Trys klausimai Raimondui Šukiui, sveikatos apsaugos ministrui

VEIDAS: Kokius išskirtumėte didžiausius šios Vyriausybės laimėjimus ir šūvius „pro šalį“ vykdant sveikatos apsaugos reformą?
R.Š.: Gyvenimas parodė, kad nuo 2000-ųjų sparčiai didėjęs sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas nepagerino pacientų padėties. 2008 m. prasidėjęs sunkmetis dar labiau išryškino sistemos neefektyvumą. Susidariusi padėtis grėsė paslaugų prieinamumo sumažėjimu ir sveikatos priežiūros įstaigų bankrotais. Buvo būtina imtis neatidėliotinų priemonių, tad buvo pradėtas (ir jau iš esmės yra įgyvendintas) ligoninių tinklo optimizavimas – vietoje 81 asmens sveikatos priežiūros įstaigos liko 62. Likusios susijungė ar buvo prijungtos prie kitų gydymo įstaigų. Tiesa, kol kas tebėra atviras klausimas dėl Onkologijos instituto integracijos į Santariškių ligoninių bloką bei Klaipėdos ligoninių jungimosi, nes čia procesams trukdo šių įstaigų steigėjai bei administracijos.
Taip pat pavyko pasiekti, kad gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas dėl sunkmečio iki 0,81 Lt sumažinta sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė 2011 m. būtų atkurta iki 0,92 Lt, o pirminei sveikatos priežiūrai ir šeimos gydytojo institucijai – iki 0,97 Lt, įvestas nekompensuojamųjų vaistų antkainių ribojimas, Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieškos sistema, monitoriai vaistinėse ir kt. Pradėjome greitosios medicininės pagalbos pertvarką: vietoje 56 dispečerinių tarnybų šios funkcijos koncentruojamos dešimtyje buvusių apskričių centrų.
VEIDAS: Kaip vertinate kritiką, kad jums atėjus į sveikatos apsaugos ministro postą reforma prigeso?
R.Š.: Įprasta kritikuoti dirbančius, o ne tuos, kurie nieko neveikia. Man iš tiesų teko nedėkinga, bet atsakinga misija popierinius reformos projektus paversti tikrove. Kaip ir kiekvienam reformatoriui praktikui, teko spręsti ne įsivaizduojamas, o realias gyvenimiškas vadybos problemas. Sprendimai, kuriuos šalies sveikatos apsaugos sistemos srityje padarėme 2008–2012 m., turėjo būti atlikti dar prieš 10–15 metų, tačiau tam neatsirado nei politinės valios, nei ryžto.
VEIDAS: Iš provincijos vis pasigirsta istorijų apie nukentėjusius pacientus ir net jų mirties atvejus, nes reformavus ligonines nebuvo laiku suteikta reikalinga pagalba. Ar pripažįstate, kad reforma pasiteisino ne visais atvejais?
R.Š.: Visi atvejai, kurie žiniasklaidos traktuoti kaip galima reformos pasekmė, buvo kruopščiai ištirti. Paaiškėjo, kad nieko bendra su ligoninių pertvarka jie neturėjo.