Tag Archive | "Melagių ir juokų diena"

Trispalvių bananų ordinai – valstybei pavojingiems juokdariams

Tags: , , ,


 

Balandžio 1-oji. „Veido“ trispalvių bananų projektas jau sulaukė pilnametystės – aštuoniolikos, tačiau jo herojų, darančių mūsų valstybę bananinę, deja, nemažėja.

Melagių ir juokų dienos proga „Veidas“ karčios pajuokos dozę skiria tiems, kurie šaiposi iš mūsų ištisą „ataskaitinį laikotarpį“ – nuo vienų iki kitų metų balandžio 1-osios, o tie jų juokai ne juokais kenkia valstybei.

Nors Lietuvoje bananai neauga, kai kurie veikėjai mūsų valstybę daro bananine respublika, kaip JAV rašytojas O.Henry 1896 m. pavadino Hondūrą ir šis terminas prilipo atsilikusioms, korumpuotų oligarchų valdomoms šalims. Tad labiausiai kenkiančioms valstybės pažangai personoms simboliškai ir skiriame trispalvių bananų ordinus.

Kaip kasmet, daugiausiai nominantų – iš politikos srities. Ne todėl, kad ten koncentruotųsi daugiausiai piktavalių ar kvailų žmonių, bet todėl, kad jų kvailystės kenkia visai visuomenei. Vien ką tik pasibaigę savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai – toks pat darbymetis tiek teisėsaugininkams, tiek satyrikams.

Dar apmaudžiau, kad šiemet už tragikomišką korupcijos atvejį tenka apdovanoti tuos, kurie turėtų valstybę nuo korupcijos saugoti, – Temidės tarnus. Pavojinga tendencija: kaip reta užderėjo bananų derlius švietimo srityje.

Tragikomiška, tiksliau, būtų komiška, jei nebūtų tragiška.

Metų gurmanai: teisėjams – už vakarienę be čekio pas nuolatinį teismo klientą

Kai aštuoniolika aukšto rango Temidės tarnų – Apeliacinio teismo teisėjų ir kitų teisininkų, vykdami iš renginio Kaune, jų liudijimu, pakeliui stabtelėjo užkąsti užeigoje „Pas Radvilą“, niekam nė į galvą neatėjo, kad kai kam tai bus paskutinė tokia prašmatni vakarienė jų karjeroje.

Tiesa, šioje painioje istorijoje vis reikia patikslinimų teisėjų liudijimams. Tikslumo dėlei, užeiga nebuvo nei labai pakeliui (nes teko išsukti iš kelio bemaž 10 km, nors pakeliui prie pat kelio – ne viena užeiga). Antra, tai nebuvo spontaniškas „užsukimas“ užkąsti, nes užeigoje iš anksto buvo užsakyta ne tik vakarienė, bet net ir muzikantai.

Jei ne jie, gal nebūtų kilę jokio skandalo: mat gurmaniškos teisėjų vakarienės detalės ėmė lįsti į dienos šviesą, kai muzikantai pasiskundė, kad užeigos savininkas,  Kaišiadorių verslo magnatu vadinamas Algimantas Radvila, dabar dar ir politikas, nes išrinktas į Kaišiadorių rajono tarybą, jiems nesumokėjo už darbą, maža to, dar ir grasino.

Kas, kiek, kam ir už ką mokėjo, kyla ir daugiau klausimų, mat nėra jokių įrodymų, kad Temidės tarnams vaišės būtų kainavusios. Apeliacinio teismo kancleris Juozas Akstinas (dabar jau buvęs, nes kilus skandalui skubiai atsistatydino), tikina išsitraukęs iš asmeninės kišenės 290 eurų (apie tūkstantį litų) ir už visus sumokėjęs. Na, kas draudžia pavaišinti bičiulius už kancleriui turbūt kuklią sumą. Tačiau visa bėda, kad nei kancleris čekio išsaugojo, nei kasos dokumentuose pavyko atsekti buvus tokią įmoką.

O abejones, kad teisėjai neatsitiktinai pono Radvilos buvo sutikti taip vaišingai, Apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas kategoriškai atmetė dievažydamasis, kad užeigos savininkas neturėjęs už ką taip atsidėkoti teisėjams, mat šis teismas niekada jokių su juo susijusių bylų nenagrinėjęs. Bet ir vėl teko tikslinti teisėjų liudijimus, nes, ~eteismai.lt~ duomenimis, Apeliacinis teismas yra priėmęs mažiausiai keturis sprendimus, susijusius su šia įmone. Na, anot teismo atstovės spaudai, įsivėlė žmogiškoji klaida.

Deja, ne tik šio teismo teisėjai per pastaruosius metus pridarė „žmogiškųjų klaidų“. Štai Pasvalio rajono apylinkės teismo dabar jau buvusi teisėja Dalia Stankevičiūtė ne tik nenagrinėjo administracinių teisės pažeidimo bylų, bet netgi pažeidimą padariusiems asmenims įteikdavo teismo nutarimą, nors jis net nebūdavo priimtas. Panašiai elgėsi ir kai kurie kiti jos kolegos šiame teisme.

O tris vaikus girtas sutraiškęs ir iš tragedijos vietos pabėgęs Skuodo policininkas Saulius Paulikas, už tai nubaustas devynerių metų laisvės atėmimo bausme, per „išsiblaškymą“ beveik dvejais metais anksčiau atsidūrė laisvėje: Vilniaus apylinkės teismui atrodė teisinga paleisti jį lygtinai, išsiblaškiusi teismo sekretorė laiku neišsiuntė prokurorei teismo nuosprendžio, tad ši negalėjo iš karto jo apskųsti.

Temidė Lietuvoje labai jau keistai išsiblaškiusi. Matyt, todėl taip drąsiai kalba apie „py*dinamus“ iš valstybės milijonus Alytas meras ar per viešuosius pirkimus Vidaus reikalų ministerijoje savų reikalus tvarkosi „tvarkiečiai“, o Darbo partijos juodosios buhalterijos herojai, nors teismo pripažinti kaltais, po apeliacinių skundų laukdami galutinio Temidės verdikto, toliau leidžia įstatymus, pagal kuriuos mes visi gyvename.

Metų „patriotai“: kai kuriems rusakalbių mokyklų pedagogams – už tėvynių supainiojimą

Rusijos informacinio karo Lietuvoje fronte – nepilnamečiai. Tiesa, kai kurie jaunieji Lietuvos piliečiai mokomi kariauti Lietuvai priešiškoje barikadų pusėje. Šiose pratybose šalia jų – Lietuvos mokytojai.

Feisbuke – nuotraukos Lietuvos nepilnamečių su Rusijos desantininkų uniforma, papuošta Georgijaus juostelėmis, dabar naudojamomis kaip prorusiškai nusiteikusių gyventojų ir asmenų, siejamų su Rusijos Federacijos specialiosiomis pajėgomis, atpažinimo ženklas. Kasmet į Rusijoje ar jai artimose posovietinėse valstybėse organizuojamas sukarintas stovyklas „Sojuz“ („Sąjunga“, suprask, nebeegzistuojant SSRS) važinėja Vilniaus Sofijos Kovalevskajos rusakalbės gimnazijos auklėtiniai, pernai vyko vaikai ir iš Vasilijaus Kačalovo gimnazijos. Juos lydėjo šių mokyklų mokytojai.

Stovyklos gausiai finansuojamos Rusijos gynybos ministerijos, jose dalyvauja, vaikus moko Rusijos žvalgybos struktūrų GRU ir FSB darbuotojai. Penkiolikos– aštuoniolikos metų moksleiviai mokomi šaudyti, atlaikyti psichologinius išbandymus ir net patys vykdyti psichologines atakas, nepilnamečiams smegenys plaunamos paskaitomis apie NATO grėsmes ir Sovietų Sąjungos pranašumus.

Nors per nepriklausomybės 25-metį Lietuvoje užaugo nauja, SSRS nė negyvenusi karta, Kremlius su tuo negali susitaikyti ir net nepilnamečiams bando diegti nebeegzistuojančios tėvynės „tėvynainių“ dvasią, taip išlaikydamas čia placdarmą savo įtakai, – juk tai suveikė Rusijai okupuojant Krymą, kariaujant Rytų Ukrainoje.

Kai kuriuos Lietuvos jaunuolius tai įkvepia likimą net susieti su Rusijos kariuomene: tokias stovyklas pamėgusios Vilniaus rusakalbės mokyklos absolventas, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, netgi mokosi Riazanės aukštojoje oro desanto vadų mokykloje.

Tačiau Vilniaus S.Kovalevskajos gimnazijos direktorė Jevdokija Vasiljeva jokios bėdos dėl to, kad jos auklėtiniai reguliariai ugdomi Lietuvai nedraugiškos valstybės specialiųjų tarnybų ir kariškių, nemato. Direktorė sakosi nei savo auklėtinių, nei mokytojų ten nekomandiravusi, o ką šie veikia per atostogas, ne jos reikalas.

Tiesa, skelbta, kad užpernai stovykla vyko netgi prasidėjus mokslo metams. O į stovyklą vaikus lydėjusio V.Kačialovo mokyklos istorijos mokytojo Romano Abramovo nuomone, Rusijos žvalgybos remiamos sukarintos stovyklos kitų šalių nepilnamečiams – tai „kultūrinis bendravimas“. Nors Generalinė prokuratūra čia įžvelgia ne kultūros saitus, todėl pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Beje, per kultūrą taip pat bandoma jauniems žmonėms plauti smegenis apie „sąjunginę“ buvusių sovietinių respublikų draugystę po Rusijos vėliava, ir kai kas tam lengvai pasiduoda. Štai rusiškame „Novaja volna“ dainų konkurse Jūrmaloje džemperiu su Rusijos vėliava pasidabino mūsų šiųmetės „Eurovizijos“ žvaigždutė Monika Linkytė, tiesa, neva iš patriotiškumo pasirišdama jį ant juosmens, bet taip, kad vėliava matytųsi.

Rusijai, bandančiai vadinamosiomis minkštosiomis galiomis didinti įtaką Lietuvoje, talkina dar viena mokytoja, ačiūdie, jau buvusi. Skandalais pagarsėjusi Milda Bartašiūnaitė iš pradžių mokykloje mokė vaikus anglų kalbos. Paskui praplėtė savo pedagoginio auklėjimo ribas iki visos tautos lavintojos sekso srityje ir pasiskelbė seksperte. Toliau plėtė savo pažinimo ribas, o kartu ir auditoriją, mokydama, kaip savo balkone arbatinuke verdant actą galima neutralizuoti NATO lėktuvų išmetamus cheminius teršalus, vadinamuosius chemtreilus. Maža to, sekspertė ėmėsi politinės veiklos: tapo Liberalų sąjūdžio nare, šių net siūlyta į Seimą, paskui virto šeimos gynėja, net bandė steigti, bet nesėkmingai, Šeimos partiją. Jau kaip Liaudies partijos narė ketino dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Nepavykus perėjo prie prorusiškos propagandos: Luhansko ir Donecko respublikoms turėjo būti garbė, nes M.Bartašiūnaitė paskelbė jas pripažįstanti, virtualioje erdvėje ir prorusiškuose susiėjimuose nuolat menkino Lietuvą.

Nuomonę Lietuvos pilietis gali turėti, gali ją reikšti, kad ir kokia keista ji būtų. Tačiau Valstybės saugumo departamentui ir Generalinei prokuratūrai kilo klausimų, ar M.Bartašiūnaitės ir dar aštuonių asmenų, tarp kurių – organizacijos „Būkime vieningi“ kūrėjai, pagarsėję laiškų Vladimirui Putinui ir Aliaksandrui Lukašenkai rašymu ir prorusiškais mitingais, nuomonė nesusijusi su tarptautiniais pinigų pervedimais. Lietuvos saugumo pareigūnai, metus stebėję šios grupės žmonių veiksmus, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, imtasi kratų jų namuose, taip pat spaustuvėje, kur spausdinamos proklamacijos, kuriose Lietuva menkinama, o Rusija ir jos okupacinė politika Kryme šlovinama, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos antikonstitucinių grupių bei organizacijų kūrimo ir veiklos.

Galima būtų tyčiotis: rado mat Rusijos agentę – acto garintoją sekspertę. Tačiau jei liberalams ji atrodė tinkama valdyti valstybę, nenuostabu, jog gali apkvailinti ir mažiau praprususius patiklius žmogelius, tad populiarumas, kad ir per kvailystes, gal buvo taktinis žingsnis? O jei Rusija garbinama, jei raginama kilti į kovą su Lietuva, ir tai daroma koordinuotai, šią veiklą galbūt nuolat ir dosniai apmokant iš maitinančios Rusijos rankos, tai specialiosios tarnybos nebegalėjo to traktuoti tik kaip susibūrusios keistokų personų grupelės.

Bet dar norisi grįžti prie rusakalbių mokyklų Lietuvoje: tikrai ne visos jos paveiktos brokuoto patriotizmo ir ugdo ištikimybę ne savo ~patriai~ – valstybei, kurioje gyvename, o jos nedraugiškai kaimynei. Štai sostinės Levo Karsavino rusakalbė mokykla Kovo 11-osios išvakarėse apie patriotizmą pasikalbėti pasikvietė du garsius „Biplan“ muzikantus, taip pat rusakalbius. Olegas Aleksejevas ir Maksas Melmanas su moksleiviais ilgai diskutavo, kodėl jie – Lietuvos patriotai. Muzikantai sako su tautiečiais radę bendrą kalbą.

Metų matematikas: Rimantui Grigučiui – už egzaminų užduočių propagavimą

150×90=100. Tokią aritmetikos formulę sukūrė ir jos teisingumą ne kartą įrodė matematikas Rimantas Grigutis. Iššifruojant tai reiškia: jei prieš egzaminus korepetitoriumi samdai asmenį, kuris pats sudarinėja egzaminų užduotis, tai mokėdamas jam 150 Lt už pusantros valandos korepetitoriaus pamokas per egzaminą garantuotai gausi šimtuką. Žinoma, ne todėl, kad korepetitorius labai gerai moko, o todėl, kad jis moko spręsti per egzaminus būsiančias užduotis.

Kasmet egzaminai mokyklose sukelia skandalų: tai pasitaiko klaidų ar netikslumų užduotyse, tai jų formuluotės būna dviprasmiškos, tai iš moksleivių reikalaujama to, kas sunkiai įkandama net universitetų profesoriams. Tačiau tokio skandalo kaip pernai nebuvo (o gal tiesiog toks nebuvo iškilęs į viešumą): Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas, ilgametis Nacionalinio egzaminų centro Matematikos brandos egzaminų vertinimo komisijos pirmininkas R.Grigutis nutekino informaciją apie matematikos egzamino užduotis. Beje, jos įstatymiškai turi tarnybos paslapties statusą, vadinasi, komisijos pirmininkas nutekino ne šiaip kokį nieką, o tarnybos paslaptį.

Maža to, egzaminų komisijos nariai pasirašo įsipareigojimą nedirbti korepetitoriais, nemokyti dvyliktokų, deklaruoja, kad neturi šeimos narių ar giminaičių, kurie tais metais baigia mokyklą. Tačiau R.Grigutis teikė korepetitoriaus paslaugas, ir darė tai nelegaliai. Paaiškėjo, kad egzamino užduočių kūrėjas ir vertintojas iš trijų abiturienčių, pas jį į namus ateidavusių papildomai mokytis, uždirbo 6500 Lt nelegalių pajamų. Beje, daugiau, nei nubaudė teismas, pripažinęs jį kaltu dėl tarnybos paslapčių nutekinimo ir skyręs 3900 Lt baudą.

Vis dėlto matematikos pliusų ir minusų dėlionė tuo nesibaigė: docentas dar nubaustas už nelegalių pajamų gavimą (jos buvo konfiskuotos), dar – pinigine bauda, be to, Nacionalinis egzaminų centras jam nesumokėjo atlygio, teko atsisveikinti ir su darbu Vilniaus universitete. Trims moksleivėms, vaikščiojusioms pas jį papildomai mokytis matematikos, pasisekė geriau: per egzaminą spręsdamos jau išmoktas užduotis jos visos gavo šimtukus.

Beje, nors egzaminų tvarka vis keičiama, jai vykdyti ir kontroliuoti sukurta ištisa mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma struktūra – Nacionalinis egzaminų centras. Deja, dėl to nesumažėjo nesąžiningumo, tarnybos paslapčių išdavimo atvejų, o ir gebėjimų lygis nepadidėjo. O, pavyzdžiui, geriausius rezultatus Europoje pasiekiančioje Suomijoje brandos egzaminai vyksta mokyklose, nes kas geriau už moksleivius mokiusį mokytoją žino, ko jis vertas. Pas mus visi mokytojai – įtariamieji, baiminamasi, kad jie negebės objektyviai vertinti savo mokinių. Tačiau, kaip paaiškėjo, centralizuota sistema tik brangesnė, bet nei skaidresnė, nei objektyvesnė.

Pabaigoje dar vienas svarbus skaičius metų matematiko užkoduotoje užduotyje: egzaminų užduotis atskleidęs jų rengėjas su Nacionaliniu egzaminų centru bendradarbiavo nuo 1999 m. Išaiškinti trys atvejai, kai jis mainais už korepetitoriaus mokestį atskleidė užduotis. O kiek tokių atvejų galėjo būti per penkiolika metų?

Metų darbdavė: Algimantai Pabedinskienei – už liberalų valstybės pinigų plovimą

5 mln. Lt – tiek skirta darbo grupei, kūrusiai naują socialinį modelį, paprasčiau tariant, pasiūliusiai, kaip liberalizuoti darbo santykius. Ar darbas vertas Nobelio premijos, kad taip dosniai atverta valstybės piniginė? Lyg ir ne. Bet, kaip aiškina dosnieji darbdaviai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reikėjo „įsisavinti“ pinigus, taigi, kad jie nedingtų, ir nutarta padalyti komisijai, kurioje dirbo ir ministerijos darbuotojai.

Komisijos nariai pasiūlė gana liberalią darbo santykių sistemą, bet jiems toli iki jų darbdavių „liberalumo“ taškantis valstybės pinigais. Prezidentė tai įvardijo labai tiksliai – valstybės pinigų plovimu. Tačiau visi apsiplovė ir liko švarūs.

Bet šiek tiek istorinės atminties. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius kadencijos pradžioje duodamas interviu rūstavo: „Mes nesielgiame kaip konservatoriai, kurie imdavo iš šalies ekspertus už milijonus, o patys sėdėjo kabinetuose. (…) Mes neišlaidaujame – darbo grupėse be jokio papildomo atlygio geranoriški dirba net profesūra. O auditas dar įvertins tuos praėjusią kadenciją išleistus milijonus – kas gali paneigti, kad tas sumas su kažkuo buvo dalijamasi. (…) Vidiniai auditai daromi keliose ministerijose, kol kas nenorėčiau sakyti kuriose. Kur valstybės pinigai panaudoti ne pagal paskirtį, tikrai kelsime klausimą apie atsakomybę.“ ~Deja vu~.

Pirmtakus kritikavę dabartiniai valdantieji taip atsiveržė diržus, kad įvairių ekspertų paslaugoms pernai išleido dvigubai daugiau mokesčių mokėtojų pinigų nei užpernai – 20,9 mln. Lt. Vien Energetikos ministerija, aršiai kritikuota premjero A.Butkevičiaus už išlaidavimą ankstesnės kadencijos metu, 2013 m. ekspertams sumokėjo 1,5 mln. Lt, o pernai – jau 11,2 mln. Lt. Tai kiek bus šiemet? Beje, net ir daugėjant darbuotojų priemokos už papildomą darbo krūvį pernai taip pat buvo dosnesnės – siekė net 75 mln. Lt.

Štai ir paaiškėjo, kiek kainuoja naujosios Vyriausybės ir jos ministrų sudarytų darbo grupių, anot premjero, geranoriškumas. Kad nors iš to būtų kiek naudos. Kol kas kyla labai daug abejonių, ar iš tų 5 mln. Lt vertės siūlymų liberalizuoti darbo rinką bus kas nors panaudota. Belieka pridurti: dabartiniai valdantieji baigia nugyventi pustrečius iš ketverių kadencijos metų. Vien per pirmus kadencijos metus pristeigta apie pusšimtį darbo grupių ir komisijų. Pagrindinių jų rezultatai tokie: darbo grupės mokesčių sistemai tobulinti darbas suspenduotas, nes valdantiesiems nepatiko jos siūlymai; darbo grupė dėl Visagino atominės elektrinės projekto darbą baigė, išvadas pateikė, sprendimo nėra; darbo grupė nedarbui mažinti sukurpė dokumentą, tačiau ko jis vertas, jei nei diskutuojama, nei priimami sprendimai; o dėl pensijų reformos nėra nė siūlymų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė žadėjo ir nedarbą mažinti, ir pensijų sistemą reformuoti, ir gigantiškus vaikų namus išdalyti į mažas šeimynas. Šis pažadas pajudėjo iš mirties taško tik po skandalo, kai paaiškėjo, kad vienoje tokių institucijų – Švėkšnoje vienos mergaitės jaunesnes pardavinėjo prostitucijai, kai kilo nepilnamečio seksualinio išnaudojimo skandalas Viešvilės vaikų globos namuose. Kiek dar reikia sulaužyti vaikų likimų, kad valdininkai imtųsi konkrečiai ką spręsti?

Metų magas: Martynui Laiviui – už nuoseklumą pradanginant turizmo bendroves

Nuo pernykštės iki šiųmetės balandžio 1-osios Lietuvoje nemokiomis paskelbtos keturios turizmo bendrovės. Galima būtų užjausti – tai iš tiesų gana rizikinga verslo sritis. Tačiau, kaip rodo faktai, rizikinga ne visiems vienodai. Trys iš keturių mirusių bendrovių susijusios su jau ne pirmi metai šioje srityje, tai yra tokių įmonių bankrotinimo, besispecializuojančiu Martynu Laiviu.

Nesėkmių kelionių versle profesionalas, prieš imdamasis privataus verslo, dirbo stambioje šios srities bendrovėje „Tez Tour“. Ši teismuose bandė prisiteisti, jos įsitikinimu, dėl buvusio darbuotojo prasto pareigų atlikimo patirtą 1,3 mln. Lt žalą. Tačiau įrodyti jo kaltės nepavyko.

Paskui M.Laivys valdė liūdnai pagarsėjusias „Star Team Group“ ir jos antrines bendroves „Star Holidays“ ir „Star1 Airlines“. Tiesa, valdė neilgai – jos neišsilaikė nė pusantrų metų, o nuostoliai siekė apie 15 mln. Lt. Bet M.Laivys ir vėl iš balos išbrido beveik sausas, dėl nesėkmių apkaltinęs išsiveržusį Islandijos ugnikalnį, kuris kažkaip tikslingai Lietuvoje nutarė nuvaryti į bankrotą tik M.Laivį.

Bet turizmo skandalų entuziastas nenuleido rankų ir ieškojo naujų vardų savo naujiems kelionių verslo kūdikiams. Pernai jis per pusmetį ir įsteigė, ir subankrotino „Go Planet Travel“ ir „Go Baltic Travel“. Jos priklausė „Grand Go Group“ įmonių grupei, registruotai mokesčių rojumi vadinamame Kipre. Beje, pastarosios įmonės vadovas lietuvis, dar valdęs ir stambų Gruzijos prekybos centrą, šioje šalyje kaltintas korupcija, net buvo sulaikytas Gruzijos oro uoste.

Pernai žlugo ir „Neoturas“, kurio vadove ir viena iš stambių akcininkių iki pernai vasaros buvo M.Laivio žmona Daiva. Beje, nauju „Neoturo“ vadovu iki jo bankroto rugpjūtį spėjo pabūti Gintaras Balčius, kurio turizmo bendrovė „Interturas“ bankrutavo prieš porą metų.

Toks įvykių nuoseklumas kelia asociacijas su Naujaisiais metai, kurie neapsieina be fejerverkų, o turizmo verslas Lietuvoje – be vis naujų „feniksų“, nors mokesčių mokėtojai išlaiko turizmo organizatorių veiklai kontroliuoti ir jų finansinėms galimybėms įvertinti skirtą valstybės įstaigą – ištisą Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos.

Keturių turizmo bendrovių per vieną pusmetį žlugimas pagaliau paakino svarstyti tai reglamentuojančių teisės aktų pataisas ir šiek tiek sugadino karjerą tuometei Turizmo departamento vadovei Raimondai Balnienei. Prieš kadencijos pabaigą ji net susizgribo stoti į Socialdemokratų partiją, kuri valdo Ūkio ministeriją. Aukščiausio posto išsaugoti nepavyko, tačiau už prastą savo misijos kontroliuojant turizmo bendroves atlikimą kritikuota valdininkė dabar dalija patarimus naujajai vadovei –  Turizmo departamente tebedirba vyriausiąja patarėja.

Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna, kad mūsų valdantieji tiek nacionaliniu, tiek regioniniu mastu kuria valstybinį kapitalizmą, nors nesugeba kontroliuoti net tų sričių, kurias privalo kontroliuoti, ir vis labiau nori plėstis į privataus verslo teritoriją: dėl kelių korumpuotų ar nevykusių verslo sandorių valstybės žinion nori susigrąžinti energetikos ūkį, milijonai žeriami sostinės savivaldybės valdomoms avialinijoms ar nuosavam taksi. O juk visų klaidų aukos – klientai.

Štai kol laiviai ir vėl atgims iš pelenų kaip feniksai, prie suskilusios geldos liko nuo „Star1 Airlines“ nukentėjusių apie 16 tūkst., nuo „Star Holidays“ – 1,3  tūkst., nuo „Go Planet Travel“ ir „Go Planet Travel“, „Neoturo“ – dar keli tūkstančiai žmonių. Beje, dar 2,3 tūkst. klientų liko apgauti pernai spėjusio ir susikurti, ir bankrutuoti „Fresh Travel“, valdžiusio „Plius Travel“ prekės ženklą.

Tūkstančiai žmonių patyrė didžiulių materialinių, laiko, nervų nuostolių. Jie neteko pinigų, sumokėtų žlugusioms bendrovėms už negautas paslaugas (net jei gavo draudimo išmokas, tai kompensuoja tik dalį išlaidų), dar daugiau prarado skubotai pirkdami naujus lėktuvų bilietus ar keliones. Vietoj poilsio žmonės valandų valandas buvo įkalinti oro uostuose ar viešbučiuose, už kuriuos nebuvo pervesti jų sumokėti pinigai.

Ar juos turėtų guosti, kad dalyvavo magijos seanse, kai tam tikri verslininkai be pasekmių sau pradangina vis naujas turizmo bendroves, o valstybės tarnautojai kaip kokios magų padėjėjos šiuos procesus nustebusiu veidu stebi ir tik skėsčioja rankomis?

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...