Tag Archive | "išankstinė"

Pagal reformą – vėlesnė pensija, pagal prognozes – išankstinė

Tags: , , ,


Nuo 2012-ųjų pensininkais taps vis vyresni žmonės. Tačiau veikiame pagal modelį: pirma pavėlinti pensinį amžių, o tik paskui galvoti, ką dėl to daryti.

 

Kai prieš kelis mėnesius lankydamasis Varšuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas užsuko į naktinį barą išlenkti bokalo alaus, jį aptarnavo kokių šešiasdešimties metų padavėja. V.Majauskas dėl to šiek tiek nustebo, bet kolegos lenkai paaiškino: ilgakojės gražuolės išlėkė dirbti į Vokietiją, nes ten už tą patį darbą mokama du tris kartus daugiau. Taigi, kad ir kaip Varšuvos barų bei naktinių klubų savininkai norėtų jaunesnių padavėjų, pasirinkimo šiandien jie nebeturi.

Emigracijos iš Lietuvos mastai lenkia kaimynų lenkų, o daugiausia išvažiuoja būtent jauni darbingo amžiaus žmonės, šeimos su vaikais. Lietuvos visuomenė sparčiai senėja: vertinant pagal dabartines tendencijas, 2050 m. šešiasdešimtmečiai ir vyresni sudarys net 45,6 proc. Lietuvos gyventojų. Tad, kaip rodo tyrimai, jau greitai pristigsime darbo jėgos, dėl to ims mažėti BVP, nebebus kam padengti pensijų ir kitų socialinės apsaugos išlaidų.

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, mėgina gelbėtis vėlindama pensinį amžių. Tačiau ar tam rengiasi darbo rinka?

 

Vyresni neišmano moderniųjų technologijų

Prognozuojama, kad dėl pensinio amžiaus vėlinimo pensininkų šiemet sumažės 2,4 tūkstančio, arba 0,4 proc. Prognozuojama, kad tai leis „Sodrai“ sutaupyti apie 54 mln. Lt. Pensinis amžius vėlinamas laipsniškai, tad kol kas skaičiai neįspūdingi, bet ši suma tolydžio didės. „Sodros“ biudžetui tai itin aktualu – 2012 m. jis vėl planuojamas su didesniu kaip 2,1 mlrd. Lt deficitu.

Taigi pensijoms kažkiek sutaupysime, tačiau ką tai reiškia darbo rinkai? Ar išties daugės dirbančių vyresnio amžiaus žmonių, kai nedarbas ir šiemet dar sieks apie 15 proc., o, Lietuvos darbo biržos duomenimis, ir ligšioliniam pensiniam amžiui esant beveik trečdalį visų ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų gyventojai. Vyresniems žmonėms įsidarbinti ir taip itin sudėtinga, o kelias iki pensijos dabar dar pailgėja.

Kodėl darbdaviai nenori įdarbinti vyresniųjų, priežastys kelios. Už darbo rinkos borto vyresnius žmones išstumia ir tokių įgūdžių, kokių reikia šiandienos darbo rinkai, stoka. Pasak bendrovės „DNB investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, kvalifikuotas specialistas turės paklausą bet kokio amžiaus, bet nemažai pagyvenusių dabar patenka į atsilikimo nuo naujųjų technologijų spąstus.

Priežastis aiški, tačiau nuoseklių valstybės pastangų didinti vyresnio amžiaus žmonių moderniųjų technologijų raštingumą nematyti, o darbdaviai kol kas turi iš ko rinktis.

„Nepamirškime, kad studentų skaičius tūkstančiui gyventojų yra vienas didžiausių Europoje. Natūralu, kad esant tokiai pasiūlai darbdaviui pigiau ir patogiau „nusipirkti“ jauną žmogų ir jį pagal savo poreikius išsiugdyti, nei samdyti vyresnį“, – svarsto Š.Ruzgys.

Ekspertai artimiausiu metu neįžvelgia jokių grėsmių, kad pensinio amžiaus vėlinimas gali lemti jaunimo nedarbo didėjimą. Vilniaus universiteto docento ekonomisto Teodoro Medaiskio manymu, konkurencija dėl darbo vietų tarp jaunimo ir senimo yra labiau prietaras nei tiesa, nes praktika rodo, kad atleidus vyresnį žmogų dažnai naikinama ir pati darbo vieta, tad jos nelieka ir jaunam.

 

Dirbti gal ir norėtų, bet nepajėgia

Į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iš verslo atėjęs Darbo departamento direktorius V.Majauskas pastebi, kad Lietuvoje 55-erių metų žmogaus jau niekas nebenori priimti į darbą ne tik todėl, kad neretai jo kvalifikacija nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jis nemoka naudotis naujomis technologijomis, bet ir todėl, kad lietuviai būna ne pagal metus susenę, ligoti, o kokia nauda darbdaviui iš ligonio? Lietuvių gyvenimo trukmė ES – viena mažiausių. „Juk patys matote, kad Lietuvoje pilnos kapinės šešiasdešimtmečių vyrų“, – dėsto V.Majauskas, prisipažindamas, kad ir jis pats, būdamas 57-erių, jau kenčia nuo nugaros, šonų skausmų ir kitų negalavimų, tad susimąsto, kas jo laukia dar po aštuonerių metų – ar iš viso bepajėgs dirbti.

Po to, kai Seimas nusprendė nuo 2012 m. Lietuvoje laipsniškai vėlinti pensinį amžių – moterims keturiais mėnesiais, o vyrams dviem mėnesiais per metus, kol 2026-aisiais tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeis būdami 65 metų, tokių klausimų ėmė kilti daugeliui. Vėlinant pensinį amžių motyvuota, kad dabar Lietuvos vyrai, sulaukę pensijos amžiaus, 62,5 metų, vidutiniškai gyvena dar 13 metų, o moterys (jos į pensiją išleidžiamos 60-ies) – 19 metų. Tačiau užmiršta pridurti, kad įvairūs tyrimai rodo, jog paskutinę gyvenimo dekadą mūsų šalies senjorai, ypač moterys, paprastai būna daug ligotesni nei vakariečiai.

Neseniai V.Majauskas dalyvavo Europos darbo biržų bei darbo rinkos politiką vykdančių valdžios institucijų vadovų susitikime, kuriame daug kalbėta, kaip vėlinant pensinį amžių vyresnio amžiaus žmones labiau įtraukti į darbo rinką. Jam padarė įspūdį kai kurių didžiųjų Vakarų įmonių patirtis siekiant pailginti savo darbuotojų darbingumą. Pavyzdžiui, garsi Vokietijos įmonė „Basf“ savo darbuotojams nuo 45-erių metų sudaro sąlygas reguliariai tikrintis sveikatą. Įmonės personalo skyriui žinoma kiekvieno darbuotojo sveikatos būklė. Paaiškėjus negalavimui darbuotojai gauna reikiamą gydymą. Taip užbėgama ligoms už akių, darbuotojai ilgiau išlieka darbingi.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas pabrėžia, jog daugelyje Vakarų Europos šalių kolektyvinėse sutartyse yra numatytos tam tikros priemonės, kaip pagerinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, jų sveikatos būklę, kad jie galėtų dirbti ilgiau; jie neretai perkeliami iš pavojingų darbų į mažiau pavojingus ir t.t. „Mes pradedame šnekėtis ir su profsąjungomis, ir su darbdaviais, kad ir per kolektyvines sutartis būtų užtikrintas vyresnio amžiaus žmonių ilgesnis buvimas darbo rinkoje“, – tvirtina viceministras. Tačiau jis pabrėžia, kad vyresnių žmonių išlikimu darbo rinkoje turi rūpintis ir valstybė.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...