2017 Balandžio 10

Superbakterijos ir augalai Mėnulyje

veidas.lt


Jaunieji Lietuvos mokslininkai skina apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose ir ruošia staigmenas už Žemės orbitos ribų.

„Norime sukurti autonomišką maisto auginimo šiltnamį, kuris sugebėtų atšiauriausiomis sąlygomis užauginti organišką ir žmonėms valgyti tinkamą maistą be žmogaus įsikišimo. Modulio viduje taikysime auginimą be jokios dirvos, paremtą tik vandeniu ir maistingomis medžiagomis“, – pasakoja projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ vadyba užsiimantis Arnas Petravičius, neslepiantis, kad ateityje šis projektas galėtų prisidėti prie žmogaus persikėlimo gyventi į kitas planetas.

Kotryna RAMANAUSKAITĖ
Neseniai susibūrusi Lietuvos studentų komanda užsibrėžė tikslą pirmą kartą istorijoje užauginti augalą Mėnulyje ir pradėti biologinius eksperimentus už Žemės orbitos ribų. Komanda, kurią sudaro 20 Lietuvos universitetų mechanikos, elektronikos, biofizikos, ekonomikos studentų ir absolventų, kuria modulį – 20 cm ilgio ir 10 cm aukščio ir pločio dėžutę, kurioje bus visa reikalinga mechatronika ir elektronika, saugosianti augalą nuo Mėnulio temperatūros pokyčių, radiacijos ir kitų gyvybei kenksmingų veiksnių. Šį modulį jaunieji mokslininkai į Mėnulį pakelti planuoja Lietuvos šimtmečio proga. Jei viskas pavyks, jame lietuviai užaugins pirmąjį augalą

Superplastikas iš superbakterijų

Devyniolikmetis lietuvis studentas Modestas Gudauskas – kito unikalaus pasaulyje išradimo autorius. Jis sukūrė superbakteriją, kuri sintetina medžiagas bioplastikui gaminti, ir už tai iš Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso pernai rudenį parsivežė specialųjį prizą. Tuomet dar gimnazijos ketvirtokas, dabar jau Vilniaus universiteto medicinos studentas, pasitelkęs genų inžineriją, sukūrė bakteriją, kuri viena geba atlikti dviejų skirtingų bakterijų funkciją ir sintetina kelis biopolimerus. Taip M.Gudauskas patobulino bioplastiko technologiją ir, regis, atsakė į sau keltą klausimą, ar įmanoma sukurti medžiagą, savo savybėmis panašią į plastiką, kartu saugant gamtos išteklius.

„Gamtoje esančios bakterijos sintetina medžiagas, kurios savo savybėmis yra panašios ir kai kuriais aspektais netgi pranašesnės už plastiką. Vyno, sulčių rūgimo metu auga Acetobacter šeimai priklausančios bakterijos, gaminančios celiuliozę – augalinį angliavandenį. Taip pat gamtoje yra bakterijų, sintetinančių patvarų gamtinį junginį – polihidroksibutiratą. Sumaišius šiuos du polimerus galima gauti patvarią medžiagą, kurios savybės atitiktų plastiko savybes. Ši medžiaga nekenksminga, savaime suyranti, o gaminant medžiagą nereikėtų naudoti neatsinaujinančio gamtinio šaltinio – naftos. Taigi turime dvi bakterijas, kurios gamina dvi skirtingas medžiagas, reikalingas bioplastikui sukurti“, – savo išradimo esmę aiškina jaunasis mokslininkas.

„ColiClock“ ir nesenstančios bakterijos

Lietuviai sužibėjo ir kitame konkurse. Bostone (JAV) vykusiame prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ lietuvių studentų komanda už išradimą „ColiClock“, kuris sprendžia bakterijų senėjimo klausimus, 2015 m. buvo apdovanota aukso medaliu ir nominuota viena iš penkių geriausių komandų mokslinės pažangos kategorijoje.

„Mūsų ląstelės sensta, o kartu senstame ir mes patys, tačiau bakterijos – ne. Su „ColiClock“ nuo šiol žmogus gali kontroliuoti bakterijų augimą ir naudingai panaudoti jas aplinkoje. Šis projektas yra dviejų detalių sistema, kurią įdėjus į bakterijos vidų šiai suteikiamas tam tikras gyvavimo laikas. Laboratorijoje auginamos bakterijos genetiškai modifikuojamos ir prisotinamos medžiagų, leidžiančių „ColiClock“ sistemai veikti tik patekus į reikiamą aplinką. Bakterija veikia toje aplinkoje tik užprogramuotą laiką – kol atlieka savo darbą, o tam, kad bakterija nesunaikintų natūralios aplinkoje esančios ekosistemos, suveikia viena iš „ColiClock“ dalių – molekulinės žirklės, kurios sukarpo bakterijos gyvybei būtinus genus, ir bakterija sunaikinama“, – aiškina už šio projekto viešinimą ir vadybą atsakinga Ingrida Olendraitė.

Šis projektas gali būti naudojamas siekiant aptikti pavojingas medžiagas (pavyzdžiui, užterštą vandenį), gydyti „ligas“ gamtoje, mažinti GMO daromą žalą agronomijoje.

Tiesa, nors projektas – perspektyvus, šiuo metu jis sustabdytas dėl komandos užimtumo. Trys komandos nariai, tarp jų ir I.Olendraitė, po konkurso iškeliavo tęsti studijų užsienyje, kiti liko baigti mokslų Lietuvoje ir pradėti profesinę karjerą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2017-m

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...