2012 Rugpjūčio 24

Sukurta nanomagnetų technologija vėžio ląstelėms kraujyje tirti

veidas.lt

Tarptautinės technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ mokslininkams pavyko atlikti kraujo ląstelių tyrimą pasitelktus magnetinio skaitymo technologiją, naudojamą kompiuterių kietuosiuose diskuose. Tam jie sukūrė magnetinį kraujo tėkmės citometrijos prototipą, kuris gali aptikti vėžio ląsteles kraujyje. Ši technologija buvo sukurta remiantis GMR (angl. giant magnetoresistance) efektu, kurio atradėjas 2007 m. buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

„Kraujas yra svarbiausia diagnostinė priemonė gydytojams, kurie seka vėžio ir ŽIV gydymo veiksmingumą. Vienas iš efektyviausių metodų tam yra tėkmės citometrija, kai vizualiai yra įvertinamos pavienių ląstelių savybės. Jo dėka galima stebėti net ir vėžio ląsteles, tačiau šis būdas yra iš esmės nepakitęs nuo jo atradimo prieš keletą dešimtmečių“, – sako „Siemens“ diagnostikos ir terapijos skyriaus Lietuvoje direktorius Laurynas Vaškys.

Anot L. Vaškio tyrimą atliekant tradiciniu būdu iš kraujo mėginio reikiamiems ląstelių duomenims išgauti, reikia daug laiko ir tyrimo kaina smarkiai išauga. Dėl to ši metodologija nėra plačiai taikoma ir paprastai naudojama tik moksliniams tyrimams.

Vis dėlto „Siemens“ mokslininkų atrasta technologija ateityje leis pacientų kraujo tyrimus atlikti jų gydymo įstaigoje ir atliekant kraujo tyrimą aptikti reikiamas ląsteles. Mokslininkai tam naudoja GMR efekto jutiklį ir magnetinėmis savybėmis pasižyminčias nano daleles.

Demonstracinis modelis gali kiekybiškai aptikti gydytojo pažymėtas analizuojamas daleles kraujo mėginyje, kurio nereikia specialiai paruošti. Žymėjimas yra atliekamas naudojant magnetinėmis savybėmis pasižyminčias nano daleles. Magnetas pritraukia pažymėtas ląsteles ir jas atskiria iš mėginio. Galiausiai jos yra suskaičiuojamos GMR jutikliu.

Tokia tyrimo eiga leidžia atlikti kiekybinį, pavyzdžiui, vėžio ląstelių tyrimą. Ji suteikia tyrėjams keturis bitus informacijos apie kiekvieną tirtą ląstelę. Turėdami tokį informacijos kiekį, tyrėjai gali nustatyti ląstelės dydį ir jos judėjimo greitį – tiek informacijos pakanka tiksliai nustatyti ar tai vėžinė ląstelė, ar ne.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...