2011 Balandžio 18

Suomija

Suomijos rinkimus laimėjo konservatoriai, populistai aplenkė premjerės Centro partiją

BNS

Suomijoje sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus laimėjo konservatyvi Nacionalinė koalicija, o antieuropietiška populistinė politinė jėga netikėtai išsiveržė į trečią vietą, aplenkdama premjerės partiją, pranešė šalies rinkimų komisija.

Tai rodo, kad augant suomių nepasitenkinimui dėl būtinybės gelbėti euro zonos nares, kurios prastai tvarkė savo finansus, nauja vyriausybė vargu ar links pritarti naujų paskolų suteikimui.

Duomenimis, gautais suskaičiavus visus balsalapius, Nacionalinė koalicija – konservatyvi proeuropinė mažesnioji kadenciją baigiančios centro dešiniųjų koalicijos partnerė laimėjo 20,4 proc. balsų ir užsitikrino 44 mandatus 200 vietų parlamente.

“Mielieji, mes sukūrėme istoriją”, – džiūgavo Nacionalinės koalicijos lyderis Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas), kurio partija, įkurta 1918 metais, pirmą kartą turės daugumą parlamente.

Antroje vietoje liko pagrindinė opozicinė Socialdemokratų partija, kuri, paneigdama visas jai nepalankias apklausas, iškovojo 42 mandatus, surinkusi 19,1 proc. balsų.

Tuo tarpu antieuropietiški “Tikrieji suomiai”, kurie parlamente turėjo šešis atstovus, gavo 19 proc. balsų ir dabar kontroliuos 39 vietas.

“Kartais apsimoka tikėti savo tiesa, net jei susiduri su sunkumais, – sakė savo šalininkams 48 metų “Tikrųjų suomių” lyderis Timo Soini (Timas Soinis). – Dabar “Tikrieji suomiai” turi parlamento narį kiekvienoje rinkimų apygardoje!”.

T.Soini pridūrė, kad po šio “istorinio pasikeitimo” jo vadovaujama politinė jėga bent jau turėtų “būti pakviesta į derybas” dėl naujos vyriausybės, kuri, kaip manoma, bus suformuota maždaug antroje gegužės pusėje.

Balsavimo rezultatai reiškia, kad J.Katainenas bent vieną iš šių partijų turės pakviesti į derybas dėl koalicinės daugumos sudarymo, sukeldamas abejonių, ar Suomija links pritarti milijardiniams gelbėjimo paketams, kuriems reikia visų 17 euro zonos narių vieningo palaikymo.

Suomijos parlamentas, skirtingai nuo kitų euro zonos šalių įstatymų leidimo institucijų, turi teisę balsuoti dėl ES skiriamų finansinių pagalbų, todėl nuo jo priklauso planai paremti krizės ištiktą Portugaliją.

“Nuo šių rezultatų Europa pražils, – pareiškė politikos analitikas Olavi Borgas (Olavis Borgas). – Jie sukels problemų dėl gelbėjimo fondų”.

Jei Suomija atsisakys pritarti finansiniam kitų šalių gelbėjimui, grius visa sistema ir skolų krizė dar paaštrės tokiu metui, kai euro zonos valstybės sprendžia, ar finansinė pagalba bus suteikta tik Portugalijai, ar jos taip pat reikės ir didesnėms ekonomikoms, tokioms kaip Ispanija ar Italija.

Suomija euro zonos pagrindiniam gelbėjimo fondui, kurį sudaro iš viso 440 mlrd. eurų, skyrusi 8 mlrd. eurų. Tačiau šalies indėlis turės smarkiai išaugti, euro zonai įgyvendinant pažadą padidinti fondo kreditingumą.

Dabartinė didžiausia valdančioji Centro partija, kuriai vadovauja ministrė pirmininkė Mari Kiviniemi, praradusi 15 vietų ir ketvirtį paramos, su 35 mandatais liko vos ketvirtoje vietoje, surinkusi 15,8 proc. balsų. Tokio rezultato neprognozavo jokia apklausa.

“Atrodo, kad mums tai bus triuškinamas pralaimėjimas”, – pareiškė premjerė ir pridūrė: “Išvada aiški – tokie rezultatai verčia mus trauktis į opoziciją”.

Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris) tokius rinkimų rezultatus pavadino pribloškiančiais.

“Tikrųjų suomių” pergalė, viršijusi visų apklausų prognozes ir visus lūkesčius… plius visiškas Centro partijos žlugimas – visa tai turi istorinę reikšmę”, – sakė jis.

Rinkėjų aktyvumas siekė 70,4 proc. balsų – tai kiek daugiau nei per praėjusius rinkimus, kai balsavo 67,9 proc. Suomijos piliečių.

Penktoji vieta atiteko Kairiųjų aljansui, surinkusiam 8,1 proc. balsų ir užsitikrinusiam 14 vietų. Žaliųjų lyga užėmė šeštą vietą (10 vietų; 7,2 proc. balsų), septintoje liko švedų mažumai atstovaujanti liberalios pakraipos Švedijos liaudies partija (9 vietos; 4,3 proc. balsų), aštuntoje Krikščionių demokratų partija (6 vietos; 4 proc. balsų).

“Galime dirbti su bet kuria partija, jei tai leidžia rinkimų rezultatai ir vyriausybės programa”, – sakė konservatorių lyderis J.Katainenas.

Paklaustas, ar jam pavyktų susitarti su “Tikraisiais suomiais” dėl finansinės pagalbos Portugalijai, J.Katainenas atsakė: “Kai atsakingi žmonės susėda prie stalo ir aptaria reikalus galvodami apie Suomijos interesus, sprendimai visuomet randami”.

Suomijoje jaučiamas griežtas nusistatymas prieš tai, kad ES teiktų finansinę pagalbą ekonominių sunkumų prislėgtoms euro zonos valstybėms.

Tai viena priežasčių, kodėl nemažai suomių, kurie šiaip veikiausiai nebūtų rėmę “Tikrųjų suomių”, tapo šios partijos šalininkais, nors populistų nacionalistų populiarumą padidino ir Nacionalinės koalicijos partijos eurooptimizmas.

Kai Portugalija oficialiai paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, M.Kiviniemi atsisakė užimti konkrečią poziciją šiuo klausimu, kol ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepristatė viso gelbėjimo paketo, teigdama, jog nėra būtinybės priimti galutinį sprendimą, kol neįvyko rinkimai.

“Mūsų yra tik penki su puse milijono, – sakė Tuula Kuusinen (Tula Kusinen), “Tikrųjų suomių” Helsinkyje iškelta kandidatė. – Turime liautis daliję pinigus kiekvienai kitai šaliai. Mes tiesiog negalime to sau leisti”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...