naudojimas paspartėtų, jei valstybė skatintų jo naudojimą. Peržengus 300 tūkst. aktyvių vartotojų ribą, žmonės imtų vieni kitus mokyti, tačiau tokių skaičių dar teks luktelėti.
Tikrojo el. parašo „sprogimo“ tikimasi, kai jis bus galutinai reglamentuotas ir sutvarkytas tarptautiniu lygiu, kai galėsime priimti ir perduoti vieni kitiems pasirašytus dokumentus PDF formatu.
„Jei prisiminsime, kaip sunkiai į Lietuvą žengė elektroninė bankininkystė ar elektroninis autobuso bilietas, suprasime: bet kokioms naujovėms priimti būtinas laikas. Bet vis daugiau ženklų, kad elektroninis parašas jau netrukus taps masinio naudojimo priemone“, – prognozuoja E.Dadašovas.

Elektroniniam parašui skaičiuojant keturioliktus metus, jo koncepcija ir naudojimosi galimybės daugumai lietuvių vis dar nėra žinomos. Asociacijos „Infobalt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, elektroniniu parašu teigia nesinaudojantys 82 proc. Lietuvos gyventojų – šio parašo naudojimo plėtrą riboja paslaugų ir informacijos trūkumas.

Iš nesinaudojančiųjų elektroniniu parašu daugiau nei pusė – 58 proc. – teigia, kad tokio parašo jiems dar niekur neprireikė. Taip dažniau mano vyresni nei 30 m. ir aukštesnes pajamas uždirbantys lietuviai.

„Rezultatai rodo, kad daugumai lietuvių elektroninio parašo niekada neprireikė. Tai liudija apie paslaugų, leidžiančių naudotis šia technologija, spektrą – šiuo metu veikiančių paslaugų visumos nepakanka, o pati technologija pristatoma per daug sudėtingai, kad visuomenė būtų skatinama naudoti elektroninį parašą. Tai patvirtina ir naujų asmens tapatybės kortelių skaičiai – jas turi tik 30 proc. apklaustųjų, tačiau daugiau nei pusė jų kortelės, kaip elektroninio parašo priemonės, vis tiek nenaudoja“, – teigia Mindaugas Pelanis, asociacijos „Infobalt“ atstovas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 700 tūkst. naujų asmens tapatybės kortelių su lustu. Tačiau, lyginant šiuos skaičius su tyrimo rezultatais, kortele, kaip elektroninio parašo priemone, nesinaudoja nė 0,5 proc. lietuvių.

Elektroninio parašo naudojimo galimybes riboja ir informacijos trūkumas. Kiek daugiau nei trečdalis lietuvių – 35 proc. – norėtų gauti informacijos apie tai, kur ir kaip jį naudoti, o bene ketvirtadalis – 22 proc. – norėtų sužinoti, kas elektroninis parašas yra. Kur ir kaip įsigyti bei kaip įsidiegti parašą, norėtų sužinoti po 9 proc. gyventojų.

Pasak M. Pelanio, akivaizdu, kad trūkstant išsamios ir koncentruotos informacijos elektroninis parašas nėra aktyviai naudojamas. Pavyzdžiui, net ir kalbant apie galimų paslaugų ratą, retas žino, kad elektroniniu parašu jau galima ne tik pasirašyti dokumentus ar teikti deklaracijas, bet, patvirtinus tapatybę, prisijungti ir prie elektroninės ar mobiliosios bankininkystės, naudotis Sodros, VMI ar Registrų centro teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.

„Net ir dabar, esant nemažam kiekiui paslaugų ir galimybių, reikalingas ir tolimesnis informacijos skleidimas bei skatinimas. Labiausiai praverstų aiškiai išreikšta viešojo sektoriaus pozicija bei nuosekli socialinė reklama, kurių dėka gyventojai ir verslas ne tik daugiau sužinotų apie elektroninį parašą bei jo naudojimo galimybes, bet ir išsklaidytų baimes ir abejones dėl saugumo bei kitų neretai kylančių klausimų“, – teigia Gintaras Krušinskas, „Infobalt“ projektų vadovas.

Lietuvos gyventojų tyrimą apie elektroninio parašo naudojimą „Infobalt“ užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra „OMD“. Lapkričio 18 – 25 dienomis buvo apklausti 989 respondentai, reprezentuojantys 15–50 metų amžiaus Lietuvos interneto vartotojų nuomonę.

Artimiausiais metais Lietuvos laukia mobiliojo parašo naudotojų augimo šuolis. Lietuvos mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ prognozuoja, kad jau 2016-2018 m. dauguma žmonių naudosis SIM kortelėmis su integruotu elektroniniu parašu.

Šiandien mobiliuoju parašu naudojasi vos daugiau nei 25 tūkst. visų Lietuvos operatorių klientų. Tai mažiau nei 0,5 proc. iš 4,9 mln. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) registruotų Lietuvos mobiliojo ryšio naudotojų.

„Prognozuojame, kad mobiliojo parašo vartotojų skaičius artimiausiu metu labai sparčiai kils – augimą ypač skatins įvairių paslaugų migraciją į mobiliuosius telefonus. Geras pavyzdys – mobilioji bankininkystė, kurios naudotojų skaičius auga įspūdingais tempais“, – sako Mindaugas Kežionis, „Tele2“ Produktų skyriaus vadovas.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, registruotų mobiliosios bankininkystės vartotojų šalyje šiuo metu yra 1,5 mln.

Dauguma jų prie banko telefone jungiasi naudodami tradicines kodų kortelės ar generatorius. „Mobilusis parašas ir patogesnis, ir saugesnis. Galiausiai jis ir kainuoja pigiau – tėra laiko klausimas, kol mobiliosios bankininkystės klientai ims naudotis juo vietoje tradicinių alternatyvų“, – nurodė M. Kežionis.

Jungtis prie elektroninės ar mobiliosios bankininkystės mobiliuoju elektroniniu parašu galima bet kur: nereikia nei slaptažodžių kortelės, nei generatoriaus, o telefono ekrane užtenka įvesti mobiliojo parašo SPIN kodą.

Paslaugą gali užsisakyti kiekvienas pagal sutartį už paslaugas mokantis operatoriaus klientas. Pradėti ja naudotis yra žymiai pigiau nei kainuoja daugelio bankų kodų generatoriai.

„Tele2“ mobiliojo parašo paslaugą teikia nemokamai. Keičiant seną SIM kortelę į naująją su mobiliuoju parašu, gali būti taikomas standartinis 20 Lt SIM kortelės keitimo mokestis.

Korteles galima įsigyti didžiuosiuose „Tele2“ salonuose, Registrų centro padaliniuose, banko „Danske Bank“ padaliniuose.

Bendrovės „RAIT“ liepos mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.