„Vilniaus kooperacijos kolegija unikali tuo, kad jos steigėja yra verslo struktūra – kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Todėl turime puikias galimybes įvertinti, kokių kompetencijų labiausiai reikia šiandienos rinkoje. Mes rengiame specialistus Lietuvos verslui ir tarptautiniams verslo paslaugų centrams ir pagal absolventų įsidarbinimo rodiklius esame tarp pirmaujančių“, – teigia Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorius Romualdas Pusvaškis.

– Atlaikyti konkurencinę kovą švietimo įstaigoms Lietuvoje vis sudėtingiau. Kokiais konkurenciniais pranašumais šiame kontekste išsiskiria Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK)?

R.P.: Vilniaus kooperacijos kolegija – nevalstybinė aukštoji mokykla, veikianti kaip viešoji įstaiga ir vykdanti pirmosios pakopos studijas bei teikianti profesinio bakalauro laipsnį. Kaip jau minėjau, jos steigėja yra verslo struktūra – kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga (vienijanti 38 juridinius narius). Taip pat ji yra steigėja septynių uždarųjų akcinių bendrovių. Lietkoopsąjungos narių ir įmonių 2014 m. prekių apyvarta siekė 621, 5 mln. Lt ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 42,2 mln. Lt, arba 7,3 proc.

VKK, aktyviai su ja bendradarbiaudama, įgyja galimybę su geriausiais savo sričių profesionalais ir verslininkais diskutuoti bei tartis, kokie specialistai ir jų įgūdžiai šiandienos rinkoje paklausiausi.

VKK su savo skyriumi Kaune įsikūrusi dviejų didžiųjų Lietuvos miestų centruose ir pasižymi patogiu susisiekimu. Sava valgykla ir bendrabučiai itin palengvina studentų kasdieninę buitį. Siekdama kuo geriau tenkinti smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius bei visapusiškai prisidėti prie darnios visuomenės plėtros VKK teikia kvalifikacijos tobulinimo, rinkos tyrimų ir kitokias paslaugas.

2013 m. už socialinės atsakomybės principų integravimą į organizacijos valdymą bei bendruomenės įsitraukimą į šį procesą kolegija buvo įvertinta nacionaliniu atsakingo verslo apdovanojimu.

– Kokios srities specialistus rengia Vilniaus kooperacijos kolegija?

R.P.: Pagal tarptautinius kokybės ir aplinkos apsaugos standartus sertifikuota VKK specializuojasi ekonomikos ir finansų, vadybos bei informacinių technologijų srityse. Taip pat mokome komunikacinės anglų verslo kalbos. Mūsų parengti specialistai darbdavių yra pageidaujami. Pavyzdžiui, informacinių technologijų srities darbdavių neseniai išsakyta mintis: duokite jau šiandien 10 tūkst. savo specialistų, ir visus juos įdarbinsime.

– Ar tiesa, kad jūsų kolegijoje dėstomos disciplinos tarpusavyje gana susijusios?

R.P.: Iš tiesų šiandien darome viską, kad jos tarpusavyje susisietų: nei vadybos, nei apskaitos negalime įsivaizduoti be informacinių technologijų, o informacinių technologijų diegimas bei priežiūra ir yra dažniausia būtent apskaitos ar vadybos informacinės sistemos dalis. Jas mūsų studentai mokosi įdiegti ir prižiūrėti.

Kaip vieną iš savo studijų programų esame įvardiję ir viešojo maitinimo organizavimą. Artimiausiu metu numatoma šią programą tobulinti, pasitelkus gerąją austrų ir šveicarų patirtį.

– Ar jūsų kolegijos pavadinimas sugalvotas jūsų steigėjo?

R.P.: Vilniaus kooperacijos kolegija vadinamės ne tik dėl mūsų steigėjo. Sąvoką „kooperacija“ suvokiame gerokai plačiau: kaip bendradarbiavimą, veikimą drauge, pagalbą vienas kitam. Taigi atsakingu veikimu pagrįstas bendradarbiavimas padeda išlaisvinti kūrybinį potencialą ir pasiekti geresnių rezultatų. Kuo svarbus kooperavimasis įmonėms? Jis leidžia specializuotis, sumažina sąnaudas ir taip leidžia padidinti savo konkurencingumą. Palaikydama kooperacijos idėjas, mūsų kolegija itin daug dėmesio skiria bendradarbiavimui tarp visų į studijų procesą įsitraukusių šalių, nuolat bendraujama su darbdavių ir verslo organizacijų atstovais, tariasi dėl studentų darbo ir praktikos vietų.

Taip pat sudarome sąlygas studijuoti dirbantiems žmonėms, kurie jau yra įgiję profesiją, tačiau pasigenda tam tikrų kompetencijų (vadybinių, apskaitos ar informacinių technologijų), leidžiančių jiems tapti dar konkurencingesniems darbo rinkoje.

– Kaip manote, nuo kokių veiksnių priklauso sėkminga absolventų įsidarbinimo perspektyva?

R.P.: VKK studentams platesnį suvokimą suteikia artimas kolegijos ryšys su socialiniais partneriais. Su visais socialiniais partneriais palaikome glaudžius ryšius. Tarp jų ir su praėjusiais metais įsteigta Lietuvos kooperatyvų konfederacija bei jos nariais: Lietuvos kredito unijų asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija ir Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Mūsų partneriai studentus praktikos metu supažindina su įmonės veikla, strategija, verslo apskaita.

Toks bendradarbiavimas lemia ir naujų studijų programų gimimą. Viena jų –  informacinių sistemų diegimo ir priežiūros studijų programa. Po vertinimo ji buvo įtraukta į sąrašą programų, kuriose studentų studijos nevalstybinėje kolegijoje yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Matyt, tai geriausias įrodymas programos kūrėjams, kad ji iš tiesų reikalinga.

– Kokios kompetencijos šiandien būtinos darbo rinkoje?

R.P.: Atkreipkite dėmesį, kad Prancūzijoje ar Vokietijoje kepyklos savininkas šiandien yra devynių amatų meistras: pats užsiima apskaita ir vadyba, aptarnauja klientus, tuo pat metu yra ir padavėjas, ir kepėjas. Klientai į tokias vietas plūsta, nes juos žavi aptarnavimo ir bendravimo nuoširdumas. Taigi siekiame, kad jaunas žmogus ne tik pasirengtų užimti jau kažkieno kito sukurtą darbo vietą, bet ir pats gebėtų kurti verslą bei darbo vietas. Mūsų tikslas – šiandienos rinkoje reikalinga kompetencija reikiamoje vietoje reikiamu laiku.

BFL

Paskutinėmis birželio dienomis universitetai kasdien šventė – bakalauro ir magistro laipsnių diplomus jau atsiėmė bene visų fakultetų studentai. Kol kas dar neskaičiuota, kiek diplomų įteikta iš viso, tačiau jei kartosis pastarųjų ketverių metų tendencija, vien bakalaurų būrys pasipildys maždaug 21 tūkstančiu jaunuolių. Sulig šia absolventų karta aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius Lietuvoje perkops 600 tūkstančių.
Diplomo įteikimas – šventė absolventui, vainikuojanti jo ketverių metų (dažniausiai) studijų darbą. Jis ne mažiau svarbus ir tėvams, kuriems į atžalos studijas bei gyvenimą už universiteto ribų tenka investuoti kartais ir penkiaženklę sumą per semestrą.
Vis dėlto euforijai pasibaigus kyla paprastas klausimas: o ką dabar, gavus diplomą, su juo daryti? Įprasčiausi du keliai: studijuoti toliau arba bandyti įsilieti į darbo rinką. Pasibaigus stojimo į magistrantūrą bumui, dažniau parenkamas antrasis, tačiau einant juo už įgytą diplomą svarbesnė tampa darbo patirtis, kurios studijų metais įgijo tikrai ne visi.

Magistro studijų populiarumas blėsta

Dar prieš porą metų vyraujanti viešoji nuomonė buvo aiški: norint sėkmingos karjeros, bakalauro studijų nepakanka – būtina baigti ir magistrantūrą. 2003 m. magistrantų Lietuvos universitetuose buvo 16 tūkst., o 2008 m. jų pagausėjo iki 28 tūkst. Pamačius, kad darbdaviai antrosios studijų pakopos diplomo toli gražu nevertina taip, kaip pats jį turintysis, padėtis po truputį ėmė keistis. Pernai universitetuose magistrantų sumažėjo iki 24 tūkst., šiemet, ko gero, mažės toliau. Šios pakopos studijos ateityje išliks paklausios, tačiau prieš jas rinkdamiesi studentai rimčiau pagalvos, ar papildomi dveji studijų metai duos jiems pakankamai dividendų.
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis mano, kad magistrantų mažėjimas rodo bendrą studentų savimonės didėjimą. “Prisiminkime, kad kai JAV atsirado magistrantūros studijos, niekas į jas nesiveržė, nesiveržia ir dabar – darbo rinkai pakanka bakalaurų parengimo. Bet magistrantūrai išplitus Vakaruose atsitiko priešingai – pradėta manyti, kad be antrosios studijų pakopos negali būti geras specialistais. Taip buvo ir Lietuvoje, tik dabar pradedama suprasti, kad magistrantūra yra visų pirma mokslinės veiklos studijos, dažnam tikrai nebūtinos”, – aiškina profesorius.

Darbdaviams už diplomą svarbesnė patirtis

Apskritai šiuo metu darbo rinkoje galima įsitvirtinti ne tik be magistro, bet ir be bakalauro diplomo. Pasak personalo atrankos bendrovės “Prime People” konsultantės Kristinos Mėlynytės, diplomas neabejotinai yra pliusas bendrame gyvenimo aprašyme, tačiau svarbiausias vaidmuo ieškantis darbo tenka patirčiai, o pradėjus dirbti – gebėjimui atsakingai atlikti pavestas užduotis.
“Siekiant pareigų svarbi bet kokia, net ir visiškai su norimu darbu nesusijusi patirtis – kad ir darbas kavinėje ar parduotuvėje. Darbdaviai nori, kad absolventas turėtų bent kokį supratimą apie tai, ką reiškia dirbti, jausti atsakomybę”, – tikina K.Mėlynytė.
Žinoma, ji neneigia, kad gerai baigtos studijos yra pliusas studentui, tačiau, anot pašnekovės, būtina išlaikyti aukso vidurį tarp dviejų kraštutinumų: “moksliuko”, baigusio studijas aukščiausiais balais, tačiau nieko kito, be universiteto durų, nematančio, ir “darbininko”, nuolat turėjusio akademinių skolų, bet studijų metais įgijusio vertingos darbo patirties. Patys studentai baigiamuosiuose kursuose dažniau būna priartėję prie antrojo varianto – nedirbančių ketvirtakursių yra mažuma.

Kur dėsis 40 tūkst. vadybininkų?

Kai kur dirbančių studentų yra ypač daug. Štai šiais mokslo metais Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete atlikta studentų apklausa parodė, kad 85 proc. baigiamųjų bakalaureato kursų studentų studijas derino su darbu. Dėstytojai, studentus paskaitose dėl to matydavę daug rečiau, galėjo guostis tik tuo, kad 70 proc. studentų teigė dirbantys pagal specialybę ir taip kaupiantys praktines žinias. Fakulteto dekanė Birutė Galinienė tokią situaciją priima kaip natūralią: “Tokia yra realybė. Mes juk negalime studentams uždrausti dirbti. Be to, paskaitos jiems neprivalomos. Jiems reikia ateiti tik į tarpinius atsiskaitymus, kad galėtų vėliau laikyti egzaminus”.
Kita vertus, dekanė pasidžiaugė, kad praktiškai visi maždaug 400 Ekonomikos fakulteto dieninio skyriaus studijas kasmet baigiančių absolventų lengvai įsilieja į darbo rinką. Paradoksalu, bet gero įsidarbinimo lygio priežastis – būtent per studijų metus įgyta darbo patirtis.
Žinoma, keturiems šimtams baigusių ekonomistų vietą darbo rinkoje rasti lengviau nei, pavyzdžiui, įvairių sričių vadybininkams. V.Daujotis suskaičiavo, kad iš maždaug 200 tūkst. studijas baigiančių jaunuolių net 40 tūkst. studijavo būtent vadybą. “Šiems žmonėms diplomas – tik popierius, tikrai negarantuojantis vietos darbo rinkoje, nes tų vietų paprasčiausiai tiek nėra. Pusės šių “vadybininkų”, kurie po studijų dar tikrai negali vadovauti, laukia visiškai neaiški ateitis”, – liūdnai konstatuoja profesorius.
Beje, pernai ir užpernai nemažas būrys universitetų ir kolegijų absolventų patraukdavo į tiesiai darbo biržą, nes niekaip nerasdavo darbo. Šiemet vaizdas jau daug šviesesnis ir darbo birža šią vasarą sulauks gerokai mažiau absolventų. Tai liudija ir darbo biržos duomenys: pernai birželio 1 d. absolventų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, darbo biržoje registruota 5 tūkst., o šiemet birželio 1 d. – 3,6 tūkst.

Nuo 2007 m. kasmet aukštąjį išsilavinimą įgyja apie 21 tūkst. Lietuvos gyventojų
Metai    Žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą
1995    9200
1998    8200
2001    11 617
2004    15 758
2007    21 402
2010    21 062
Šaltinis: Statistikos departamentas

Magistro diplomo kasmet siekia vis mažiau absolventų

Mokslo metai    Magistrantūros studentų
2000–2001    12 769
2002–2003    16 654
2004–2005    21 523
2008–2009    28 296
2009–2010    25 723
2010–2011    24 037
Šaltinis: Statistikos departamentas

Box
Kokią savo ateities perspektyvą mato patys absolventai

Rokas Pėželis, baigęs Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto valdymo sistemų inžinerijos bakalauro studijas

Jaučiuosi ramiai: vasarą atostogausiu, o nuo rudens turiu per universitetą gautą darbo pasiūlymą vienoje įmonėje, užsiimančioje inžinerine automatika, apsaugos sistemomis ir kita su mano specialybe susijusia veikla. Visų 15 mūsų grupės draugų padėtis nebloga: pusė darbus turėjo dar studijuodami, kiti ieškosi dabar, kiti bandys laimę magistrantūroje. Per tuos ketverius metus universitete tikrai dar netapau srities specialistu, bet studijas vertinu gerai, nesijaučiu iššvaistęs laiko veltui. Kita vertus, po pusmečio, praleisto Švedijoje pagal studentų mainų programą, supratau, kad inžineriniai dalykai gali būti dėstomi laisviau, įdomiau, paprasčiau nei Lietuvoje.

Andrius Pieslikas, baigęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto verslo vadybos bakalauro studijas

Studijų metai davė daug patirties, tačiau dabar sunku įvertinti, kiek tai universiteto, o kiek įvairių laikinų mano paties rastų darbų, praktikos užsienyje nuopelnas. Kad ir kaip būtų, studijas norėčiau tęsti – tikiuosi įstoti į to paties VGTU nuo rudens startuojantį kūrybos visuomenės komunikacijos magistrantūros kursą. Ši specialybė ne visai susijusi su verslu ar vadyba, labiau su komunikacija ir kūryba, bet būtent tuo ir noriu užsiimti ateityje, manau, tai įdomu ir perspektyvu. Šiuo metu tiek mano, tiek kurso draugų nuotaikos optimistinės: ketvirtadalis jau įsidarbinę, kiti tikisi netrukus tai padaryti. Panikos dėl ateities nėra, bet galbūt kils vėliau, nes dabar visi laimingi gavę diplomus.

Gintė Truncaitė, baigusi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto teisės ir valdymo bakalauro studijas

Laikant paskutinius egzaminus tarp kurso draugų vyravo optimizmas, dabar atsiranda dvejonių: kur studijuoti toliau, kokį profesinį kelią rinktis? Dažnas planuoja magistrantūros studijas užsienio universitetuose, tarp kurių populiariausi Olandijos, išsiskiriantys geru studijų kainos ir kokybės santykiu. Nemažai draugų nori tęsti studijas Lietuvoje ir kartu dirbti teisės srityje. Aš taip pat planuoju mokytis toliau – teisininkui, norinčiam sieti savo ateitį su šiuo darbu, magistrantūros studijos yra privalomos. Žinoma, įsidarbinti baigus šias studijas nėra lengva, iš dalies sutinku, kad teisės studentų parengiama per daug. Bet esu įsitikinusi, kad aktyvūs studentai, pasiekę gerų rezultatų studijų metais, visuomet bus paklausūs.

Gintautė Baltulytė, baigusi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto informologijos bakalauro studijas

“Pavasarį su nerimu laukiau studijų pabaigos, nes žinojau, kad reikės naršyti po darbo skelbimus, siųsti laiškus ir laukti, kada gi pagaliau paskambins. Bet viskas susiklostė paprasčiau, nei tikėjausi: išsiunčiau vienintelį CV, perėjau atranką ir gavau projektų vadovės asistentės vietą vienoje interneto kompanijoje. Su šiuo darbu ir sieju ateitį, kada nors vėliau planuoju stoti į magistrantūrą taip pat Komunikacijos fakultete, o galbūt ir užsienyje. Bendra mūsų 30 žmonių kurso padėtis atrodo gera – pusė jau turi darbus, kiti ruošiasi magistrantūrai jau šį rudenį, dar kiti nieko negalvoja, ilsisi nuo bakalaurinio darbo rašymo. Gaila, kad reikės išsiskirti – labai susidraugavome, visiems sakau, kad vien dėl kurso draugų buvo verta studijuoti.