V.Skaraičio, BFL nuotr.

Pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą programa sunkiai, bet spaudžiant iš Briuselio įsibėgėja. Per pirmąjį pusmetį pasirengimo darbus vykdžiusi ir vos keliolika žmonių priėmusi valstybė dabar pasirengusi perkelti po 50 žmonių per mėnesį. Tačiau tai vis tiek yra gerokai per mažai, norint iki 2017-ųjų pabaigos įgyvendinti 1105 pabėgėlių kvotą.

Dovaidas PABIRŽIS

Rengiant šį straipsnį į Lietuvą jau buvo perkelti 93 žmonės iš Italijos ir Graikijos pabėgėlių stovyklų. Didžioji jų dalis – 71 iki šiol gyvena Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kur atvykėliai paprastai praleidžia apie tris mėnesius. Čia tvarkomi visaverčiam gyvenimui reikalingi dokumentai, mokomasi lietuvių kalbos, tikrinama sveikata, susipažįstama su nauja valstybe ir jos kultūra, prasideda darbo paieškos. Vėliau jie tęsia integraciją skirtingose savivaldybėse, kur yra valstybės remiami iki 12 mėnesių.

Ruklą paliko trys šeimos

Sėkmingos integracijos pavyzdžių iki šiol nėra labai daug, nes Ruklą kol kas paliko tik trys pagal šią programą atvykusios šeimos. Angliškai kalbantys vaikinas ir mergina įsikūrė Vilniuje ir abu netrukus susirado darbo vietas. Kita penkių asmenų šeima su trimis mažamečiais vaikais įsikūrė Jonavoje. Rukloje jie praleido tris su puse mėnesio, vėliau vyras, pagal specialybę dažytojas, netoliese susirado darbą, o mama namie prižiūri vaikučius.

Garsiausiai nuskambėjo trečioji istorija – keturių asmenų šeimos iš Irako, kurie buvo pirmieji pabėgėliai, atvykę į Lietuvą pagal perkėlimo programą. Šiuo metu jie yra išvykę, kaip sako, aplankyti giminių į Švediją. Vyras Vilniuje buvo įsidarbinęs pagalbiniu darbuotoju baldus gaminančioje įmonėje, darbdaviams žadėjo sugrįžti iki liepos vidurio, tačiau to nepadarė, todėl darbą jau prarado. Jeigu vis dėlto sugrįš iš užsitęsusio giminaičių lankymo, šeima praras ir valstybės skiriamą pašalpą, nes užsienyje buvo ilgiau nei mėnesį.

Ši šeima buvo įsikūrusi europarlamentaro Petro Auštrevičiaus vasarnamyje Juodšiliuose. Pasak jo, irakiečiai paliko daug asmeninių daiktų ir žadėjo sugrįžti. Jie spėjo pagarsėti ir tuo, kad teismui apskundė sprendimą skirti jiems laikiną teisinę apsaugą Lietuvoje ir siekė pabėgėlių statuto, tačiau šią bylą pralaimėjo.

„Pagal turimą statusą – papildomą apsaugą ir leidimą gyventi Lietuvoje – jie turi teisę keliauti po Šengeno erdvę ir mes to riboti neturime nei jokios teisės, nei prievolės. Jie gali būti Švedijoje tris mė­ne­sius, toks yra leistinas terminas, bet pagal turimą sta­tusą negali ten nei įsidarbinti, nei naudotis so­cialine sistema, gauti išmokas, pašalpas ir kt. Patys irakiečiai sako, kad sugrįš į Lietuvą. So­cia­li­nės išmokos mokėjimas šiandien jiems yra sustabdytas, laukiant, kaip jie pasielgs. Siūlyčiau palaukti trijų mėnesių termino“, – „Veidui“ sakė už šią sritį atsakingas vidaus reikalų viceministras Justas Pan­kaus­kas.

Atmeta kas ketvirtą prašymą

Šiandien jau akivaizdu, kad pagal dabartinius ir planuojamus pabėgėlių priėmimo tempus Lietuvai nu­matyta kvota iki kitų metų pabaigos niekaip ne­bus įgyvendinta. Europos Komisija kritikuoja Lie­tu­vą, kaip ir kitas dvi Baltijos šalis, dėl esą nepagrįsto atsisakymo priimti pabėgėlius. Liepą išplatintame Europos Komisijos (EK) raporte teigiama, kad „kai kurios šalys narės (Estija, Latvija ir Lietuva) at­metė perkėlimo prašymus nepateikdamos pa­grįs­tų priežasčių arba pateikdamos kitokias, nei yra numačiusi EK savo sprendime dėl perkėlimo“.

J.Pankauskas pabrėžia, kad EK reguliariai leidžia panašias apžvalgas ir kol kas apie vienokias ar kitokias sankcijas tikrai nėra kalbama. „Prieš keletą mėnesių irgi buvo paleista tokia antis, kad už nepriimtą pabėgėlį esą bus skirta 250 tūkst. eurų bauda arba sankcijos. Tai vėlgi tebuvo kalbų lygis ir dokumentais to tikrai niekur nėra patvirtinta“, – sako viceministras.

Jo teigimu, visų pirma reikia pabrėžti, kad po­tencialus asmuo ar šeima, kuri galėtų būti perkelta, savo anketoje turi nurodyti Lietuvą kaip pageidaujamą kelionės šalį. Jeigu pabėgėlis tokio noro nepareiškia, jokios prievartos nėra ir bet kokios tolesnės procedūros nėra vykdomos. Be to, Lietuva yra nurodžiusi prioritetą, kad į mūsų šalį visų pirma būtų perkeliamos šeimos. Pasak J.Pankausko, tai nėra kažkoks pažeidimas, nes Pietų Europos šalių, iš kurių perkeliami pabėgėliai, sudarytose anketose tokį prioritetą įrašyti galima.

Kaip pabrėžia viceministras, pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujamasi perkeliant pabėgėlius, yra valstybės saugumas, o jei kyla bent menkiausių įtarimų dėl vieno ar kito asmens, saugumo sumetimais priimamas neigiamas sprendimas. Lietuva yra vienintelė Bendrijos valstybė, taikanti daugiapakopį saugumo vertinimo kriterijų: ne tik vertinamos pa­žymos, gaunamos iš Turkijos, Graikijos ar Ita­lijos institucijų, bet vėliau asmenis tikrina ir nacionalinės Lietuvos saugumo institucijos – Valstybės sienos apsaugos departamentas, Migracijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas ir policija. Tokios patikros neatlieka nei Latvija, nei Estija, nei jokios kitos valstybės – jos pasitiki vien turkų, graikų ar italų pažymomis. Dėl to vertinimo procesas Lietuvoje užsitęsia ilgiau. Šiuo metu dėl pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą yra pradėta per 130 bylų.

Kaip „Veidą“ informavo Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Evelina Gudzinskaitė, nuo metų pradžios iki šios dienos dėl saugumo priežasčių į Lietuvą iš Graikijos ir Italijos atsisakyta perkelti 29 asmenis. Perkelti atsisakoma tuo atveju, kai kyla bent menkiausių įtarimų dėl asmens patikimumo, pavyzdžiui, jeigu asmuo slepia, meluoja apie savo praeitį, ryšius su valstybe, iš kurios bėga, jeigu nustatoma įtarimų keliančių detalių iš asmens biografijos ir panašių aplinkybių.

Nesiskiria nuo kitų

„Lietuva tikrai neišsiskiria iš kitų valstybių. Visose ES šalyse narėse perkėlimo procesas vyksta gana vangiai. Sudėtinga pasakyti kodėl. Iš 160 tūkst. pabėgėlių, kuriuos numatyta perskirstyti valstybėms, šiandien yra perkelta daugiau kaip 10 tūkst., tai yra mažiau nei dešimtadalis“, – sako viceministras.

Saugumą, kaip svarbiausią šio proceso aspektą, įvardijo ir į parlamentą iškviestas vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Jį pasikvietė Darbo partija, prieš Seimo rinkimus aktyviausiai bandanti išnaudoti kovos su imigracija kortą. Partijos lyderis Valentinas Mazuronis teigė, kad ES nustatytos kvotos turi būti atšauktos ir į Lietuvą pabėgėliai neturi būti vežami, nors būtent šios partijos iniciatyva buvo pasirašytas valdančiųjų partijų susitarimas, be kita ko, patvirtinęs esamų įsipareigojimų vykdymą.

Ministras patvirtino, kad numatyta pabėgėlių kvota iki kitų metų pabaigos nebus įgyvendinta, tačiau dėl to jokių sankcijų nėra numatyta, nes kitos valstybės susiduria su panašiomis problemomis. Lietuva, T.Žilinsko teigimu, šiuo metu dėl riboto vietų skaičiaus Rukloje gali priimti daugiausiai 50 pabėgėlių per mėnesį.

Galėtų priimti ir daugiau

Kaip „Veidui“ sakė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro l.e.p. direktoriaus pavaduotojas Linas Butkus, šiame centre iš viso yra apie 180 vietų – tikslus jų skaičius priklauso nuo to, ar į šalį atvyksta viengungiai, ar šeimos.

Už pabėgėlių integraciją atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė tvirtina, kad laisvų vietų iki šiol yra, o jeigu atsitiktų taip, kad vienu metu atvyktų didesnės grupės žmonių, juos būtų galima apgyvendinti ir Pabradės užsieniečių registracijos centre, ir savivaldybėse esančiuose laisvesniuose globos namuose ar kitose įstaigose.

„Vieni Rukloje gyvena ilgiau, kiti trumpiau, esame suplanavę, kad per mėnesį atvažiuotų maždaug po 50. Jeigu mūsų kvota šiek tiek ir užsitęs iki kokių 2018-ųjų vidurio, nieko tokio. Be to, yra ES lėšos, galime ir kokį bendrabutį savivaldybėse nuomoti esant reikalui – tas dalykas tikrai išsprendžiamas“, – neabejoja E.Čaplikienė.

Pagal jau šiuo metu galiojančią tvarką, prieglobstį gavęs asmuo nebūtinai turi tris mėnesius praleisti Rukloje – jeigu turi iš ko ir kur, gali gyventi pasirinktoje savivaldybėje. Speciali komisija, prieš patvirtindama prašymą, apsvarsto, ar žmogus iš tiesų turi tokių galimybių. Esant teigiamam atsakymui skiriamas specialus kuratorius, parama, visi atvykėliui priklausantys kalbos, kultūros pažinimo kursai. Tačiau iš Italijos ir Graikijos perkeliami pabėgėliai iš pradžių dar neturi gyventi Lietuvoje reikalingų dokumentų ir kurį laiką gyvena tik su paprastu registracijos pažymėjimu, neturinčiu jokios juridinės galios. O dokumentų tvarkymas Migracijos departamente kartais užtrunka ir du tris mėnesius.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centre veikia savotiška mini darbo birža, čia kelis kartus per savaitę lankosi šios įstaigos atstovai. „Kiek girdėjome darbdavių atsiliepimų, tai tik duokite. Jie yra geri darbuotojai ir jų reikia. Jonavos darbo biržos skyriuje šiuo metu yra užsiregistravę 22 prieglobstį gavę asmenys, kurie jau norėtų įsidarbinti, bet dar tikrai ne visi gali tai daryti. Atvykę į Lietuvą žmonės dažniausiai tik perkelti suserga, įtaką daro pasikeitęs klimatas. Arba suserga jų vaikučiai, tuomet reikia juos prižiūrėti. Bet apskritai vertinant pagal ankstesnius pavyzdžius, tai kas nori, tas tikrai dirba. Net ir moterys, kurios islamo kultūroje dažniau prižiūri šeimą namie, susiranda darbo konditerijos pramonėje, grožio infrastruktūroje ar kitur“, – pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja.

Artimiausiais mėnesiais Ruklą paliks kur kas daugiau integracijos procesą čia baigusių pabėgėlių, tuomet tendencijos apie jų įsitraukimą į darbo rinką bus aiškesnės.

E.Čaplikienė pabrėžia, kad dauguma šių žmonių nori įsikurti Vilniuje, kur yra daugiausiai darbo vietų, bet didžiausios ir būsto nuomos kainos. Jei dirba vienas vyras, o žmona lieka su vaikais namie, darbo užmokesčio ir gaunamų išmokų pragyventi gali ir neužtekti. Apie tai kalbėjo ir į Švediją išvykusi irakiečių šeima. Mažesniuose miesteliuose nuomos kainos mažesnės, todėl įsikurti lengviau. Jonavoje įsikūrusi minėta šeimyna susirado būstą vos už 40 eurų per mėnesį.

Greičiau išmoksta rusiškai nei lietuviškai

Pagal dabar galiojančią tvarką pabėgėliai Rukloje per tris mėnesius turi išklausyti 96 valandų lietuvių kalbos A1 lygio kursą, o dar beveik 200 valandų lietuvių kalbos jie turi mokytis integruodamiesi savivaldybėse. Pastebima, kad minėtų 96 valandų nepakanka net ir elementarioms žinioms įgyti, todėl nuo spalio šį kursą ketinama intensyvinti, kad jau Rukloje bent kai kurie pabėgėliai pasiektų A2 lygį.

„Žmogus turėtų mokytis kone penkias valandas per dieną, jeigu norėtų pasiekti A2 lygį per tris mėnesius. Dažnai būna taip, kad jeigu atvažiuoja šeima, o pastarosios  atvykusios šeimos buvo su 3–4 mažais vaikučiais, tai tėvams tikrai neįmanoma tiek išsėdėti, nors jiems padeda ir socialiniai darbuotojai. Jeigu yra mažas kūdikis, tiek laiko mamai jo palikti tiesiog neįmanoma. Todėl bus atsižvelgiama į šeimos situaciją. Daug ką lemia ir jau turimas žmogaus išsilavinimas: jeigu jis moka anglų ar kokią kitą kalbą, mokytis lengviau. Bet yra žmonių, kurie tėra baigę dvi tris klases, jiems dar ir savo kalbos reikia mokytis, ką jau kalbėti apie kitas. Tada A1 lygis ir lieka“, – padėtį apibūdina E.Čaplikienė.

Jau ne kartą pastebėta, kad Rukloje gyvenantys pabėgėliai pirma dažniau pramoksta rusų, o ne lietuvių kalbos.

L.Butkus teigia, kad kitas kalbas, ne tik rusų, jie išmoksta priklausomai nuo to, su kuo šalia gyvena ir su kuo mieliau bendrauja. Kadangi Pabėgėlių priėmimo centro patalpose gyvenantys žmonės dar nekalba lietuviškai, tai bando susikalbėti ir kitomis kalbomis. Be to, lietuvių kalbos pamokas noriai lanko ne visi.

„Darbo dienomis jie kasdien po dvi valandas mokosi lietuvių kalbos ir pastebimai labai pavargsta, nes dauguma jų – menko išsilavinimo ir gebėjimų. O kitu laiku jie turi kitų numatytų veiklų. Tad laisvo laiko, būnant Pabėgėlių priėmimo centre, nebe daug ir belieka. Visi darbuotojai bando kalbėti su jais lietuviškai, ir tai tikrai duoda vaisių“, – pasakoja pašnekovas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina ir kitą integracijos programą, pagal kurią lietuvių kilmės Donecko, Luhansko ir Krymo gyventojai su Lietuvos pagalba persikelia į čia ir gauna tą pačią paramą kaip ir kiti prieglobstį gavę užsieniečiai. Paprastai jie greitai susitvarko dokumentus, gauna leidimus gyventi ir išvyksta pas gimines ar draugus. Tačiau ir šiuo metu Rukloje gyvena apie 20 tokių asmenų.

Pasak E.Čaplikienės, žmonės bendrauja ir kartais pabėgėliai pirmiau prakalba rusiškai, tačiau tikrai niekas iš personalo su perkeltais iš Graikijos ir Turkijos asmenimis sąmoningai rusų kalba nesikalba.

Lietuvių kalbos mokymą Ruklos pabėgėlių priėmimo centre vykdo šį konkursą laimėjusi organizacija, turinti savo mokytojus ir konkrečias sąlygas. Tai gali daryti ir mokytojo kvalifikaciją turintys socialiniai darbuotojai, jie taip pat pagelbėja kasdienėse situacijose. Be to, beveik visi jie moka ir anglų kalbą.

Tačiau arabiškai kalbančio personalo centre nėra, o vertėjų labai trūksta – jie čia būna ne visą laiką. Dėl šios priežasties į Ruklą yra pakviesti ir arabistiką studijuojantys studentai, kurie rudenį čia atliks praktiką ir padės susikalbėti.

Stringa visoje Europoje

Pabėgėlių perkėlimo programa lėčiau, nei tikėtasi, vyksta daugelyje Bendrijos valstybių ir jau dabar beveik aišku, kad iki numatyto termino ji nebus visiškai įgyvendinta. Be to, kai kurios valstybės iki šiol priešinasi bet kokioms pabėgėlių kvotoms. Štai Vengrijoje spalį numatytas referendumas šiuo klausimu. Rinkėjams bus pateiktas klausimas „Ar sutinkate, kad Europos Sąjunga gali nurodyti privalomą ne Vengrijos piliečių perkėlimą į Vengriją be Vengrijos parlamento pritarimo?“.

Vengrijai buvo numatyta 1294 pabėgėlių kvota, tačiau kol kas ši šalis, kaip ir kai kurios kitos Centrinės Europos valstybės, šios programos nevykdo. Teisinę procedūrą prieš pabėgėlių perkėlimą taip pat yra pradėjusi Slovakija. Faktiškai šios programos nevykdo Lenkija. Tiesa, Liuk­sem­burgas, Nyderlandai ir Šveicarija, priešingai, ėmėsi priemonių perkėlimo procedūroms pagreitinti.

Minėtame EK raporte, kuris pasirodė liepos 13-ąją, nurodoma, kad iki tos dienos buvo perkelta 2,2 tūkst. pabėgėlių iš Graikijos ir vos 843 žmonės iš Italijos. Komisija nurodo, kad pastaruoju metu perkėlimas iš Graikijos vyksta kur kas sklandžiau nei iš Italijos, kur šio proceso pažanga vertinama itin neigiamai.

Šiuo metu didžiausia problema – nelydimų nepilnamečių perkėlimas. Suomija yra vienintelė ES narė, kuri kol kas priima tokius pabėgėlius, o jų nuolat daugėja. Į Italiją nuo šių metų pradžios atvyko beveik 10 tūkst. nepilnamečių, iš kurių 1,5 tūkst. – eritrėjiečiai. Graikijoje tokių nepilnamečių yra du tūkstančiai.

O kol Bendrijos narės sprendžia, kaip sparčiau vykdyti savo įsipareigojimus, į Europą vyksta nauji pabėgėliai. Per mėnesį į Graikiją atvyko 1694, į Italiją – dar beveik 25 tūkst. žmonių. Nors tai kur kas mažiau nei per pabėgėlių krizės įkarštį prieš metus, šių žmonių likimą ES taip pat kažkada turės spręsti.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA