2011 Gegužės 04

Svarstoma dėl priverstinių nemokamų atostogų

ELTA

BFL
Viešojo sektoriaus specialistams sparčiai paliekant valstybines institucijas, svarstomos galimybės juos išsaugoti, gerinant darbo sąlygas. Kaip viena iš priemonių įvardijamas nemokamų priverstinių atostogų atsisakymas.

Nuo gegužės Vokietijai ir Austrijai atvėrus darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos narėms, galimai padidėsianti emigracija kelia nerimą valdantiesiems.

“Tikrai reikėtų sėsti ir diskutuoti, kaip išsaugoti tuos geriausius darbuotojus, kad jie nepabėgtų iš Lietuvos. Tuo pačiu buvo paliestas ir ministerijų specialistų išlaikymo klausimas, nes pastebima, kad iš įvairių ministerijų geriausi specialistai išeina į privatų verslą, kiekvieną savaitę vis daugiau žmonių išeina į geriau apmokamą darbą”, – trečiadienį Eltai po tradicinių valdančiosios koalicijos partnerių pusryčių sakė Seimo narys Andrius Burba.

Jungtinės Seimo frakcijos nario teigimu, ieškoma būdų, kaip šį darbuotojų išėjimą pristabdyti. Pasak A. Burbos, apie atlyginimų didinimą viešajame sektoriuje kalbėti per anksti, tačiau neatmetama galimybė gerinti viešojo sektoriaus darbuotojų sąlygas. Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė galimybę atsisakyti eiti nemokamų atostogų. Šiuo metu valstybiniame sektoriuje specialistai vis dar yra išleidžiami nemokamų atostogų po 10 dienų per metus.

“(…) jeigu tu gauni nedidelį atlyginimą, dar plius turi eiti priverstinių atostogų, tai, ko gero, nėra skatinimo mechanizmas. Bent jau tai reikėtų galvoti kažkaip išspręsti. Yra tų būdų, kaip nedidinant atlyginimų, bet gerinant darbo sąlygas”, – kalbėjo Seimo narys.

Tuo tarpu paprašytas pakomentuoti, kaip numatoma kovoti su emigracija į Vokietiją ar Austriją, A. Burba to nedetalizavo, tačiau teigė, kad problema bus domimasi, ir valdantieji ieškos būdų jai spręsti.

“Ko gero, uždrausti, uždaryti sienų irgi negalima. Bet kuriuo atveju svarstyta, kad tas klausimas turi būti vienas iš prioritetinių, kad bent jau būtų surinkta informacija, kokia situacija yra – kiek žmonių važiuoja, kokie srautai, kokie specialistai, ar galima kažką padaryti ir taip toliau”, – dėstė A. Burba.

ELTA primena, kad Premjeras Andrius Kubilius yra pripažinęs, jog nuo gegužės pradžios atveriama Vokietijos darbo rinka gali paveikti Lietuvos rinką ir priversti šalį labiau konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų.

Vokietija ir Austrija – paskutinės ES šalys, atšaukiančios darbo jėgos judėjimo apribojimus. Išsiplėtus Europos Sąjungai 2004 metais į Rytus, Vakarų Europos šalys pasiekė, kad būtų įvesti apribojimai darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES narių septyneriems metams. Vokietija ir Austrija išnaudojo visą septynerių metų laikotarpį ir 2011 m. gegužės 1 d. atvėrė savo darbo rinkas.

Manoma, didžioji Rytų Europos darbuotojų dalis plūstelės į Vokietiją. Preliminariais vertinimais, dirbti į Vokietiją gali suvažiuoti nuo 400 tūkst. iki milijono žmonių.

Rytų Europos valstybių-ES narių piliečiai iki šiol galėjo dirbti Vokietijoje ir Austrijoje, tačiau tam jie privalėjo turėti darbdavio kvietimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...