2012 Gegužės 11

Sveikatos priežiūra bus efektyvesnė, bet sergamumas nemažės

veidas.lt


Per ateinančius dešimt metų pagal sveikatos rodiklius net nepriartėsime prie ES šalių senbuvių.

Parengtoje “Lietuvos sveikatos programoje 2020″ (LSP 2020), kurią šiemet planuojama patvirtinti Seime, skelbiama, kad Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė po aštuonerių metų turėtų pailgėti iki 76 metų (dabar – 73,4 m.).
LSP 2020 rengėjai kelia tikslą iki 2015 m. mirštamumą nuo kraujotakos sistemos ligų sumažinti 6–7 proc., nuo išeminės širdies ligos ir piktybinių navikų – 5 proc. Iki 2020 m. mirčių nuo šių ligų skaičių siekiama sumažinti net 15 proc. ir pagal šiuos rodiklius pasiekti ES šalių senbuvių lygį. Tačiau sveikatos apsaugos sistemos ekspertai įsitikinę, kad, net pagal pačias optimistiškiausias prognozes, tokių rezultatų nepavyks pasiekti.
Nors naujausiomis technologijomis bei gydymo metodais, specialistų profesionalumu ir ateityje nenusileisime stipriausioms pasaulio šalims, esminių pokyčių neįvyks. Mat visuomenės sveikata nuo medicinos priklauso vos 20 proc. Kad žmonių gyvenimas būtų sveikesnis ir ilgesnis, turi būti sukurta saugesnė socialinė aplinka, sveikesnė fizinė aplinka, daugelio žmonių gyvenime turi įsitvirtinti sveikos gyvensenos principai. O kad visa tai pasikeistų, dešimtmečio neužteks. Taigi ir artimiausius dešimt metų ES pirmausime pagal sergamumą bei mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nemažės sergančiųjų psichikos ligomis, vėžiu. Tikėtina, kad ir ateityje išliksime savižudžių šalimi.

Regionuose – dešimt ligoninių

Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė doc. dr. Danguolė Jankauskienė mano, kad pagal sveikatos rodiklius prie ES šalių senbuvių vargu ar priartėsime dėl didelio šiandieninio atotrūkio. „Kai kuriose srityse galėtume pasiekti neblogų rezultatų, tačiau turi būti aktyviai vykdomos tarpžinybinės strategijos ir priemonės, numatytos naujoje Lietuvos sveikatos programoje, – dėsto D.Jankauskienė. – Šios priemonės daugiausia susijusios su saugesnės socialinės aplinkos kūrimu, sveikatos netolygumų ir socialinės atskirties mažinimu, sveikesnės darbo ir fizinės aplinkos skatinimu, sveikesnės gyvensenos ir jos kultūros formavimu.“
Pasak Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus, iš europiečių jau perimame sveikos gyvensenos principus, taip pat supratimą, kad sveikatą turime vertinti ir protingai investuoti į ją. Vis dėlto iš daugelio lietuvių gyvenimo niekaip nepavyksta išstumti rūkymo, nesaikingo alkoholio, greitojo ir kitokio nesveiko maisto vartojimo. Retas daug juda. O visa tai stumia mūsų sveikatos rodiklius žemyn.
Beje, visi „Veido“ kalbinti pašnekovai neabejoja, kad per dešimt metų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra taps prieinamesnė, efektyvesnė ir kokybiškesnė. „Bus išplėstas pirminės sveikatos priežiūros, ambulatorinių specializuotų sveikatos priežiūros, taip pat slaugos bei socialinių paslaugų tinklas ir priartintas prie gyventojų“, – tvirtina D.Jankauskienė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius sako, kad liks dešimt atraminių, pagrindinių ligoninių regionuose ir keli universitetiniai gydymo bei mokymo centrai didžiuosiuose miestuose, tačiau dėl to paslaugų prieinamumas nesumažės, o, atvirkščiai, didės. Mat ambulatorinės paslaugos taps mobilios. „Kiekviename regione neturėsime visų siaurių specializacijų specialistų, todėl vieną dieną jie galėtų vykti į vieną mažesnį miestelį, kitą – į kitą. Pacientams būtų vietoje atliekami ir pagrindiniai tyrimai. Taip mažėtų į ligonines guldomų žmonių. Žinoma, tada kai ambulatorinės pagalbos neužtektų, pacientai būtų siunčiami į stacionarą“, – aiškina M.Marcinkevičius.
Vis dėlto ligoninėse gulėsime tikrai mažiau ir trumpiau, nes bus plėtojama ne tik ambulatorinių specializuotų, bet ir dienos chirurgijos paslaugų apimtis, kuri kol kas, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ES šalimis, Lietuvoje dar nepakankamai išplėtota.

Iš gydytojų dalį funkcijų perims slaugytojai

Vilniaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras prognozuoja, kad tobulėjant informacinėms technologijoms net lėtinėmis ligomis sergantys pacientai pas šeimos gydytojus vaikščios rečiau. Mat pacientai turės specialius mažus aparatus, pavyzdžiui, kardiografus ar prietaisus kraujospūdžiui matuoti, kurių duomenis per sujungtą sistemą medikas matys ir galės net be apžiūros rekomenduoti žmogui mažesnę ar didesnę vaistų dozę. „Jau bus ir elektroninė paciento kortelė. Tad informaciją apie pacientą matys ne tik bet kurios Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir kitų šalių specialistai. Taip pat bus naudojamas ir elektroninis receptas“, – tvirtina K.Štaras.
Jo nuomone, keisis slaugytojų atliekamos funkcijos: slaugytojai vis daugiau procedūrų perims iš gydytojų. Specialistai priiminės tik sprendimus, todėl galės priimti daugiau pacientų.
Be to, pasak L.Paškevičiaus, keisis šeimos gydytojo misija iš pasyvaus „vartininko“ į aktyvaus sveikatos propaguotojo ir patarėjo sveikatos klausimais. Senstant visuomenei taip pat persitvarkys slaugos ir globos sektorius. „Mažesnės, rajonuose įsikūrusios ligoninės taps slaugos ir gerontologijos centrais, kuriuose pacientai bus ne tik slaugomi, bet jiems teikiamos ir reabilitacijos bei gydymo paslaugos“, – neabejoja M.Marcinkevičius.
Tokioms paslaugoms užtikrinti reikės daugiau slaugos specialistų, todėl jų turėtų daugėti. O štai gydytojų trūkumą, L.Paškevičiaus nuomone, jusime artimiausius penkerius metus, kai kurių specialybių – ypač skausmingai. „Tai lemia gydytojų amžiaus struktūra ir prieš keletą metų smarkiai sumažintas priėmimas į medicinos studijas, taip pat didesnė gydytojų emigracija. Tad trūkstant gydytojų keisis bei plėsis slaugytojų bei socialinių darbuotojų kompetencijos“, – prognozuoja L.Paškevičius.

Lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, nedaugės

Ar per dešimt metų bus sukurta papildomo sveikatos draudimo sistema, apie kurią diskutuojama jau ne vienus metus? „Tyrimai Lietuvoje rodo, kad žmonės palaiko solidarumo ir visuotinės aprėpties principais grįstą sveikatos sistemą. Todėl privataus sveikatos draudimo plėtros tempai priklausys nuo pasiturinčių gyventojų gausėjimo tempų, taip pat nuo to, kiek plėsis medicinos turizmas užsienio piliečiams“, – dėsto D.Jankauskienė.
L.Paškevičiaus nuomone, papildomo sveikatos draudimo sistemą galima sukurti ir paleisti veikti per pusmetį, jeigu tik būtų noro: „Daugelis pacientų nori, kad jiems būtų sudarytos sąlygos laisvu noru draustis sveikatą papildomai, sveikatos draudimo bendrovės ir sveikatos priežiūros įstaigos taip pat pasisako už tai, beveik visų partijų programose yra aiškios nuostatos įvesti papildomą sveikatos draudimą, tačiau valdžios institucijos kasmet sugeba palaidoti šią idėją.“
Tikėtina, kad artimiausiais metais dar negalėsime papildomai draustis, be to, nedidės lėšų suma, skiriama sveikatos apsaugos sistemai. „Jei pasiektume 8–9 proc. BVP, būtų jau neblogai. Vykdant Europos direktyvas dėl laisvo paslaugų ir laisvo žmonių judėjimo, skirtumai tarp ES šalių narių turėtų mažėti, tačiau vargu ar išlaidos susivienodins“, – svarsto D.Jankauskienė.
Vis dėlto gerų naujienų sulauksime. K.Štaras neabejoja, kad vis daugiau ligų, prieš kurias šiandien medikai yra bejėgiai, bus išgydomos. Pavyzdžiui, daugės vėžio formų, kurias onkologai sėkmingai suvaldys. „Sparčiai tobulės informacinėmis, mobiliojo ryšio technologijomis, biotechnologijomis, nanotechnologijomis bei hibridinėmis technologijomis paremtos medicinos paslaugos. Sulauksime proveržio vėžio vakcinų ir tikslinės vėžio terapijos, embrioninės bei kamieninių ląstelių terapijos, regeneracinės medicinos srityse“, – prognozuoja L.Paškevičius.

Sveikatos apsaugos sistema iki 2025 metų
1. Tinklas. Liks dešimt pagrindinių ligoninių regionuose ir keli universitetiniai gydymo centrai didžiuosiuose miestuose.
2. Ligoninės. Rajonuose įsikūrusios ligoninės persitvarkys į slaugos ir gerontologijos centrus.
3. Prieinamumas. Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas bus išplėstas ir priartintas arčiau gyventojų.
4. Finansavimas. Sveikatos apsaugos sistemai bus skiriama 8–9 proc. BVP, tad išlaidos nesusivienodins su senosiomis ES šalimis.
5. Specialistai. Medikų skaičius išliks panašus, tačiau daugiau jų funkcijų bus perleista slaugytojams, tad daugės slaugytojų.
6. Rodikliai. Prie didžiųjų ES šalių pagal sveikatos rodiklius net nepriartėsime, bet kai kuriose srityse ES vidurkis gali būti pasiektas.
7. Eilės. Visose ES šalyse eilės netrumpėja, tad ir Lietuvoje specialisto konsultacijos ir planinės operacijos lauksime kelis mėnesius.
8. Prestižas. Mediko specialybė išliks patraukli, nes garantuoja darbo vietą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
9. Technologijos. Bus įdiegta elektroninė paciento kortelė, elektroninis receptas, todėl mažės vizitų pas šeimos gydytojus.
10. Metodai. Gydymas bus parenkamas individualiai konkrečiam pacientui, vadovaujantis genetiniais tyrimais.

Siektinas mirštamumo sumažinimas (mirusiųjų skaičius, abs. sk.)
Metai    2010    2015    2020
Nuo kraujotakos sistemos ligų    23 627    22 091     20 556
Nuo išėminės širdies ligos    15 112    11 462    7812
Nuo onkologinių ligų    8110    7760    7409
Nuo smegenų kraujagyslių ligų    5759    5473    5187
Šaltinis: LSP 2020

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Anonimas rašo:

    Prašau gerbiamo potalo kūrėjus paaiškinti, kodėl šis įdomus rašinys papuoštas Valstybinės ligonių kasos pastato, kurime VLK jau seniai nedirba, nuotrauka?
    VLK darbo veteranas


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...