2011 Birželio 03

Subrendo dideliems mainų projektams

ELTA

BFL

Pirmą kartą per Baltijos šalių nepriklausomybės metus Lietuvos ir Estijos nacionaliniai operos teatrai rudenį rengia didelio masto pasikeitimo savo operos ir baleto spektakliais gastroles.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) į Taliną rugsėjo mėnesį veš keturis spektaklius: operas “Otelas” ir “Žydė” bei du baletus – “Romeo ir Džuljetą” ir “Raudonąją Žizel”.

106-ąjį sezoną rudenį pradėsianti Talino nacionalinė opera Vilniuje rodys penkis pastatymus: tris operos spektaklius – Džakomo Pučinio (Giaccomo Puccini) “Toską” ir “Bohemą” bei Sergejaus Prokofjevo “Meilė trims apelsinams” ir du baletus – legendinį britų choreografo Keneto Makmilano (Kenneth MacMillan) baletą “Manon” pagal Žiulio Masnė (Julles Massenet) muziką ir Deivido Niksono (David Nixon) baletą “Trys muškietininkai”.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas neabejoja, kad trys Baltijos valstybės jau subrendo dideliems kultūriniams mainams ir atėjo metas imtis bendrų meninių projektų.

Didžiausiam abiejų šalių – Lietuvos ir Estijos kultūrinio bendradarbiavimo projektui – Lietuvai apie pusę milijono litų kainuosiančioms gastrolėms Kultūros ministerija skiria 130 tūkst. Lt paramą, remia ir privačios įmonės.

Skirtingą gastrolių spektaklių skaičiaus balansą, G. Kėvišas aiškina keletu priežasčių. “Mūsų spektakliai yra gerokai didesni ir abiejuose operos spektakliuose dalyvauja choras, todėl rodyti penktą spektaklį mums finansiškai neapsimokėtų. Tai grynai finansinis išskaičiavimas – mums geriau apsimokėjo rodyti keturis spektaklius, grynai logistiškai, negu kad penkis. Mūsų modelyje, kurį mes padarėme su Talino valstybinės operos meno direktoriumi Arvo Volmeriu, pajamos turi atpirkti visas gastrolių išlaidas. Be to, Talino operos teatras mažesnis ir scena gerokai mažesnė, būtų ypatingai sunku čia ką nors daugiau pritaikyti”, – sako G. Kėvišas.

LNOBT vadovas teigia, kad tokie pat didelio masto mainai spektakliais numatomi ir su Rygos operos teatru 2012 metų rudenį. “Kitas etapas galėtų būti, kai mes pagaliau kažką pastatysime bendrai. Tikrai siūlyčiau režisierių Eimuntą Nekrošių”, – planuoja trijų Baltijos šalių operos teatrų ateitį G. Kėvišas.

Jo teigimu, jau gimsta konkretesni bendradarbiavimo planai su Sankt Peterburgo Marijos teatru. “Šio teatro vadovas Valerijus Gergijevas, planuojantis atvykti pažiūrėti E. Nekrošiaus režisuotą “Otelo” operą, neformaliai kalbėjosi su režisieriumi ir jau planuoja bendrą Marijos teatro ir LNOBT spektaklį – norime padaryti didelę ir reikšmingą koprodukciją, kuri papuoštų mūsų teatro bendrų pastatymų su didžiaisiais Europos teatrais galeriją”, – sako G. Kėvišas.

Be to, su Varšuvos nacionaline opera LNOBT tikisi pastatyti Kšištofo Pendereckio (Krzysztof Penderecki) operą “Loudono velniai” (Die Teufel von Loudon). Tai būtų koprodukcija su Varšuvos, Kopenhagos ir Vienos teatrais, kuri planuojama ne anksčiau kaip 2013-2014 metais.

Lietuvos kultūros ministras sako, kad mūsų šalies kultūros eksportą siekiama orientuoti Baltijos ir Skandinavijos šalių kryptimi. “Planuodami kitų metų biudžetą mes numatėme eilutę Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo fondui. Tikrai Estija, Suomija, Latvija, Švedija, Norvegija, be abejo, kaimyninė Lenkija – šitas Baltijos ir Šiaurės regionas yra ta vieta, kur mes turėtume tikrai turėtume žymiai geriau vieni apie kitus žinoti, negu mes žinom šiandien”, – yra pabrėžęs Eltai kultūros ministras Arūnas Gelūnas po pirmojo darbinio susitikimo Taline su naujuoju Estijos kultūros ministru Reinu Langu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...