2010 Rugsėjo 27

Susisiekimas

Susiskaldę Europos geležinkeliai neatlaiko konkurencijos

veidas.lt

"Veido" archyvas

Nors nuo 2000-ųjų Europoje greitųjų traukinių linijos gerokai išsiplėtė, mūsų žemyno geležinkelių plėtrą tebestabdo susiskaldymas

Jau keletą metų iš Vilniaus į kaimynines ES šalis nebevažiuoja nė vienas tiesioginis traukinys. Iki 2004-ųjų gruodžio kursavęs naktinis Vilnius–Varšuva pakeistas autobusu, o traukinių į Rygą ar Taliną taip pat nebėra. Išlikę tik maršrutai į Rusiją ir Baltarusiją.

Į Varšuvą vis dar galima važiuoti su persėdimu Šeštokuose. Bet šiuo maršrutu važiuoja labai mažai keleivių. Įsitvirtinus pigiems skrydžiams, tikėtina, jų dar labiau sumažės. Kas norės trenktis keliolika valandų iki Vokietijos už 300–400 Lt, jei galima ten nuskristi už šimtą? Beje, atrodo, kad europinė vėžė iki Kauno ir esamo geležinkelio modernizavimas šios padėties nepakeis, – kelionė traukiniu vis vien liks brangesnė ir ilgesnė.

Potencialūs traukinių keleiviai – tai žmonės, kurie šiandien dėl įvairių priežasčių keliauja autobusais. Pastaruoju metu lietuviai vis dažniau vyksta į Rygą – tai rodo nauji autobusų reisai. Keleivinių traukinių eismas šia atkarpa tikrai galėtų būti rentabilus – tereikia iniciatyvos jį atkurti. Moderniose Europos šalyse tarpmiestiniais autobusais keliaujama daugiausia ten, kur nėra geležinkelių, – taip turėtų būti ir pas mus.

Apgailėtina Lietuvos padėtis šioje srityje – ryškus kontrastas su Vakarų Europos tendencijomis. Ten traukiniai tampa vis greitesni, tylesni ir švaresni, o jų keleivių trumpais ir vidutinės trukmės maršrutais nuolat daugėja. Tiesa, atpigę skrydžiai sumažino keleivių srautus ilgaisiais maršrutais – dėl to Europoje atsisakyta daugelio naktinių ir kai kurių dieninių traukinių.

"Veido" archyvas

Vakarų Europoje traukiniai tampa vis greitesni, švaresni ir tylesni

Iš esmės lėktuvų konkurenciją atlaiko tik supergreitieji traukiniai, pasiekiantys iki 330 km/h greitį. Tai “Eurostar”, jungiantys Londoną su Paryžiumi ir Briuseliu, “Thalys”, kursuojantys tarp Paryžiaus, Briuselio, Amsterdamo ir Kelno, taip pat Prancūzijos TGV, Vokietijos ICE, Ispanijos AVE bei Italijos “Eurostar Italia”. Tačiau net ir šiais traukiniais mažai kas važiuoja ilgiau kaip keturias penkias valandas. Jei reikia toliau – lėktuvu paprastai bus pigiau ir greičiau.

Kliūtis – susiskaldymas

Nors per pastaruosius kelerius metus Europoje greitųjų traukinių linijos gerokai išsiplėtė, mūsų žemyno geležinkelių plėtrą tebestabdo susiskaldymas. Štai Ispanijoje ir Portugalijoje traukinių bėgių plotis – 1,668 m, daugumoje Vidurio Europos šalių – 1,435 m, o Lietuvoje – 1,52 m. Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje traukiniai varomi kintamąja elektros srove su 25 kilovoltų įtampa, Belgijoje – nuolatine srove su 3 kilovoltų įtampa, o Vokietijoje – kintamąja srove su 15 kilovoltų įtampa. Todėl norint paleisti tarptautinį traukinį prireikia arba jame įmontuoti brangią ir sudėtingą įrangą, arba stabdyti traukinį pasienyje ir keisti lokomotyvą, o kartais net ir riedmenų dalis.

"Veido" archyvas

Lietuvoje keleivinis traukinių transportas kasmet vis labiau traukiasi

Dar mažiau integruotos traukinių bilietų sistemos bei jų kainos, kurias perprasti dažnai būna itin sunku. Europos mastu integruotos tik bazinės kainos, o atskirų šalių geležinkelių bendrovės dažnai vidaus maršrutuose nustato mažesnes, apie kurias gali gauti informaciją tik toje šalyje. Tarkime, Lietuvos stotyse neįmanoma nusipirkti bilietų Lenkijos, Vokietijos ar kitų šalių vidaus maršrutais. Laimė, beveik visų ES šalių geležinkelių bendrovių tinklalapiai suteikia galimybę sužinoti jų traukinių tvarkaraščius bei kainas, o daugelis jų – net ir nusipirkti bilietą internetu. Jei jūsų traukinio maršrutas tarptautinis, pavyzdžiui, iš Prancūzijos į Vokietiją, pasižiūrėkite bilietų kainas abiejų šalių geležinkelių tinklalapiuose – į tą patį traukinį jos gali gerokai skirtis!

Nuolaidų sistemos taip pat priklauso nuo šalies. Važiuojant ilgesnius atstumus didesnėse šalyse (tokiose kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija), taip pat supergreitaisiais tarptautiniais traukiniais, nuolaidos taikomos perkant iš anksto, o brangiausi bilietai būna kelionės dieną. Mažesnėse šalyse (tokiose kaip Belgija) ir važiuojant trumpus atstumus išankstinių nuolaidų beveik nėra, tačiau yra kitokių, pavyzdžiui, pigesnis savaitgalio bilietas arba daugkartiniai bilietai, skirti 4–10 kelionių.

Skiriasi ir nuolaidos jaunimui (paprastai iki 26 metu): štai Prancūzijoje jos taikomos be papildomų dokumentų, Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose joms reikia pirkti papildomą kortelę, o Belgijoje nuolaidų jaunimui perkant vienkartinius bilietus iš viso nėra.

Išmanieji moka mažiau

Tie, kurie visa tai išmano, gali nemažai laimėti – bilietą tai pačiai kelionės atkarpai nusipirkti keliskart pigiau. Dažnai vykstant į tarptautinę kelionę traukiniu verta kombinuoti du ar net tris skirtingus bilietus. Pavyzdžiui, jaunuoliui, vykstančiam iš Briuselio į Strasbūrą, verta naudotis daugkartiniu “Go Pass” iki paskutinės Belgijos stoties (Arlono), toliau – “Benelux Youth” bilietu iki Liuksemburgo, o dar toliau – Prancūzijos geležinkelių išduotu “Decouverte 12–25″, kurio negausite Briuselio geležinkelio stotyse. Visą atstumą jūs važiuosite vienu traukiniu ir iš jo neišlipsite! Tokia kombinacija (visiškai legali!) sutaupys apie 50 eurų už kelionę į abi puses. Tačiau nesitikėkite, kad apie tokią galimybę jus informuos stotyje.

Lietuvoje neblogai žinomas “Interrail” bilietas, leidžiantis atseit “neribotai’” keliauti visos Europos ar tam tikros jos dalies traukiniais, retai kada apsimoka – juo galima važiuoti ribotą dienų skaičių, o už greituosius ir naktinius traukinius reikia nemažai primokėti. Pasinaudojant atskirose šalyse teikiamomis nuolaidomis ir planuojant kelionę iš anksto, paprastai galima sutaupyti dar daugiau. Taip pat žinotina, kad vykstant su paprastu tarptautiniu bilietu dažnai leidžiama išlipti pakeliui ir tęsti kelionę vėliau.

Keliautojui taip pat svarbu išmanyti traukinių kategorijas. Važiuojant supergreitaisiais traukiniais reikia specialių bilietų (perkant iš anksto jie gali būti visai nebrangūs!) arba priemokų. Primokėti už vietos rezervaciją (3–5 eurus) reikia ir važiuojant lėtesniais “InterCity” Vokietijoje arba “Teoz” Prancūzijoje, taip pat tarptautiniais “EuroCity” Vidurio Europoje. Tuo tarpu Beniliukso šalyse “InterCity” traukiniuose vietos užsisakyti nebūtina – užtenka paprasto bilieto.

Paprastam keleiviui perprasti visą šią informaciją pernelyg sudėtinga, todėl jis linkęs pasikliauti stočių kasininkais. Daugelis jų taip pat ne viską išmano ir neretai priverčia keleivį permokėti, ypač tarptautiniuose maršrutuose. Ne kartą Vakarų Europos stotyse teko įrodinėti, kad egzistuoja pigesnis bilietas, kol galų gale man jį parduodavo! Apie Lietuvos stočių kasininkus čia net neverta kalbėti; daugelis jų net patys nėra keliavę traukiniais po Europą – nebent į Rytus…

Keleivių teisės – vis dar nežinomos

Praėjusį gruodį įsigaliojo ES traukinių keleivių teisių reglamentas. Tiesa, šalys galėjo pasirinkti jo netaikyti vidaus maršrutuose – tačiau Lietuva to nepasirinko, taigi šios teisės galioja keliaujant visais traukiniais Lietuvoje, išskyrus vykstančius už ES ribų.

Taigi pagal jas, jei dėl vėluojančio traukinio nespėjate persėsti, jums turi būti sudaryta galimybė kitaip pasiekti kelionės tikslą tą pačią arba kitą jūsų pageidaujamą dieną, taip pat nemokamai grįžti atgal ir atgauti bilieto kainą. Jei pavėluojate persėsti į paskutinį dienos traukinį – jums turi būti apmokėtas alternatyvus transportas iki kelionės tikslo arba viešbutis. Be to, traukiniui vėluojant išvykti arba atvykti bent valandą, pagal galimybes jums turi būti pasiūlyta užkandžių. Neįgalieji turi teisę keliauti traukiniais tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti keleiviai.

Reglamentas įpareigoja ES šalis aktyviai informuoti keleivius apie šias teises. Ar Lietuvoje pakanka šios informacijos? Akivaizdu, kad ne.

"Veido" archyvas

Moderniose šalyse tarpmiestiniais autobusais keliaujama daugiausiai tik ten, kur nėra geležinkelių

Apibendrinant darytina išvada, kad kelionės traukiniu Europoje, o ir Lietuvoje, taptų patrauklesnės, svarbu įveikti technologinį bei administracinį žemyno susiskaldymą šioje srityje. Kol to nebus, patraukliau bus skraidyti ar važiuoti automobiliu. Tačiau lėktuvai ir automobiliai stipriai teršia aplinką ir prisideda prie klimato šilimo, o modernūs elektriniai traukiniai yra itin ekologiški. Būtent todėl Europos Sąjunga artimiausiais metais numato skirti daug dėmesio traukinių plėtrai, siekdama išardyti valstybines monopolijas ir sustiprinti konkurenciją, o kartu sumažinti bilietų kainas bei padidinti jų skaidrumą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...