Lenkija – viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Iki šiol Lenkija išsiskyrė ekonomikos stabilumu ir buvo viena patraukliausių valstybių Lietuvos eksportuotojams bei importuotojams. Vis dėlto euro zonos problemos turėjo tam tikros įtakos ir šiai ekonomikai. Tad kokias tolesnes Lenkijos ekonomikos bei zloto perspektyvas galime numatyti šiandien ir kokią įtaką jos darys mūsų šalies verslui?
Lenkijos ekonomika išlieka viena stipriausių tarp kitų Europos valstybių. Tačiau smarkus 2012 m. ketvirčio BVP augimo sulėtėjimas verčia manyti, kad per artimiausius 12 mėnesių Lenkijos centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą gerokai daugiau, nei daugelis ekonomikos analitikų bandė prognozuoti. Naujausi antrojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad Lenkijos ekonomika sulėtėjo iki 2,4 proc., o pirmąjį 2012 m. ketvirtį fiksuotas 3,5 proc. augimo tempas. Tokio žemo BVP rezultato neprognozavo nė vienas iš 34 „Bloomberg“ apklausoje dalyvavusių ekonomistų.
Vis dėlto sudėtinės Lenkijos ekonomikos dalys neatrodo taip blogai: metų ketvirčių rezultatai rodo eksporto, importo, vidinio ir išorinio prekių vartojimo didėjimą. Nors ir sumažėjo prekių paklausa iš didžiausios Lenkijos eksporto rinkos – Europos Sąjungos, antrąjį ketvirtį šalies eksportas išaugo iki 2,7 proc., nors pirmąjį krito iki 2,4 proc. Investicijų didėjimas sumažėjo tik iki 0,3 proc. (0,4 proc. I ketvirtį). Didžiausios įtakos ekonomikos sulėtėjimui turėjo gamybos atsargų sumažėjimas, rodantis pesimistinį verslo požiūrį į prekių paklausą ateityje. Industrinė gamyba nukrito iki 1,2 proc.
Nors BVP duomenys ir liūdina, jie nėra katastrofiški – Lenkija išlieka šalimi, turinčia vieną gyvybingiausių ekonomikų tarp kitų ES šalių, nors ekonomistai ir prognozuoja, kad Lenkijos ekonomikos augimas lėtės: BVP šiais metais – iki 2 proc., 2013 m. – 1,8–1,9 proc. Lenkijos gyventojų santaupų rodiklis sumenko iki rekordinio lygio, atlyginimai mažėjo, bankų skolinimas stipriai sugriežtėjo ir visa tai lėmė vidaus vartojimo mažėjimą.
Tokie BVP rodikliai leidžia prognozuoti, kad Lenkijos centrinis bankas stengsis vykdyti lengvesnę monetarinę politiką. Tai patvirtino ir Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Marekas Belka, rugsėjo 5 d. pranešęs, kad centrinis bankas bazinę palūkanų normą palieka nepakeistą – 4,75 proc., didžiausią nuo 2009 m. sausio.
Ateityje prognozuojama Lenkijos zloto kainos kritimo tendencija, nes laukiama Lenkijos ekonomikos sulėtėjimo ir tikimasi, kad Lenkijos centrinis bankas laipsniškai mažins bazinę palūkanų normą.
Kaip tai paveiks Lietuvos verslą? Pagal 2011–2012 m. duomenis, Lietuva daugiausiai prekių importuoja iš Lenkijos. Taigi atpigęs Lenkijos zlotas importuotojams leis pigiau pirkti prekes, o tai lems didesnį įmonių pelną. Kita vertus, importuotojai, pasinaudodami galimybe atpiginti iš Lenkijos įvežtas prekes, kurios turės didesnį pranašumą, palyginti su įvežtomis iš kitų valstybių, gali padidinti parduodamų prekių apyvartą.
O Lietuvos eksportuotojai gaus mažiau pelno, jei Lenkijos įmonės už prekes atsiskaito zlotais. Lietuvos eksportuotojams šiuo atveju būtų palankiau, jei su jais būtų atsiskaitoma eurais ar litais, – tuomet įmonės nepatirtų tiesioginio atpigusio Lenkijos zloto poveikio. Vis dėlto tokiu atveju Lenkijos verslininkams gali pasirodyti per brangi lietuvių produkcija, ir tai gali lemti užsakymų sumažėjimą arba priversti įmones mažinti produkto kainą.
Stipriai nukritusi Lenkijos zloto kaina tiesiogiai neigiamai paveiks daugelį Lietuvos įmonių. Tokią prielaidą galima daryti prisiminus situaciją 2009 m., kai Lenkijos zloto kaina euro atžvilgiu buvo nukritusi iki 4,93. Tuomet daugelis tiek Lietuvos, tiek kitų šalių vežėjų degalus pildavosi Lenkijoje, o mūsų šalies gyventojai vis dažniau įsigydavo pažintines bei poilsines keliones į kitas šalis būtent per Lenkijos turizmo agentūras. Tai neigiamai paveikė ir mūsų vartojimo prekių rinką: didelė Lietuvos gyventojų dalis važiavo į Lenkiją pirkti maisto, statybinių prekių, buitinės technikos, nes tai jiems ekonomiškai apsimokėjo.
Taigi dabartinės Lenkijos ekonomikos raidos tendencijos leidžia prognozuoti mūsų šalies verslui nemenkus iššūkius, kuriuos teks įveikti.

Stipriai nukritusi Lenkijos zloto kaina tiesiogiai neigiamai paveiks daugelį Lietuvos įmonių.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasakė šeštadienį, kad per artimiausias kelias dienas valiutos kursai šalyje bus subalansuoti, o situacija valiutos rinkoje, kurią jau mėnuo krečia krizė, stabilizuosis.

Prezidentas pažadėjo apriboti paskolas ir sumažinti valstybės išlaidas.

A.Lukašenka tai žurnalistams sakė per valstybinę šeštadienio talką, dirbdamas dar vienų Ledo rūmų statyboje.

“Šiandien, rytoj ar poryt mes ištaisysime situaciją valiutos rinkoje, bet jūs nepykite ant manęs, – sakė A.Lukašenka ir, atsakydamas į klausimą, kad valiutų kursai bus subalansuoti, pridūrė. – Kursas – tai kelių dienų reikalas”.

Ažiotažinė paklausa išsekino Nacionalinio banko atsargas, o dėl apribojimų valiutos rinkoje išaugo importo kainos, ėmė trūkti vienokių ar kitokių prekių, atsirado valiutos “juodoji rinka” ir valiutos kursų įvairovė.

“Įvesime valstybės biudžeto itin griežto taupymo režimą… Mes pernelyg atsipalaidavome, viskam davėme paskolas. Pas žmones susidarė perteklinė pinigų masė”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Papildyti valiutos atsargas Minskas tikisi iš 3 mlrd. dolerių paskolų, kurių prašo iš Rusijos ir Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo. Tačiau Maskva pateikė kaip sąlygą ekonomikos reformas Baltarusijoje ir neskuba duoti pinigų.