Scanpix nuotr.

Arūnas MILAŠIUS

Šiandien Lietuva itin priklausoma nuo ES paramos, tačiau ekspertai sako, kad nei mūsų ūkis, nei finansų rinka nesugrius, kai šių pinigų neliks. Vis dėlto morališkai ir ekonomiškai pokyčiams, kurie nutiks po kelerių metų, turime ruoštis jau dabar.

Reikia prisiminti, kad įstojus į ES būtent pinigai iš Europos padėjo mūsų šaliai padaryti milžinišką šuolį. Jų dingimas gali sulėtinti plėtrą.

„ES parama skatina Lietuvos ūkio augimą, tačiau nėra lemiamas veiksnys, leidžiantis jam išgyventi. Net jei ES pradės byrėti ir šios paramos po 2021 m. neliks, mes nežlugsime. Nors prognozuoju, kad Briuselis taip drastiškai nepasielgs ir be papildomų lėšų mūsų nepaliks. Tiesiog parama šiek tie sumažės“, – optimistiškai į ateitį žvelgia Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Norint sparčiai vystytis, paramą mums reikėtų nukreipti į sritis, kuriose atsilikimas didžiausias. Ar tai pavyksta – kitas klausimas.

Ekspertas sako, kad jau dabar ši parama dalijama per išvestinius instrumentus ir jais naudotis bus galima dar gana ilgai. Žinoma, ES pinigai reikšmingi produktyvumu ir efektyvumu artėjant prie ES šalių senbuvių vidurkių.

Teks uždirbti patiems

Gyventi iš savo uždirbtų, o ne duodamų pinigų jau pratinamasi, nes atskiriems sektoriams ir verslui parama mažėja.

Ernestas Virbickas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas, pritaria kolegai ir pateikia skaičius: „Iš ES fondų gaunamos lėšos, skiriamos kapitalui formuoti, yra gana ženklios. Įstojus į ES šių pinigų buvo gaunama mažiau – jų srautas sudarė apie 1 proc. BVP. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu tokių lėšų naudojimas suintensyvėjo. 2009 m. jų srautas jau buvo 4,3 proc. BVP. O pastaraisiais metais iš ES fondų gaunama parama, skirta kapitalui formuoti, siekė apie 3 proc. BVP.“

Lietuvoje atlyginimai auga 5–6 proc. per metus ir spartesnio didėjimo nebus, nes demografinė padėtis blogėja, investicijos menksta.

Tiesa, Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais aptariamų lėšų naudojimas suintensyvėjo, nes 2015-ieji buvo paskutiniai metai, kai buvo galima naudoti ankstesnės ES finansinės perspektyvos lėšas. Šiemet iš ES fondų gaunama parama turėtų sumažėti, nes užtruks, kol įsibėgės projektų, finansuojamų pagal naująją ES finansinę perspektyvą, įgyvendinimas.

Vidutinių pajamų spąstai

Tai nėra bėda, galinti sugriauti mūsų ūkį, tačiau iššūkiai, kuriuos teks įveikti, bus gana dideli.

„Norint sparčiai vystytis, paramą mums reikėtų nukreipti į sritis, kuriose atsilikimas didžiausias. Ar tai pavyksta – kitas klausimas“, – šioje srityje didelio optimizmo nereiškia N.Mačiulis.

Banko ekspertas kartu brėžia ir iššūkius, su kuriais susidursime: atlyginimai ES vidurkio per penkerius metus, kurie liko iki šio finansinio laikotarpio pabaigos, nepasieks, todėl konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų su ES šalimis senbuvėmis bus vis sunkiau. „Tikėtina, kad lietuviškas darbo užmokestis ES vidurkį pa­sieks per 30–40 metų. Lietuvoje atlyginimai auga 5–6 proc. per metus ir spartesnio didėjimo nebus, nes demografinė padėtis blogėja, investicijos menksta“, – aiškina N.Mačiulis.

Nebepakanka pritraukti užsienio investicijų ir vien tik eksportuoti – norint auginti ekonomiką reikia patiems investuoti užsienyje.

„Swedbank“ atstovas sako, kad mes patekome į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus. Pirmus dešimt metų po įstojimo į ES augti buvo lengva, nes buvome gana atsilikę, dabar vejamės lėčiau. Nebeužtenka vien tik importuoti pažangių technologijų – reikia jas kurti ir patiems rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Nebepakanka pritraukti užsienio investicijų ir vien tik eksportuoti – norint auginti ekonomiką reikia patiems investuoti užsienyje.

„Spartaus augimo stadija baigėsi ir dabar teks ieškoti sudėtingų vidinių augimo šaltinių. Tačiau į šiuos spąstus patekome ne tik mes, bet ir Kinija, Estija, kitos valstybės. Pietų Korėja, Singapūras jų išvengė, nes sugebėjo iš karto sukurti inovatyvią ekonomiką ir konkuruoti pasaulyje didelės pridėtinės vertės produktais“, – aiškina N.Mačiulis.

Per kiek laiko mums pavyks atrasti savo kelią, kuris leis pakilti iš sąstingio, spėlioti niekas nesiima.

Mažės investicijos

Lietuvos banko atstovas taip pat nevengia kalbėti apie galimus pavojus. Iš ES fondų gaunamos lėšos – svarbus investicijų finansavimo šaltinis. Pastaraisiais metais iš ES fondų gaunamos lėšos, skiriamos kapitalui formuoti, prilygo maždaug 15 proc. visų investicijų. Apie pusę šių lėšų buvo naudojama valdžios sektoriaus, o kita pusė – privataus sektoriaus investicijoms.

„Netekus tokios paramos kapitalui formuoti bus susiduriama su gana dideliu neapibrėžtumu dėl tolesnės investicijų raidos“, – sako E.Virbickas.

Vis dėlto kapitalo kiekis Lietuvoje užtikrintai didėja, tuo prisidėdamas prie įmonių konkurencingumo. Kartu tai gerina įmonių galimybes gauti finansavimą kapitalo rinkose. Kita vertus, dalis dabar vykdomų investicijų finansuojama pačių įmonių lėšomis arba skolintomis lėšomis. Tačiau netekus ES lėšų sumenks paskatos investicijoms naudoti kitas lėšas.

Reikia skatinti BVP augimą

N.Mačiulis sako, kad mūsų tikslas – BVP augimą padidinti nuo 2–3 proc., koks yra šiandien, iki 4 proc. per metus. Tačiau pasiekti tokį šuolį bus sudėtinga, nes prastėja demografinė padėtis, visuomenė sensta. Be naujų impulsų išjudinti ekonomiką sunku.

„Viena iš sričių, galinčių paskatinti augimą, – finansų rinka. Kol kas gyventojų ir įmonių vartojimas bei investicijos didėjo praktiškai be skolinto kapitalo. Estai, palyginti su mumis, skolinasi beveik trigubai daugiau“, – aiškina N.Mačiulis ir priduria, kad jei pavyktų tinkamai įdarbinti skolintas lėšas, atsirastų pakankamai daug resursų.

Tuo labiau kad mūsų ekonomika šiandien gana gerai subalansuota – įmonių balansai geresni nei ES šalyse senbuvėse, skolų lygis žemas. Tai, kad mes sugebame atsispirti įvairioms krizėms, parodė Rusijos embargas, kuris didesnės žalos mūsų ekonomikai nepadarė.

„Didžiausias mums gresiantis pavojus visiems puikiai žinomas, tačiau jo niekas nesiima spręsti – tai visuomenės senėjimas, kuris visa jėga smogs ateinantį dešimtmetį. Dabar gyventojų mažėja ne dėl emigracijos, o dėl mažo gimstamumo po nepriklausomybės paskelbimo. Net sustabdžius emigraciją Lietuva kasmet praras po 2 proc. darbingo amžiaus gyventojų“, – tvirtina N.Mačiulis.

Pasak jo, per kitą krizę paaiškės, kad esant tokiai visuomenės struktūrai subalansuoti valstybės biudžeto tiesiog neįmanoma. Teks iš esmės keisti socialinį, o galbūt ir pačios valstybės modelį. „Politikai nesiima šios bėdos, nes sprendimai nepopuliarūs, o jų efektas bus tik po keliolikos metų“, – apie tai, kad vargu ar verta tikėtis ryžtingų žingsnių, dėsto N.Mačiulis.

Žmonės keičia rinką

Kitas dalykas, keičiantis mūsų vidaus finansų rinką, – tai naujos tendencijos, dėl kurių tradiciniai bankai praranda dalį rinkos. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad dalį vartojimo ir greitųjų kreditų, kurių apimtis vertinama iki 600 mln. eurų per metus, perims vadinamosios tarpusavio skolinimo platformos. Jų paslaugomis naudosis ne tik fiziniai asmenys, bet ir smulkusis bei pradedantis verslas. Tačiau patys bankai kol kas pavojaus varpais skambinti neskuba, nes mano, kad šis judėjimas netaps pavojingu konkurentu, atimsiančiu iš jų klientų pinigus.

„Skolinimo platformos pakeičia laukinę rinką ir mažina šešėlį. Be to, tai greitųjų kreditų pakaitalas, nes palūkanos mažesnės. Didelių pokyčių finansų sektoriuje šių paslaugų plėtra nesukels – bankai visada paskolins pigiau“, – prognozuoja Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Bankininkas panašių svetainių kūrimo vajuje nemato naujo verslo modelio, o tik pasikeitusias technologijas. Žmonės ir iki šiol masiškai skolino vieni kitiems, tačiau apie paslaugas skelbdavo laikraščiuose ar interneto skelbimų portaluose. Tai buvo šešėlinė ir niekieno neprižiūrima rinka.

Toks kreditavimas tinka žmonėms, kurie turi laisvų lėšų ir nebijo rizikuoti. Priešingai nei kreditinėse institucijose, platformose esančios lėšos valstybės nedraustos. Rizika jas prarasti dėl skolininko nemokumo santykinai didelė. Tačiau S.Kropas įžvelgia ir šios tendencijos naudą bankams: jei žmogus ima pinigus verslui ir sugeba mokėti gana dideles palūkanas, vadinasi, jo veikla stabili ir ateityje jis vis tiek ateis į bankus imti kredito, o šie gyvybingam verslui pasiūlys geresnes sąlygas. S.Kropas sako, kad kol kas tarpusavio skolinimo rinkoje sukasi keliolika milijonų eurų, tačiau ši rinka auga.

BFL

Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai

Nors dauguma analitikų netiki, kad trečiadienį vyksiančio FED susitikimo metu bus pakelta JAV dolerio bazinė palūkanų norma, tačiau visi lauks FED vadovo B. Bernanke komentarų apie JAV ekonomikos augimo ir infliacijos lūkesčius. JAV nekilnojamo turto rinkoje bus paskelbti gegužės mėn. naujų ir nenaujų būstų pardavimo rezultatai, kurie vargu ar suteiks optimizmo šiam sektoriui. Geresnių naujienų realu sulaukti iš šią savaitę skelbiamo ilgalaikių prekių užsakymų rodiklio, kuris per gegužę galėjo pakilti 1,6 %.

Europoje iš investuotojų akiračio nesitrauks Graikijos problemos. Nesutarimai pačios Graikijos viduje bei tarp ECB ir Vokietijos neleidžia pasiekti kompromiso dėl antrojo pagalbos paketo. Vokietijos ekonominę situacija nušvies šią savaitę skelbiami ZEW ir IFO indeksai. Kai kuriems iš jų atsidūrus rekordinėse aukštumose, sunku tikėtis dar didesnio optimizmo, taigi analitikai laukia nuosaikaus smuktelėjimo.

Praėjusios savaitės įvykiai

Praėjusią savaitę paskelbti JAV Filadelfijos FED ir Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksai nedžiugino investuotojų. Geresnes naujienas išgirdome iš JAV NT rinkos, kur gegužės mėn. prognozes viršijo naujų būstų statybų (+15 tūkst.) ir išduotų statybos leidimų (+55 tūkst.) rodikliai. Taip pat mažiau nei laukta (-0,2 % vietoj -0,5 %) krito gegužės mėnesio mažmeninės prekybos apimtys.

Visą savaitę rinkų dalyviai sekė diskusijas Europoje dėl Graikijos skolų perspektyvų. Vokietija, kaip galimai didžiausia Graikijos gelbėtoja, siūlė skolų terminų pratesimą, kas iš esmės reikštų šalies nemokumą. Tačiau penktadienį Vokietijos kanclerė A. Merkel sutiko tartis su ECB dėl savanoriško dabartinių Graikijos obligacijų turėtojų dalyvavimo, perkant naujas obligacijas. Iš makroekonominių duomenų, buvo pranešta, jog euro zonos metinės infliacijos rodiklis nepakito per gegužę ir siekė 2,7 %.

Kinijoje pramonės (16,9%) ir mažmeninės prekybos (13,3 %) augimas gegužę išliko panašus kaip ir balandį, į ką teigiamai reagavo investuotojai.

Rytų Europos akcentai

Šią savaitę net trys Rytų Europos centriniai bankai, Čekijos, Vengrijos ir Turkijos, skelbs sprendimus dėl bazinių palūkanų normų. Nors šių šalių centriniai bankai laikosi skirtingos monetarinės politikos, bazinių palūkanų normų kėlimo nesitikima nei vienoje iš šių šalių dėl pasaulio ūkio augimo lėtėjimo ir nerimo finansų rinkose dėl situacijos Graikijoje.

Lietuvoje pirmadienį bus paskelbtas pirmojo ketvirčio einamosios sąskaitos rodiklis, o antradienį – gegužės mėn. pramonės produkcijos metinis pokytis. Manoma, jog pramonės apimtys per metus išaugo 7 %.

Finansinės prognozės

Akcijų rinka

Graikijos mokumo klausimai temdo ne tik Europos ekonomikos perspektyvas, bet ir formuoja neigiamus sentimentus kituose pasaulio regionuose. Požiūris į akcijų rinkas trumpuoju laikotarpiu išlieka atsargus. 3-6 mėn. horizonte patraukliau atrodo gynybinio sektoriaus stambių įmonių su globaliu pardavimo tinklu akcijos. O vertėtų vengti akcijų, pasižyminčių didesniais svyravimais nei rinkos vidurkis.

12 mėnesių perspektyvoje tikėtinas rizikos apetito augimas ir didesni lėšų srautai į akcijas. JAV akcijų S&P 500 indekso vidutinis P/E (kainos ir pelno santykis) nusileido iki 12, o šiems metams prognozuojamas šio santykio augimas iki 15.

Fiksuotų pajamų rinka

Analitikai, nepaisant dabartinių neramumų finansų rinkose, tebetiki, kad liepą ECB pakels bazinę euro bazinę palūkanų normą iki 1,50 %. Tačiau taip pat didėja spaudimas lėtinti palūkanų kėlimo tempą ateityje.

Praėjusios savaitės pradžioje S&P agentūra sumažino Graikijos reitingą nuo B iki CCC, kas rodo didelę šalies nemokumo tikimybę. Ketvirtadienį Graikijos premjeras ėmėsi veiksmų ir performavo kelis ministrų postus, siekdamas apmalšinti vidinius nesutarimus dėl taupymo reformų. Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, jog tęs pirmo pagalbos plano numatytus mokėjimus net ir graikams nepriėmus reikalaujamų reformų. Tačiau to yra mažai, ir šalies likimas priklausys nuo to, kokį kompromisą dėl antro pagalbos paketo rasti sugebės Europos šalių lyderiai ir ECB.

Valiutų rinka

Graikijos bėdos išgąsdino valiutų rinkos dalyvius ir praėjusios savaitės viduryje EUR/USD kursas per kelias dienas nukrito nuo 1,45 iki 1,41 lygio. Prastesni JAV pramonės rodikliai taip pat prisidėjo prie masinio rizikos vengimo, kuris dažniausiai būna palankus JAV valiutai.

Danske analitikai sumažino euro vertės prognozę trumpuoju laikotarpiu ir tikisi, jog EUR/USD kursas galėtų būti apie 1,43 (ankstesnė prognozė – 1,47) lygyje. Neramumai rinkose dėl Graikijos finansinių problemų šiai valiutų porai gali suteikti didesnę nei įprasta svyravimų amplitudę.

Žaliavų rinka

Pastaruoju metu matėme masinį žaliavų išpardavimą, ypač naftos ir kviečių rinkose. Praėjusį trečiadienį WTI rūšies naftos barelio kaina krito nuo 100 iki 94 JAV dolerių. Tarptautinės energetikos agentūros pakeltos 2011-2016 m. naftos paklausos prognozės nesulaikė kainos kritimo, ir fundamentalūs veiksniai trumpuoju laikotarpiu lieka šešėlyje.

Šią apžvalgą parengė Danske Bank.

Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai

BFL

Šią savaitę finansų rinkos dalyviai išgirs JAV balandžio mėn. mažmeninės prekybos rezultatus. Net ir brangstant degalams, amerikiečiai nekeičia vartojimo įpročių, taigi analitikai tikisi išgirsti 0,7 % prekybos apimčių augimo.

Trečiadienį bus paskelbtas JAV kovo mėn. prekybos balansas, kuris, manoma, sieks apie -47 mlrd. JAV dolerių.

Penktadienį bus paskelbti preliminarūs euro zonos I š. m. ketvirčio BVP rodikliai. Viliamasi, jog per ketvirtį euro zonos ūkis išaugo 0,6 %, o per metus – 2,3 %. Po praėjusią savaitę rinką nuvylusių Vokietijos gamyklų užsakymų duomenų bus įdomu sužinoti, kokia pramonės būklė yra visoje euro zonoje – ketvirtadienį bus skelbiami kovo mėnesio pramonės produkcijos rezultatai. Kinijoje bus paskelbta daug balandžio mėnesio makroekonominių rodiklių.

Sužinosime pramonės produkcijos, prekybos balanso duomenis ir, matyt, svarbiausią – infliacijos rodiklį, kuris pagal prognozes praėjusį mėnesį galėjo siekti 5,1 %.

Praėjusios savaitės įvykiai

Praėjusią savaitę žaliavų rinkose matėme seniai regėtą smukimą. Investuotojai suabejojo pasiekto žaliavų kainų lygio tvarumu dėl neigiamo poveikio viso pasaulio ūkiui. Itin prastas JAV negamybinio sektoriaus ISM rodiklis ir stiprėjantis JAV doleris vertė pigti daugelį žaliavų. Pirmadienį skelbtas gamybos ISM rodiklis buvo pozityvesnis ir per balandžio mėn. sumažėjo nuo 61,2 iki 60,4 punkto. Paskutinę savaitės dieną investuotojus nudžiugino puikūs balandžio mėn. JAV darbo rinkos duomenys, ir rinkose padaugėjo optimizmo. Europoje investuotų dėmesys taip pat buvo sutelktas į ketvirtadienį vykusią ECB spaudos konferenciją, kurios metu J. C. Trichet leido suprasti, jog euro bazinės palūkanų normos kėlimo anksčiausiai galima tikėtis liepą. Portugalija susitarė dėl 78 mlrd. paramos iš ES ir TVF. Euro zonos kovo mėn. mažmeninės prekybos duomenys rodė 1,7 % kritimą, o Vokietijos to paties mėn. gamyklų užsakymai smuktelėjo 4 %. Tačiau penktadienį paskelbtas Vokietijos kovo mėnesio pramonės produkcijos rodiklis viršijo lūkesčius ir, lyginat su vasario mėnesiu, išaugo 0,7 %.

Rytų Europos akcentai

Lenkijos centrinis bankas trečiadienį skelbs sprendimą dėl bazinės palūkanų normos. Danske banko analitikai tikisi, jog bazinė norma bus pakelta 0,25 % iki 4,25 %. Tai jau būtų trečias kėlimas nuo metų pradžios. Pirmadienį bus skelbiamas Lietuvos balandžio mėn. infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog metinės infliacijos tempas galėjo ūgtelėti nuo 3,8 % kovą iki 4 % balandį.

Finansinės prognozės

Akcijų rinka

Iki šiol paskelbtos JAV S&P 500 indeksą sudarančių įmonių I metų ketvirčio ataskaitos byloja apie 19 % geresnius pelnus nei 2010 m. pirmąjį metų ketvirtį. Jau devynis ketvirčius iš eilės įmonių rezultatai pranoksta analitikų lūkesčius. Vis dėlto analitikai mano, kad artimiausiais ketvirčiais įmonių pelnai jau gali mažėti. Tarp investuotojų stiprėja abejonės dėl pasaulio ūkio nenutrūkstamo atsigavimo. Tai nustumia pozityvius įmonių rezultatus į antrą planą. Tad artimiausiais mėnesiais sunku tikėtis nuoseklaus akcijų kainų augimo.

Fiksuotų pajamų rinka

Praėjęs ECB susirinkimas paneigė rinkos lūkesčius dėl artimiausio bazinės palūkanų normos kėlimo birželio mėnesį. Po įvykusios ECB spaudos konferencijos pasikoregavusios euro tarpbankinės palūkanų normos rodo 75 % tikimybę, kad kitas bazinės normos kilstelėjimas bus liepą. FED tonas palūkanų kėlimo klausimu pastaruoju metu taip pat buvo švelnus, tad JAV iždo obligacijų pajamingumai ir toliau krenta. 10 metų termino JAV iždo obligacijų pajamingumai metų pradžioje siekė 3,75 %, o šiuo metu tesiekia 3,15 %. Taigi, jei rinkose neįsivyraus masinis rinkos rizikos netoleravimas, esamas JAV iždo skolos vertybinių popierių kainos lygis atrodo per aukštas.

Valiutų rinka

Euras per savaitę pigo JAV dolerio atžvilgiu nuo 1,49 iki beveik 1,43 lygio. Staigiausia korekcija vyko ketvirtadienį-penktadienį, po ECB užuominų kelti euro palūkanų normą vėliau nei tikėjosi rinkos dalyviai. Prie JAV dolerio stiprėjimo prisidėjo ir žemyn smigusi naftos kaina. Jei žaliavos toliau pigs ir daugės nuogąstavimų dėl pasaulio ūkio augimo lėtėjimo, JAV doleris gali toliau brangti. Kita vertus, ši korekcija neturėtų pakeisti ilgalaikės tendencijos, palankios eurui. Danske banko analitikų manymu, trijų mėnesių perspektyvoje EUR/USD gali kirsti 1,50 ribą.

Žaliavų rinka

Žaliavų kainos pastarosiomis dienomis patyrė smarkų smūgį. Ryškiausią nuvertėjimą patyrė sidabras, kurio kaina per savaitę nėrė 27 % žemyn dėl biržose padidinto užstato vienam kontraktui pirkti/parduoti. Kitos žaliavų rūšys, tokios kaip nafta ar pramoninai metalai, pigo dėl ženkliai kritusio JAV ne paslaugų sektoriaus ISM indekso ir ekonomikos perkaitinimo signalų iš Kinijos. Naftos rinkos būklę šią savaitę plačiau nušvies Tarptautinės energetikos agentūros panešimas, o vėliau investuotojai lauks naujienų iš OPEC susirinkimo, kuris vyks birželio 4 d.

Šią apžvalgą parengė Danske Bank A/S Lietuvos filialo Finansų rinkų departamentas.