2010 Spalio 15

Bankrotai

Sunkmečio grimasa – iš savo pelenų atgimstantys verslai

veidas.lt

Tyčia bankrutuoti, atsikratyti skolų kupros ir tada vėl iš naujo atgimti – tokia praktika sunkmečiu paplito tarp mūsų šalies verslininkų.

“Verslas bankrutavo – tegyvuoja verslas!” – šiuo šūkiu būtų galima apibūdinti Lietuvoje tarp prasiskolinusių ir nesąžiningų verslininkų sparčiai plintantį fenikso sindromą. Tai vienas iš būdų bėgti nuo susikaupusių skolų ir įsipareigojimų.

Norite apsaugoti savo nekilnojamąjį ir kitą turtą nuo gresiančio bankroto? Suskaldykite įmonę į keletą bendrovių – toks būtų pirmas fenikso schemos požymis. Staigiai pasikeitė akcininkai? Jų savininkas – fiktyvus žmogus? Prekės ženklas parduodamas prieš bankroto procesą arba bankroto metu? O gal pastebėjote naują įmonę panašiu pavadinimu, kai pakeičiama tik dalis pavadinimo arba viena dvi raidės? Tai taip pat akivaizdūs nesąžiningo bankroto ir ant jo pamatų kuriamo naujo verslo požymiai, kai turtas atitenka naujai sukurtoms įmonėms, o senoji bendrovė paliekama mirti. Kitaip tariant, bankrutuojančio verslininko blogų sprendimų našta atitenka įmonės kreditoriams, valstybei, gyventojams.

Tūkstančiai naujų-senų įmonių

Sunkmečio rezultatai: Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pusantrų metų užfiksuota 1,4 tūkst. atvejų, turinčių požymių, kad taikomas fenikso sindromu vadinamo mokesčių vengimo būdas. Skaičiuojama, kad tokiose schemose prapuolusių nepriemokų valstybei suma gali siekti 265 mln. Lt. Vien šiais metais nepriemokų suma valstybei sieks apie 30 mln. Lt.

VMI duomenimis, kasdien aptinkama po tris fenikso užkratus – galimai tyčia bankrutavusias arba siekusias tą padaryti, bet dar nespėjusias bendroves.

Vienas pastarųjų pavyzdžių – VMI pričiupo valymo paslaugas teikiančią bendrovę. Bankrutuojančioje įmonėje dirbo 457 darbuotojai, iš kurių prieš pat paskelbiant bankrotą 361 žmogus perėjo dirbti į kitas, su bankrutuojančia įmone susijusias bendroves. Iš viso įmonė paslaugas teikė maždaug 150 klientų, bankroto nuostolis valstybės biudžetui siekia per milijoną litų.

“Šiais metais pastebėjome tendenciją, kad tapo daug sudėtingiau identifikuoti fenikso požymius, nes bankrutuojančių bendrovių savininkai naujas įmones kuria ne savo, o giminystės ryšiais nesusijusių asmenų vardu”, – “Veidui” komentuoja VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Kita vertus, bankrutuojančių ar nemokių įmonių darbuotojai neretai iš tikrųjų kuria nuosavą panašų verslą, nes toje srityje turi patirties ir nori savarankiškai išbandyti jėgas versle, be to, esant dideliam nedarbui neturi vilties įsidarbinti. “Tokiais atvejais iš pradžių sunku išaiškinti tikruosius jų ketinimus, tačiau nustatome didesnę riziką ir numatome stebėsenos priemones”, – aiškina A.Klerauskas.

Kreditų biuras “Creditinfo” yra suskaičiavęs, kad iš visų pernai metais įregistruotų įmonių 3 proc. vadovų – buvę ar tebevadovaujantys asmenys, akcininkai įmonių, kurios turi įsiskolinimų, joms taikomas turto areštas, jos yra likviduojamos ar bankrutavusios.

“Mokesčių inspekcijai kartais tie “feniksai” vaidenasi ten, kur jų nėra, o kur jie iš tiesų yra – nemato. Vadovautis jų duomenimis nebūtų labai tikslu”, – tvirtina skolų išieškojimo bendrovės “Creditum Vilnius” vadovas Tadas Žentelis.
“Tai, ką nustato VMI, nėra netgi pusė nesąžiningų bankrotų. Manau, iš tikrųjų tokių yra apie 20 proc.”, – jam antrina Saulius Žilinskas, UAB “Creditreform Lietuva” direktorius. Jis atkreipia dėmesį, kad baudžiamųjų bylų dėl tyčinio bankroto iškeliama vos viena kita. Tad iš prasiskolinusių įmonių vadovų skolų išieškotojai neatsitiktinai vis dažniau išgirsta: “Darykite, ką norite”. Iš kur toks pasitikėjimas?

Tyrimai vangūs

Per visą nepriklausomybės laikotarpį išnagrinėta vos 31 tyčinio bankroto byla. 2009-aisiais Lietuvos aukščiausiajame teisme (LAT) vienintelė nagrinėta tokia byla buvo nutraukta.

Su nesąžiningais verslininkais turinčios kovoti institucijos vangią savo veiklą aiškinant tyčinius bankrotus aiškina pinigų ir specialistų trūkumu, įstatymų bazės netobulumu. “Praktikoje pasitaiko atvejų, kai buvę akcininkai nurodo, jog dokumentus perdavė, o naujasis savininkas sako, kad dokumentų negavo. Nors tokiais atvejais tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo nėra sudėtingas, neįmanoma nustatyti, kiek įmonė turėjo grynųjų pinigų, kam ir kaip jie panaudoti, ar visi mokesčiai sumokėti”, – pripažįsta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Packevičius.

Ikiteisminio tyrimo institucijoms – FNTT, prokuratūrai VMI iš viso yra perdavusi vos 120 fenikso sindromo atvejų iš aptiktų 1420. “Vadinasi, dėl kitų nebuvo pagrindo informacijos perduoti teisėtvarkai”, – teigia VMI atstovas A.Klerauskas.

Apskritai Lietuvoje kol kas dar nėra objektyvios fenikso schemų statistikos. Aišku tik tiek, kad baudžiamąja tvarka nenuteistas nė vienas asmuo, o VMI ir FNTT nenurodo įtariamų įmonių pavadinimų, kol nebaigia tyrimų. Tuo pagrįstai piktinasi kreditoriai, skolų išieškotojai – atvejų, kai galima užkibti ant to paties kabliuko, juk galima būtų išvengti.

Nuo tyčia bankrutavusių įmonių nukenčia ne tik valstybė. Kreditoriai, dažniausiai bankai, lieka nieko nepešę, prasideda ilga teismų karuselė, o sukčiaujantys verslininkai pradeda vilkinti procesus. Bankininkai pabrėžia, kad daug teismų vis dar vyksta, tad minėti konkrečių įmonių pavadinimų jie negali.

Pasak “DnB NORD” banko paskolų restruktūrizavimo departamento vadovo Olafo Martenso, dabar įprasta, kad skolų spaudžiami verslininkai tyčia vilkina laiką – vaikšto su teisininkais, derasi, tačiau, kai jau atrodo, kad susitariama, tiesiog nepasirašo sutarčių ir taip išlošia papildomo laiko – tai pagrindinė jų strategija. “Tačiau apgauti banką ir kitus kreditorius – tai jau ekstremalus sprendimas”, – neabejoja bankininkas.

“Swedbank” atstovė Jorūnė Juodžbalytė mini dar vieną tendenciją – skolininkai įsigudrina grasinti banko reputacijai, esą šiam pakenktų žiniasklaidoje paskelbti kaltinimai. “Neretai šiam darbui pasitelkiamos viešųjų ryšių agentūros”, – nurodo banko atstovė.

“Turime nemažai pavyzdžių, kai įmonės, nemokančios jokių paskolos grąžinimo ar išperkamosios nuomos įmokų, jokių palūkanų ar netesybų, sugeba ir toliau vykdyti savo veiklą. Jos dažnai geba sėkmingai stabdyti išieškojimo procesus ir vilkinti teisėtų kreditoriaus interesų įgyvendinimą”, – pripažįsta Ugnius Vipartas, SEB banko specialaus kreditų administravimo departamento direktorius.

Atgimstantis iš savo pelenų

Feniksas – šventas mitinis paukštis egiptiečių, graikų, kinų mitologijoje. Kildinamas iš vienos Afrikoje gyvenančių paukščių rūšies. Šie paukščiai suka lizdus druskingose žemumose. Kadangi čia per karšta kiaušiniams ir paukščiukams, jie susipila nedidelius pylimus, ant kurių temperatūra būna šiek tiek žemesnė, ir sudeda kiaušinius. Karšto oro sūkuriai, susidarantys aplink tokį lizdą-pylimą, labai panašūs į ugnies liežuvių šėlsmą.

Mitologijoje vaizduojamas į garnį panašus auksinių ir raudonų plunksnų paukštis, susideginantis savo paties lizde, iš kurio vėl iškyla naujo fenikso pavidalu. Tai atgimimo, gyvenimo ciklo, savęs paties susikūrimo iš naujo simbolis.

Tikėtini fenikso sindromo atvejai

“flyLAL”

Prieš bankrotą oro vežėjas “flyLAL” buvo restruktūrizuotas į septynias įmones, taip visas pelningas įmones atskiriant, o reguliarius reisus vykdančią įmonę paleidžiant bankrutuoti. Buvo įkurtas “flyLaL” čarteris – tai yra oro bendrovės dalis, vykdanti ne reguliarius, bet užsakomuosius reisus. Šiemet “flyLal Charters” tapo “Small Panet Airlines”.

BMS

Pernai “Computer Data International” (CDI) nusprendė uždaryti visas savo valdomas “BMS Megapolis” ir “Optimalūs kompiuteriai” parduotuves. Praėjus mėnesiui, rugsėjį, įmonių grupei CDI buvo iškelta bankroto byla. 2009-ųjų pabaigoje Vilniaus apygardos teismas CDI leido atidaryti dvi parduotuves Vilniuje bei Kaune ir išparduoti sandėliuose likusias prekes. Šios dvi parduotuvės iki šiol vis dar “išpardavinėja” sandėlio likučius. Vasarą BMS prekės ženklą nusipirko nauji savininkai, bet kas jie – neskelbiama.

“Baldų rojus”

“Baldų rojui” bankroto procedūra buvo paskelbta pernai, tačiau artėjant teismui dėl bylos iškėlimo atsirado nauja įmonė – “Baldų rojus ir Co”. Šiuo metu veikia ir “Baldų rojaus” parduotuvė Vilniuje, ir interneto svetainė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. vvvv vvvv rašo:

    viena tokia galiu iduoti, is valstybe (visu musu ) nunese 2 000 000 lt
    ir kruva imoniu pakele
    vilniuje tiekia interneto paslaugas KAVA pavadinimu, pats uab kitaip vadinasi


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...