Tag Archive | "J.A.Vargasas"

Nelegalūs Svajonių šalies svečiai

Tags: , , , ,


E. Labanausko nuotr.

Ką su jais daryti? Oficialiai teigiama, kad Jungtinėse Valstijose yra daugiau nei 11 mln. nelegalių imigrantų, tai yra 3,5 proc. visų Svajonių šalies gyventojų, arba beveik keturios Lietuvos.

„Laba diena, jūs esate JAV piliečiai?“ – mandagiai paklausė Nacionalinio saugumo departamento pareigūnas ties mobiliuoju patikros postu viename iš greitkelių Kalifornijos valstijos pietuose. „Ne“, – atsakėme. „Laimingo kelio“, – palinkėjo pareigūnas.

Prieš mus važiuojančio parūdijusio lengvojo sunkvežimio vairuotojui buvo nurodyta sustoti šalimais, detalesnei patikrai. Meksikietiškos išvaizdos vairuotojas ir tokios pat kilmės vyras šalia neramiai žvalgėsi, o mes tęsėme kelionę.

Tokių mobiliųjų ir nuolatinių Nacionalinio saugumo departamento patikros postų gausu netoli Meksikos ir JAV pasienio. Net vykstant iš Arizonos į Kaliforniją tenka pristabdyti automobilį valstijų pasienyje, kad pareigūnai galėtų žvilgtelėti tau į akis. Bet jei esi baltasis, tuomet dažniausiai neišgirsi net prašymo sustoti. Pareigūnas tik parodys, kad gali keliauti toliau. Bet jei atrodai kaip ispanakalbis…

„Jungtinėse Valstijose yra apie 10–11 mln. nelegalių imigrantų, dauguma jų kilę iš Meksikos“, – prasitarė JAV konsulas Meksikos Nogaleso mieste Christopheris Tealas, aiškindamas į amerikietišką Nogalesą atvykusių užsienio studentų grupei Meksikos ir JAV santykių ypatumus.

Nogalesas – miestas, perkirstas vadinamosios Didžiosios Amerikos sienos. Ši kai kur penkių metrų aukštį siekianti metalo ir betono konstrukcija eina nuo Ramiojo vandenyno ir tęsiasi šimtus kilometrų. Vienoje pusėje – Svajonių šalis, kitoje – narkotikų karteliai, korupcija, skurdas, dar pigūs kurortai, viešnamiai ar striptizo barai. Bent taip mano dauguma amerikiečių. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio didelių skirtumų tarp meksikietiško ir amerikietiško Nogaleso sunku įžvelgti.

Tai tikrai nėra geriausia vieta gyventi. Siena perkirstas miestas yra vienas didžiųjų transporto mazgų. Daugiau nei 90 proc. jo gyventojų – ispanakalbiai. Per Nogalesą juda nesustabdomas transporto ir žmonių srautas. Prie pasienio posto galima išvysti ir įsimylėjėlių porelę, burkuojačią per sienos grotas.

Nors vietos šerifas Tony Estrada ir gyrėsi, kad jau ketverius metus neteko tirti nužudymų, tačiau tai tikrai neatrodo pats saugiausias miestas. Beje, šerifas pripažino, kad nuo 1995 m. pavyko aptikti daugiau nei šimtą tunelių, iškastų po siena.

Ar didžioji siena geras būdas užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir kontrabandai?„Kai pradėjo statyti sieną, įsijungė karteliai, o iki tol žmonės patys bandydavo kirsti sieną“, – teigė šerifas.

Siena JAV ir Meksikos pasienyje pradėta statyti 2006 m. Ji neretai lyginama su Berlyno siena ir teigiama, kad viena jos mylia (apie 1,6 km) Amerikos mokesčių mokėtojams atsieina 6,5 mln. dolerių. Plius dar tūkstančiai pasienio patrulių, kamerų, judesio daviklių ir net bepiločiai lėktuvai.

Būdamas ispanakalbis, šerifas T.Estrada neslepia simpatijų imigrantams:

„Dauguma imigrantų darbštūs, sąžiningi žmonės, kurie tik ieško galimybių. Aš mėgstu sakyti, kad jeigu į butelį sudėčiau darbštumą, pasiryžimą, drąsą – viską, ką su savimi atsineša imigrantai, ir pardavinėčiau, būčiau pats turtingiausias žmogus pasaulyje.“

Gal todėl šerifas labai skeptiškai vertina Vašingtono bandymus vis daugiau išteklių skirti sienos kontrolei ir vis labiau persekioti nelegalius imigrantus. Vien prezidento Baracko Obamos kadencijos laikotarpiu buvo deportuota apie 2 mln. nelegalų. „Sistema neveikia, bet supraskite – aš nesu už nelegalią imigraciją, aš esu už tai, kas yra teisinga“, – baigė šerifas savo paskaitą užsienio studentams vienoje iš Nogaleso mokyklų.

„Kuo labiau Vašingtonas griežtina pasienio kontrolę, tuo geriau karteliams“, – per diskusiją Arizonos valstijos universiteto W.Cronkite’o žurnalistikos ir masinės komunikacijos mokykloje teigė pasienio su Meksika reikaluose besispecializuojantis žurnalistas Alfredo Corchado.

Su tokia pesimistine nuomone tikriausiai nesutiktų JAV nacionalinio saugumo departamento vadovas Jehas Johnsonas. Toje pat W.Cronkite mokykloje paskaitą „Pasienio saugumas XXI amžiuje“ skaitęs nacionalinio saugumo sekretorius pasigyrė, kad nuo 2000-ųjų iki 2014-ųjų sulaikomų nelegalų sumažėjo daugiau nei tris kartus – nuo 1,6 mln. iki 479 tūkst. Pasak J.Johnsono, tai daugiau nei 20 tūkst. jo vadovaujamų agentų ir Didžiosios Amerikos sienos nuopelnas. Iš viso JAV nacionalinio saugumo departamente dirba 250 tūkst. žmonių ir jų išlaikymas kasmet kainuoja 60 mlrd. dolerių.

Vis dėlto nacionalinio saugumo sekretorius pripažino, kad ekonominė krizė buvo dar viena rimta priežastis, kodėl nelegali imigracija sumažėjo.

„Po Rugsėjo 11-osios vyriausybė investavo milijardus dolerių į sienos apsaugą. Linksmiausia, kad 40 proc. neturinčiųjų dokumentų, tokių kaip aš, atvyko su viza, kuri baigėsi, ir jie pasiliko“, – kitoje viešoje paskaitoje Arizonos valstijos universitete sakė garsus žurnalistas, Pulitzerio premijos laureatas Jose Antonio Vargasas, kuris pats yra nelegalas, arba kaip jis labiau linkęs sakyti – asmuo be dokumentų.

J.A.Vargasas į JAV atvyko iš Filipinų būdamas dar vaikas ir tik sulaukęs paauglystės, kai nuėjo laikyti vairavimo egzamino, sužinojo, kad seneliai, kurie jį atsivežė, suklastojo dokumentus. Toliau buvo ilgi metai, kaip jis sako, slapstymosi, apgaudinėjimo, dokumentų klastojimo. Tik prieš keletą metų jis išdrįso prisipažinti, viešai aprašydamas visą savo nelegalaus gyvenimo istoriją dienraštyje „The New York Times“. Dabar jis vadovauja judėjimui už tokių pat kaip jis teises.

„Čia, Arizonoje, maždaug 7 proc. visų valstijos dirbančiųjų neturi dokumentų. Tai maždaug 180 tūkst. žmonių. Nuo 2005-ųjų Arizonos valstijoje dokumentų neturintys darbuotojai sumokėjo 375 mln. dolerių mokesčių. Jei visi jie būtų deportuoti, nesvarbu, prievarta ar savanoriškai, ši valstija netektų 50 mlrd. dolerių, darbo vietų sumažėtų 17 proc. Tai yra faktas, ir ne vienintelis, – rėžė J.A.Vargasas. – Faktas, kad tokie kaip aš, neturintys dokumentų, per pastarąjį dešimtmetį į socialinės apsaugos fondą sumokėjome beveik 100 mlrd. dolerių mokesčių.“

Iš viso nelegalių imigrantų, arba žmonių be dokumentų, JAV yra daugiau nei 11 mln. Jie sudaro 5,1 proc. visos JAV darbo jėgos, kai kuriose valstijose šis rodiklis siekia ir 9–10 proc. (Nevada, Kalifornija). „Mes esame šalis, kuri priklausoma nuo pigios darbo jėgos“, – apie savo naująją tėvynę sako J.A.Vargasas.

Tokia padėtis nesikeičia jau daug metų. Tiesa, prezidentas B.Obama dar praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad imsis vienašališkų veiksmų ir be Kongreso pritarimo apsaugos milijonus nelegalių imigrantų nuo deportacijos. Pagal šį planą deportacijos išvengs daugiau nei penkerius metus JAV gyvenantys asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, kurie yra JAV piliečiai ar turi žaliąją kortą. Taip pat dokumentų neturintys asmenys, kurie būdami vaikai atvyko į JAV nelegaliai ir iki šiol čia gyvena. Iš viso tai turėtų palengvinti padėtį pusei skaičiuojamų nelegalių imigrantų Jungtinėse Valstijose, tai yra penkiems šešiems milijonams žmonių.

„Mes sutelksime savo išteklius kovai su tikromis grėsmėmis mūsų saugumui. Tai nusikaltėliai, o ne šeimos. Tai kriminaliniai elementai, o ne vaikai. Tai gaujų nariai, o ne mamos, kurios sunkiai dirba, kad išmaitintų savo vaikus“, – sakė pristatydamas savo planą B.Obama.

Tai būtų didžiausias nelegalių imigrantų „įteisinimas“ nuo 1986 m., kai Kongresas suteikė žaliąsias kortas 2,7 mln. nelegalų. Tačiau dabar šis planas įstrigo teisme, nes 26 valstijos teigia, kad vienašališki B.Obamos veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Be to, įsibėgėja 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanija, ir emigracija, kaip prognozuojama, bus viena aktualiausių temų. Mat ispanakalbiai sudaro daugiau nei 17 proc. JAV gyventojų, o tai didelė jėga per rinkimus. Pavyzdžiui, 70 proc. ispanakalbių balsavo už B.Obamą.

Galimas respublikonų kandidatas, Bushų klano atstovas Jebas Bushas pareiškė, kad, nepaisant teismo sprendimo, jis stabdys B.Obamos projektą, jei taps prezidentu. Jo požiūris atitinka daugelio respublikonų nuostatą, kad tokia visuotinė nelegalių migrantų amnestija yra pavyzdys ir kitiems atvykėliams nelegaliai kirsti sieną, klastoti dokumentus ir nesilaikyti JAV įstatymų. Kartu tai esą smūgis tiems, kurie sąžiningai laikosi taisyklių ir nesiima neteisėtų priemonių, norėdami gyventi JAV.

Kitoje pusėje atsidūrė galima demokratų kandidatė į prezidentus Hillary Clinton. Ji pareiškė, kad jei būtų prezidentė, imtųsi dar radikalesnių priemonių nelegalių imigrantų padėčiai gerinti.

„Associated Press“ ir GfK neseniai atliktos apklausos rodo, kad dauguma tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijos šalininkų palaiko B.Obamos veiksmus ir mano, kad jie buvo neišvengiami. Apklausos duomenimis, 53 proc. respondentų remia galimybę nelegaliems imigrantams leisti siekti pilietybės. 59 proc. palaiko poziciją, kad asmenys, nelegaliai į JAV atvykę būdami vaikai, galėtų likti čia legaliai. 57 proc. apklausos dalyvių mano, kad tėvai, kurių vaikai turi JAV pilietybę, gali turėti galimybę teisėtai gyventi JAV. 49 proc. teigia, kad remtų kandidatą į prezidentus, kuris palaikys B.Obamos imigracijos politiką. Vis dėlto 47 proc. respondentų teigia, kad palaikytų tą, kuris žadėtų ją peržiūrėti.

„Net daugelis respublikonų teigia, kad balsuotų už kandidatą, kuris nori išlaikyti B.Obamos politiką“, – sakoma tyrimo išvadose.

Evaldas Labanauskas, JAV

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...