2016 Sausio 11

Parengta bendradarbiaujant su partneriais

Statybų sektorius: kada pritrūksime jaunos darbo jėgos?

veidas.lt

Ateities statiniuose dominuos ekologiški, savaime nusivalančiu paviršiumi aliuminio ir stiklo pluošto gaminiai: jie bus atsparūs aplinkos poveikiui, korozijai, aukštai temperatūrai, taigi praktiški ir patvarūs“, – prognozuoja patyręs statybų rinkos dalyvis, įmonės, patenkančios į didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių 10-uką, UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys (51 m.).

Saulė VALENTINAITĖ

Emigracija retina ir statybos inžinierių gretas?

– Daugiausia ji retina statybos specialistų gretas. Tačiau, be emigracijos keliamų kliūčių, Lietuvoje gana prastai parengiami statybos sektoriaus specialistai. Nepakankamai kvalifikuotiems darbininkams sudėtinga įsilieti į statybos darbo rinką: kartelė iškelta labai aukštai. Kita problema – žmogiškieji ištekliai. Jei situacija Lietuvoje nesikeis, artimiausiame dešimtmetyje nebeturėsime jaunų statybininkų. Šią tendenciją jaučiame ir mes: mūsų įmonėje dirba trečdalis  vyresnio amžiaus darbuotojų ir  ilgainiui juos pakeisti jaunais naujais specialistais bus  labai sudėtinga.

– Kaip manote, kokių išeičių imsis įmonės mažėjant statybininkų pasiūlai šalyje?

– Rytinių šalių statybininkai šiandien aktyviai darbo jėgos ieško Šengeno erdvėje. Statybos įmonių, dirbančių NVS rinkoje, partnerių paieška tarp Lietuvos statybininkų yra gerokai suaktyvėjusi. Tai matoma ir mūsų įmonėje: nuo rudens įmonėje dirba ukrainiečiai statybininkai. Profesionalūs specialistai galėtų tapti savotišku išsigelbėjimu užpildant emigracijos paliktas tuščias darbo vietas.

– Lietuva žengia koja kojon su ES statybų inžinerijos naujovėmis ir tendencijomis? Ar seka įkandin ekonomiškai stipresnių valstybių?

– Mūsų šalyje netrūksta įmonių, kurios sėkmingai dirba užsienio rinkose. Statybos eksporto apimtys kiekvienais metais auga apie 12 proc. Lietuvos statybininkai nagingi, o jų atlikti darbai pasižymi kruopštumu ir kokybe, tačiau Europoje darbo masteliai visai kiti nei mūsų šalyje. Galimybės taikyti naujausias technologijas, medžiagas daugeliu atveju priklauso nuo darbų apimties ir jų kainos. Pagrindinėmis statybos sektoriaus lyderėmis šiandien galime vadinti Vokietiją, Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją. „Naresta“ seka ir domisi inovacijomis statybos sektoriuje, todėl yra pasirengusi užsakovams pasiūlyti pačius naujausius objektų statybos sprendimus.

– Statybų sektorius įprastai apibūdinamas kaip plėšrus ar agresyvus. Ar mūsų kaimynams jame taip pat sudėtinga išlikti kaip ir mums?

– Estų statybininkai visuomet būdavo šiek tiek priekyje mūsų, jie labai aktyviai dalyvauja Skandinavijos rinkoje. Geriausi jų specialistai, kaip ir mūsiškiai, emigruoja, nes darbo užmokestis nėra didelis, bet perspektyvoje jis turėtų smarkiai kilti.

– Kokių pokyčių gali tikėtis statybų sektorius kylant vidutinei metinei temperatūrai?

– Tuos pokyčius statybininkai jaučia jau šiandien. Tik sekdami klimato kaitos prognozes galime tinkamai pasiruošti ateičiai. Juk nepastatysi dangoraižių, kuriuose nėra, pvz., kondicionavimo, drėkinimo sistemų. Kiekvieną dieną viskas modernėja ir keičiasi. Siekdami būti modernūs ir patrauklūs užsakovams, taikome naujas statybos technologijas ir ieškome inovatyvių sprendimų.

– Iš kokių medžiagų būstus statys ateities statybininkai?

– Esminės statybinės medžiagos išliks. Pokyčiai nebus drastiški. Nauji sprendimai, modernios technologijos, kokybiškesnės medžiagos statybų sektoriuje matomos kasmet. Tačiau į masinę statybą jos įeina ne taip greitai, kaip norėtųsi: ne visi užsakovai pajėgūs už tai, kas modernu, mokėti jau šiandien. Štai prieš metus baigėme biurų kompleksą, kuriame įmontuotos inovatyvios fasado plokštės, švarinančios orą. Kituose objektuose naudojamas savaime sutankėjantis betonas. Inovatyvios medžiagos brangios, tačiau palengva pradedamos naudoti ir Lietuvoje.

– Sakote, kad ateities statiniai nebus smarkiai kitokie nei šiandien?

– Ateities statiniuose dominuos ekologiški, savaime nusivalančiu paviršiumi aliuminio ir stiklo pluošto gaminiai: jie bus atsparūs aplinkos poveikiui, korozijai, aukštai temperatūrai, taigi praktiški ir patvarūs. Tačiau, kaip minėjau, drastiškų pokyčių neturėtų būti.

– Kokius prognozuojate 2016-uosius statybų sektoriui?

– Ateinančiais metais, nors ir nuosaikiai, statybų sektorius turėtų ūgtelėti. 2015-ųjų pabaigoje tikėjomės lėšų iš naujo ES paramos laikotarpio, tačiau jos vis dar nepaskirstytos. Tai dideli pinigai, formuojantys mūsų rinką. Kita vertus, turintieji ilgametę strategiją darbų turi ir be ES lėšų: kalbu apie pramonės, gyvenamųjų, komercinių ir negyvenamųjų patalpų pastatų statybą. Štai mūsų įmonė dėmesį koncentruoja į komercinių ir negyvenamųjų, iš dalies į daugiabučių pastatų statybą tiek gyvenamuosiuose kompleksuose, tiek išskirtiniuose gyvenamuosiuose kvartaluose. Šiandien jau turime apie 60 proc. pasirašytų sutarčių, todėl 2016-ųjų pradžia bus gera.

– Kaip manote, kas užtikrina sėkmę statybų sektoriuje?

– Rinkdamiesi užsakovus laikomės duoto žodžio, kaskart įvertiname turimas galimybes ir galimas rizikas. Savo darbų kokybę vadiname įmonės vizitine kortele. Dirbame su didžiausiais šalies nekilnojamojo turto vystytojais – tai įrodo, kad esame pelnę pasitikėjimą statybos rinkoje.

– Esate vadinamas vienu iš nedaugelio Lietuvos sostinės gražintojų. Kokie įmonės atlikti darbai labiausiai įsirėžė jūsų atmintin?

– Pradėjusi vos nuo 30 žmonių kolektyvo UAB „Naresta“ užaugo kone iki 300 darbuotojų. Per savo veiklą ji sukaupė statinių, kuriais išties didžiuojasi, istoriją. Vieni jų – garsieji Amerikos lietuvio Juozo Kazicko rūmai-rezidencija sostinės senamiesčio Šventų Jonų gatvėje, atitinkantys XIX a. pradžios lietuviškų dvarų stilistiką,  koplyčią-bažnyčią Nemėžyje ir Marijos Šeimos Karalienės bažnyčią ir parapijos namus Pabradėje. Taip pat atlikome remonto darbus Eišiškių ir Šalčininkų bažnyčiose. Vieni įdomesnių buvo olfaktometrijos (kvapų) laboratorijos statybos darbai, Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcijos darbai.

Pastatėme tokius statinius, kaip „protingų“ gyvenamųjų namų kvartalas „LightHouse“ Fabijoniškių gatvėje, apartamentų kompleksas „Kotrynos vartai“ Klaipėdos gatvėje, „Sonex“ biurų pastatas J.Rutkausko gatvėje, Druskininkų viešbutis „Flores“ ir kiti.

Kiekvienas iš šių darbų vertas mūsų vizitinės kortelės.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...