2012 Rugsėjo 27

Andrius Kubilius

Sustiprinus valstybės vaidmenį šilumos ūkyje laimėtų vartotojai

veidas.lt

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

 

Premjere, kelios savaitės iki rinkimų. Energetikos ministerija pasiūlė padidinti valstybės įtaką šilumos ūkyje. Pristatytos šilumos ūkio įstatymo pataisos, žadama griauti monopolijas, įsiklausyti į žmonių nuomonę, nustatyti šilumos kainų lubas. Viceministras Žilėnas aiškina, kad iš gamtinių dujų gaminamos šilumos kilovatvalandės kaina savivaldybės įmonėse siekia 31 su trupučiu ct, kai tuo metu privačiose įmonėse iš dujų gamintos šilumos kilovatvalandės kaina – 33,58 ct (keliais centais brangiau). Tą jau seniai aiškina nepriklausomi ekspertai. Kažkodėl konservatoriai praregėjo tik prieš rinkimus. Kodėl dabar?

 

Šilumos ūkis yra tikrai tas ūkis, kuris yra sudėtingiau valdomas negu kitos energetinės sistemos, turiu omenyje, pavyzdžiui, elektros ūkį ar dujas, nes ir vienu ir kitu atveju turime centralizuotas valstybines įmones, nacionalinio masto įmones, tuo metu šiluma yra savivaldybių rankose. Mums, visų pirma, teko paveldas iš ankstesnių valdžių, kuriam skyrėme ypatingą dėmesį – kaip pasirūpinti tuo, kad Lietuva įgyvendintų pačius svarbiausius strateginius projektus ir užtikrintų sau didesnę energetinę nepriklausomybę, taip pat galėdama suteikti galimybę vartotojams gauti pigesnę elektrą ateityje ir pigesnes dujas. Šilumos reikalai ir visos problemos šilumos ūkyje aiškėjo šiek tiek lėčiau ir tam reikėjo daugiau laiko, bet, aš manau, kad gerai, jog yra dabar matomas pakankamai aiškus vaizdas, nors dėl jo dar turėsime nemažai diskutuoti.

 

Šilumos tiekėjų asociacija suskubo pranešti, kad šiluma, priėmus tokias pataisas, ypač perėmus tinklus valstybės nuosavybėn, ką siūlo ponas Sekmokas, brangtų žmonėms.

 

Šilumos tiekėjų asociacijai atrodo, kad geriausia yra taip, kaip dabar yra. Natūralu, gal jų noras saugoti tokią situaciją, kokia dabar yra, jiems yra patogi. Jie yra išties menkai kontroliuojami, nėra konkurencijos, ypač didžiuosiuose miestuose, kur jos galėtų būti kur kas daugiau ir dėl kurios vartotojai galėtų gauti mažesnes šilumos kainas, o šilumos tiekėjai mažesnius pelnus. Natūralu, kad jie kritikuoja tai, ką pasiūlė Vyriausybė, bet jie patys nieko nepasiūlo ir nedaro ko nors tokio, kas vartotojams leistų gauti mažesnes šilumos kainas.

 

Tai šitos pataisos pigintų šilumą? Nes svarbiausia žmonėms galutinis rezultatas.

 

Rezultatas iš tikrųjų ir būtų toks, apie kurį Jūs ir kalbate. Pirmiausia, yra siekiama, kad bent jau didžiausiose savivaldybėse, tokiose kaip Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, kitose didelėse savivaldybėse, kur yra daug vartotojų, atsirastų galimybė plėtotis skaidriai konkurencijai tarp šilumos gamintojų. Tuo metu, pavyzdžiui, Vilniaus mieste šiuo metu tokios galimybės yra labai ryškiai apribojamos ir, pavyzdžiui, Grigiškių šilumos tiekėjai negali pateikti šilumos Vilniaus vartotojams. Tokios galimybės jiems yra apribotos dabartinių monopolistinių tiekėjų. Konkurencijos rezultatas būtų tai, kad gamintojai varžytųsi tarp savęs, kas pateiks pigesnę šilumą, ir iš to laimėtų vartotojai. Tuo metu mažesnėse savivaldybėse įstatymas siūlo kur kas griežtesnę visų projektų priežiūrą per nacionalinį šilumos planą, kur kas didesnes galias valstybei kontroliuoti įvairių investicinių projektų, šilumos ūkio plėtros planų įgyvendinimą. Mes manom, kad sustiprinus valstybės vaidmenį, laimėtų vartotojai, o šilumos gamintojams, šilumos tiekėjams galbūt reikėtų šiek tiek pasistengti gauti mažesnius pelnus ir pasistengti pasirūpinti vartotojais.

 

Premjere, sprendimas dėl terminalo statybų į dujų kainos tarifą įtraukti tam tikrą priedą, kurio tikslas kompensuoti terminalo statybas. Ponas Sekmokas, čia yra pareiškimas, sako, kad neturėtų žymiai padidėti dujų kaina. Šilumos tiekėjai sako, jog terminalas yra neracionalus ir brangintų iš dujų gaminamą šilumą. Yra pareiškimai, kad terminalą statanti bendrovė, sako Vidmantas Jankauskas, turėtų arba skolintis, arba finansuoti investicijas iš savo lėšų, o ne iš visų vartotojų ir ne dujų brangimo sąskaita. Kaip čia visuomenei susigaudyti?

 

Ganėtinai keisti kai kurie aiškinimai arba gal nepilnai, ne visiškai tiksliai pateikiami ekspertų žodžiai, nes šiaip jau bet kurią infrastruktūrą, tam pačiam dujų sektoriuje naujų vamzdžių tiesimą galų gale apmoka tie patys vartotojai. Čia nieko nėra naujo ar nepaprasto, kad vartotojas sumoka ir už žaliavas, ir už tiekimui reikalingus vamzdžius. Taip yra šiuo metu su visa dujų infrastruktūra, esančia Lietuvoje. Terminalas yra dar viena infrastruktūros dalis. Man sunku suprasti, kodėl kai kurie ekspertai taip aiškina, nes bet kuriuo atveju, ar mes sakysime, kad įmonė turėtų tai apmokėti, tai įmonė tokias investicijas apmoka, susigrąžindama tas investicijas vienokiu ar kitokiu būdu iš vartotojų. Tai paprasta ekonominė logika. Pinigų iš kažkur, iš po žemės ar iš oro, nei viena įmonė, tiekianti vienokias ar kitokias paslaugas, ar šilumos tiekimo, ar dujų tiekimo, pinigų iš kitur negali paimti.

 

Vakar Europos Parlamento (EP) Biudžeto priežiūros komiteto ataskaitos projektas paviešintas. Šis komitetas siūlo šaldyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) finansavimą, kol nebus išspręsti ginčai tarp IAE ir pagrindinio jėgainės uždarymo rangovo „Nukem Technologies“, Europos finansinė parama uždarymo finansavimui turi būti sustabdyta, sakoma EP komiteto ataskaitoje. Siūloma tuos pinigus, kurie yra numatyti, 230 mln. eurų, Lietuvai tai tris kartus mažesnė suma negu reikia, skirti su sąlyga, kad po 2017 m. pinigų iš viso nebūtų skiriama, ir tik tada jeigu pinigų panaudojimo efektyvumas skirti pinigus bus užtikrintas. Kaip Jūs vertinate tokias EP rekomendacijas?

 

Aš nenoriu jų vertinti. Vyksta iš tikrųjų intensyvios derybos dėl naujos finansinės perspektyvos ir mes labai aiškiai įvardiname savo prioritetus, taip pat ir tinkamą IAE uždarymo finansavimą. Noriu priminti, kad Ignalinos uždarymas yra susitarimo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos realizavimas. Tame susitarime yra labai aiškiai įrašyta, kad ES adekvačiai finansuos IAE uždarymą ir kad IAE uždarymas, kaip labai brangus projektas, yra nepakeliamas Lietuvos ekonomikai. Aš iš atminties cituoju tuos dokumentus, kurie buvo pasirašyti Lietuvai tampant ES nare. Ir čia noriu pasakyti, kad mes tokių pozicijų nuosekliai laikomės. Ir pagal tai, kiek yra skiriama finansavimo, kiek yra skiriama pinigų, mes ir įgyvendiname IAE uždarymo projektą. Jeigu tų pinigų bus skirta mažiau, reiškia uždarymo procesai tęsis ilgiau. Taip pat noriu priminti, kad ir mes nesame patenkinti pačiais uždarymo projekto įgyvendinimo tempais ir tuo, kaip yra valdomi visi procesai. Turiu pasakyti, kad procesų valdyme dalyvauja ne tik Lietuva, bet dalyvauja ir ES atitinkamos institucijos, ir EBRD bankas. Gal kartais dėl to, kad tų prižiūrėtojų yra ne vienas, gal ir kenčia pačių procesų valdymo efektyvumas, bet tuos dalykus mes stengiamės spręsti derindami su partneriais ES ir aš tikiu, kad bus rasti tinkami sprendimai.

 

Šią savaite, premjere, Seimas neįteisino balsavimo internetu žmonėms, kurie gyvena užsienyje. Jūsų frakcijos dalis narių balsavo už įteisinimą, tačiau daug įtakingų narių nedalyvavo balsavime, arba, kaip juokaujama, balsavo kojomis. Nors programoje, koalicijos partneriai jums primena, kad turėjote tokį įsipareigojimą Lietuvos žmonėms, įteisinti balsavimą internetu. Kodėl taip frakcija elgiasi ir Jūs asmeniškai taip pat nebalsavote?

 

Aš negalėjau dalyvauti posėdyje, bet turiu pasakyti, kad tos diskusijos dėl internetinio balsavimo vis periodiškai atsinaujina. Aš tikrai čia nematyčiau kokių paslėptų sąmokslų, galbūt būtų buvę gerai, jei būtume radę galimybių, kaip, išlaikant visų rinkėjų konstitucinių teisių vienodumą, plėsti internetinio balsavimo teises pradėjus nuo užsienyje gyvenančių lietuvių. Kita vertus, aš suprantu ir tų nepartinių, nepolitinių ekspertų, o ekspertų dirbančių su informacinėmis technologijomis, su vadinama kibernetinių atakų prevencija susirūpinimą, kad išties šiandieninis informacinių technologijų lygis neleidžia 100 procentų garantuoti, kad balsavimo rezultatai bus apsaugoti nuo kokio nors pasikėsinimo į juos. Ta ekspertinė diskusija yra pakankamai rimta ir būtų gerai, kad ji baigtųsi kaip nors pozityviau ir rezultatyviau. Pasaulyje yra įvairių patirčių – žinom estų patirtį, bet žinome ir kitų šalių patirtį, ir modernių šalių patirtį, kurios pabandžiusios tokį internetinį balsavimą vis tik vėliau nebeplėtojo jo arba net ir atsisakė, matydami, kad žmonėms tokio balsavimo plėtra nesuteikė pakankamo pasitikėjimo.

 

Štai vakarykštė naujiena. Jūsų partijos narys, buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Kęstutis Mazurkevičius prakalbo apie brutualų partijos kolegų, Seimo narių iš Kauno, Seimo narių spaudimą atstovauti jų interesams. Jis aprašo keletą epizodų, kai įtakingi Kauno konservatoriai, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas, jį bandė spausti dėl įvairių dalykų, kad ligoninė miesto centre atsisakytų dalies patalpų, kad būtų įdarbinti savi žmonės ar proteguojamos tam tikros įmonės. Premjere, kaip Jūs reaguotumėte į tokius pasisakymus?

 

Aš, tiesą sakant, nelabai spėjau įsigilinti, tik mačiau, kad buvo ir kitokių pranešimų. Ir tai, kad kaip tik mūsų partijai vadovaujant Kauno miesto savivaldybei ponas Mazurkevičius buvo atleistas iš ligoninės vadovo pareigų ir dabar gal vyksta ir įvairūs teisiniai procesai, tai galėčiau spėti, kad būtent dėl to atsiranda tokie pareiškimai.

 

Bet patys dalykai yra minimi, na, gėdingi – prekyba įtaka ir poveikiu.

 

Galiu pasakyti tiek, kad taip pat teko skaityti spaudoje Jūsų įvardintų kolegų labai kategoriškus pareiškimus, kad nieko panašaus nėra buvę. Tai žinot, kai žmogus kažkur bylinėjasi teismuose su savivaldybės vadovybe, tai aš manau, kad tokie pareiškimai, kaltinant mūsų partijos kolegas, galbūt yra tų teisminių procesų atspindys viešojoje erdvėje arba taip yra galvojama, kad galima sustiprinti savo pozicijas teisminiame procese.

 

Dėkui už pokalbį.

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. jonas jonas rašo:

    Teisingai, bent prie tų kainų nesišiltų, kaip Alytuje, rankų savivaldybių žulikai. O iš vis atidavimas šilumos ūkio savivaldybių žulikams, pasistačiusiems iš to po kelis namus, buvo nusikaltimas…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...