Buissnesinsider nuotr.

Kasdien po naują rekordą. Taip galima apibūdinti dainininkės Adele‘s lapkričio 20-ąją išleisto trečiojo albumo „25“ kelionę po pasaulį. Gimtojoje Didžiojoje Britanijoje albumas tapo greičiausiai perkamas istorijoje, o po 10-ies prekybos dienų jį jau buvo įsigijęs milijonas britų. Pagal šį rodiklį dainininkė aplenkė dešimtojo dešimtmečio anglų dievaičius „Oasis“ ir jų 1997 m. išleistą įrašą „Be Here Now“, kuriam šį skaičių pasiekti prireikė 17-os dienų.

Dovaidas PABIRŽIS

Už Atlanto „25“ per pirmąją savaitę įsigijo 3,38 mln. amerikiečių ir šis rezultatas gerokai viršija iki tol rekordinį 2000 m. popgrupės N’SYNC albumo „No Strings Attached“ pasiekimą  (2,4 mln.). Įdomu tai, kad „25“ nėra prieinamas itin populiariose muzikos transliavimo svetainėse „Spotify“ ar „Deezer“, kurios stipriai prisidėjo prie bendro muzikos įrašų pardavimo kritimo.

Jau dabar kalbama, kad „25“ tapo impulsu pirkėjams grįžti prie „fizinio“ albumų formato – Didžiojoje Britanijoje per savaitę bendras parduotų albumų kiekis šoktelėjo 21 proc.

Portalas Digitalspy.com apskaičiavo, kad dainininkės albumas, vertinant pagal internetinės parduotuvės iTunes statistiką, nėra pats populiariausias vos keliose pasaulio valstybėse. Nigeryje atlikėja atsiliko nuo Bobo Marley‘aus, o Burkina Fase ji iš viso nepateko į populiariausiųjų 40-uką. Dar reikėtų pridėti Kirgiziją, Papua Naująją Gvinėją ir keliolika kitų valstybių, kuriose iTunes neveikia ir šios statistikos tiesiog nėra.

Nelengvas kūrybinis kelias

„25“ pasirodė praėjus ketveriems metams po labai sėkmingo dainininkės albumo „21“. Per šiuos metus Adele tapo mama, svarstė apie savo muzikinės karjeros pabaigą, bet persigalvojo. Įrašo kūrimas nebuvo lengvas procesas – nepatenkinta rezultatu dainininkė ne kartą nutraukė įrašų sesijas ir jau nebetikėjo, kad albumas apskritai išvys dienos šviesą.

Adele pastarųjų metų kūrybinį procesą pavadino sunkiausiu gyvenime, nes ji dažnai susidurdavo su vokalo problemomis, spaudimu kurti ne mažiau populiarią muziką nei iki šiol bei suderinti motinystę ir darbą. „Norėjau daug dirbti su tekstais, bet namie tam neturėjau laiko. Iš viso nenorėjau dirbti namie, čia net negroju gitara, nes bijau, kad pažadinsiu savo mažylį. Manau, kad kūrybos procesas yra toks savanaudiškas dalykas, kai esi mama. Todėl jaučiausi siaubingai. Nuolat jutau kaltę, kad šiandien praleidau 8 valandas ne namie, o studijoje, bet įrašų sesija buvo nevykusi. Vis dar dėl to gailiuosi“, – pasakojo dainininkė.

Albumą „25“ sudaro 11 naujų kūrinių. Atlikėjos tikinimu, ji norėjo atitrūkti nuo labiau senovinį primenančio praėjusio albumo skambesio ir naujas savo dainas pateikti moderniau, todėl pasitelkė sintezatorių ir elektronikos elementų.

Naujasis Adele‘s albumas buvo šiltai sutiktas ir kritikų, kurie negailėjo pagyrų išskirtiniam atlikėjos balsui, nors ir pabrėžė, kad naujoji jos muzika – gana saugi ir vengianti eksperimentų. JAV žurnalas „Entertainment Weekly“ albumą apibūdino kaip naują ir kartu pažįstamą – gražų saugių panoraminių baladžių ir puikiai atliktų „apylankų“ rinkinį. „Jos balsas yra nacionalinis paminklas, devintasis stebuklas, nesvarbu, kad ir ką dainininkė pasirinktų aplink jį apsukti“, – rašoma žurnalo recenzijoje.

Modernus kelio į sėkmę būdas

Adele Adkins gimė 1988 m. gegužės 5-ąją Šiaurės Londone, darbininkų šeimoje. Jos tėvas paliko šeimą, kai jai buvo dveji. Visą vaikystę būsimoji atlikėja praleido tik su motina. Dainavimu susidomėjo būdama ketverių – ją itin žavėjo emocingas moteriškas vokalas ir tokios atlikėjos, kaip Mary J.Blige, Lauryn Hill ir Alicia Keys.

Tačiau tikrasis muzikinis pabudimas, kaip pasakojo dainininkė, įvyko jai atradus JAV pokario dainininkių Ettos James ir Ellos Fitzgerald kūrybą.

„Mano šeimoje nebuvo jokio muzikinio palikimo ir populiariausios dainos buvo vienintelės, kurių aš klausiau. Todėl kai išgirdau Ettą ir Ellą, tai skambėjo labai nemadingai, bet man jos tapo savotišku pabudimu. Aš pamaniau: kaip puiku, kad kai kurių žmonių kūryba yra tokia ilgaamžė ir jie vis dar yra legendos. Mane taip įkvėpė pats faktas, kad klausiausi seniai sukurtos muzikos. Idėja, kad ir mano muzika galėtų būti įdomi žmonėms po 50 metų, man buvo stimulas to imtis“, – „The Telegraph“ yra sakiusi Adele.

Būdama 14-os dainininkė paliko vidurinę ir įstojo į Britų scenos meno mokyklą. Dar besimokydama Adele įkėlė trijų dainų demonstracines versijas į tada populiarų MySpace tinklalapį. Tarp jų buvo ir pirmasis atlikėjos kūrinys „Hometown Glory“. Daina atkreipė Londono įrašų kompanijos XL dėmesį. Būdama 18-os, praėjus vos pusmečiui po mokyklos baigimo, Adele pasirašė sutartį su leidykla ir pradėjo savo neįtikėtinai sėkmingą karjerą.

2008-aisiais dainininkė išleido debiutinį albumą „19“ ir netrukus laimėjo prestižinį britų kritikų apdovanojimą. Dabar, praėjus septyneriems metams nuo jos debiuto, Adele‘s vardas skiemenuojamas nuo Pietų Amerikos iki Japonijos.

Kontrastingi, provokuojantys, banguojantys ir liūtimis apšlakstyti Kanai šiemet ilgai ieškojo to tikrojo, įsimintino kino įvykio. “Auksinę palmės šakelę” per ypač emocingą, spėlionėmis ir gandais apipintą uždarymo ceremoniją atsiėmė ilgiausias ir kontroversiškiausias konkursinis festivalio filmas “Adelės gyvenimas”.

Tunise gimęs ir Nicoje užaugęs Abdellatifas Kechiche’as yra pasiruošęs sušvelninti griežčiausiai cenzūrai pretenduojančias “Adelės gyvenime” šmėžuojančias jaunų moterų sekso scenas, bet jokios korekcijos nepakeis filmo skleidžiamos žinios, kad meilėje visi lygūs. Labai įdomu, kaip anksčiau ar vėliau Lietuvos kino festivalius ir tikriausiai repertuarą pasieksiantį “Adelės gyvenimą” įvertins garsiausias dorovės sergėtojas Petras Gražulis.
66-asis Kanų festivalis apskritai buvo kaip niekada derlingas Lietuvos komerciniam repertuarui. Garantuotai pamatysime mūsų platintojų įsigytus Romano Polanskio, Nicolaso Windingo Refno, Jameso Gray’aus, brolių Joelio ir Ethano Coenų naujausius kūrinius. Didelę tikimybę pasirodyti platesnei Lietuvos žiūrovų publikai turi ir Francois Ozonas bei Asgharas Farhadi. Vis dar deramasi dėl Paolo Sorrentino ekscentriško žvilgsnio į neturistinės Romos elitinių piliečių naktines apeigas, o antrą pagal svarbą konkursinę programą “Ypatingas žvilgsnis” pradėjęs Sofios Coppolos stilingas, muzikalus, dramatiškas, jaunatviškas ir kurioziškas nuotykis “Blizgantis žiedas” jau įsispraudė į laisvesnį laiką birželio 28 d.

Nugalėjo meilė
Atsitiktinė pažintis, užmigti neleidžiantis susižavėjimas, gundantis viliojimas, pirmasis bučinys, karšta meilė, intymūs atsidavimai, begalinis noras išsaugoti jausmą amžinai, naujos pagundos, blėstančios aistros, pavydo scenos, išsiskyrimas, bandymai susitikinėti ir prisiminti, galutinis sudie. Daug kartų Kanų ignoruotas ir pražiūrėtas A.Kechiche’as provokuojamai ir drąsiai testavo toleranciją tos pačios lyties įsimylėjėlių santykiams. Iki paskutinės akimirkos montuota, be jokių titrų rodyta ir pratęsimą pažadėjusi 3 val. erotinė drama “Adelės gyvenimas” pasakoja apie literatūrą studijuojančios paauglės Adelės meilės paieškas ir aistringą gyvenimą su vyresne dailininke Ema. Nutraukti santykius sumaniusi mergina priverčia jaunąją meilužę žengti neištikimybės keliu, o po to nubaudžia už išdavystę širdį draskančiu išsiskyrimu.
Skandalingų vertinimų, radikalių išvadų, fanatiško pasipiktinimo bangą sukėlęs “Adelės gyvenimas” yra objektyviai geriausias, įsimintiniausias ir stipriausias 66-ojo Kanų festivalio filmas. Bet koks kitas Steveno Spielbergo žiuri komisijos verdiktas nebūtų sutiktas taip emocingai, draugiškai ir su tokiu ažiotažu. “Adelės gyvenimo” auksinė pergalė visų konkursinių filmų išbandymą ištvėrusiems liudininkams atrodė teisingiausias rezultatas. Jam vienbalsiai pritarė ir FIPRESCI kino kritikų asociacijos vertintojai. Po penkerių metų pertraukos Prancūzijoje likusi “Auksinė palmės šakelė” bus naudinga Kanų festivaliui, nes drąsūs ir šokiruojantys filmai kino istorijoje įsimena ryškiausiai.
Tiesą sakant, šių metų oficialią programą savotiškai sulipdė meilė ir įvairiausios jausmo išraiškos, bet labiausiai išryškėjo homoseksualumas. Paprastai didžiausi festivaliai atsargiai renkasi filmus su tos pačios lyties veikėjais, tačiau Kanai surizikavo ir tokio pobūdžio filmams suteikė svarbiausius ekranus. Adele’s Exarchopoulos ir Leos Seydoux didmoteriškai, intensyviai, natūraliai, neįtikėtinai suvaidintos lesbietiškos meilės aistros (sekso scenos geriausiu atveju užima 15 min. iš 179 min. filmo) užtemdė tikrą vyriškos meilės istoriją “Mano gyvenimas su Liberači”.
Po sunkios ligos grįžęs Michaelas Douglasas šlovingai ir virtuoziškai suvaidino pianistą gėjų Walterį Liberace’į, kuris slėpė seksualinę orientaciją dėl karjeros ir gyrėsi sumeluotais romanais su gražiausiomis moterimis. Vienuolika metų trukusius aistringus santykius su jaunu veterinarijos gydytoju į viešumą iškėlė paties meilužio Scotto Thorsono parašyta autobiografinių prisiminimų knyga, kuri ir nugulė į scenarijaus intrigas. M.Douglasas negavo pelnyto apdovanojimo už geriausią vaidmenį, bet paskutiniu filmu karjeroje skelbiama “Auksinės palmės šakelės” laureato Steveno Soderbergho drama laimėjo daugiau, nei galėjo tikėtis. Televizijai HBO prodiusuotas filmas Kanų festivalio uždarymo dieną debiutavo eteryje rekordiniais žiūrimumo reitingais.
Tai reiškia, kad įvairiausių kvailių ir idiotų provokuojami žiūrovai neatstumia filmų apie kitaip mylinčius žmones.