2013 Gruodžio 05

Specialistai nerimauja dėl ateities: pastatų kokybė prastės

veidas.lt


Nors Lietuvoje statybų kokybė pakankamai gera, klaidų nepavyko išvengti ir mums – naujų pastatų griūčių lietuviai taip pat regėję. Ekspertų nuomone, vienintelis būdas apsisaugoti nuo tokių įvykių – didesnė kontrolė, tačiau valstybė linkusi eiti liberalizmo keliu.

Siaubinga tragedija Rygoje, kai per patį vakarinio apsipirkimo piką sugriuvo prekybos centras, po griuvėsiais palaidodamas 54 žmones, privertė ir lietuvius atidžiau pažvelgti į masinio susibūrimo vietas. Ekspertai ramina, kad Lietuvoje pastatų kokybė iš esmės gera, tačiau visiškai apsisaugoti nuo projektavimo ar statybos klaidų nepavyksta – tą liudija ir Lietuvoje įvykusios naujų pastatų griūtys. Dėl laimingo atsitiktinumo iki šiol aukų pavyko išvengti, nors per pastaruosius 15 metų grėsmė tykojo įvairiausios paskirties masinio susibūrimo pastatuose – pradedant gyvenamaisiais ar pramogų kompleksais ir baigiant maldos namais.
Pavyzdžiui, 1997 m. nuo naujos, vos prieš metus pastatytos Elektrėnų bažnyčios, neatlaikę uraganinio vėjo, nuvirto du dekoratyviniai bokštai. Per silpnos konstrukcijos buvo pasirinktos ir statant sporto arenas: dėl šios priežasties Vilniuje įgriuvo Ledo arenos stogas, o Šiauliuose nuvirto tuo metu statomo Aukštabalio daugiafunkcio komplekso antro aukšto perdangos dalis. Per plauką aukų pavyko išvengti ir sostinės Senamiestyje, kur šalia naujo namo statybvietės susmego seno daugiabučio siena.
Iš pastarųjų pavyzdžių akivaizdu, kad aplaidaus darbo pasitaiko tiek projektavimo, tiek statybos grandyse, tad didesnė kontrolė veikiausiai yra vienintelis būdas sumažinti klaidų. Tačiau pastaraisiais metais statybų procesas liberalėja, nors didesnė kontrolė praverstų ir šiandien. Tarkime, šiuo metu iš valstybinių institucijų niekas netikrina, ar naujo objekto statybos darbai vyksta kokybiškai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Aurelijus Kuisys pripažino, kad statybos darbų kokybės pažeidimų inspekcija nenustatinėja.
„Tokio dalyko nenustatinėjame, nes pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą galime bausti už neteisėtą statybų vykdymą, taip pat jei nėra techninio prižiūrėtojo ir kt. O statybų kokybės Lietuvoje iš valstybinių institucijų netikrina niekas. Kiekviena įmonė turėtų turėti savo kokybės sistemas, tačiau jas turi tik didžiosios įmonės, o daugelis mažyčių – ne, – atskleidžia A.Kuisys. – Manau, kad reikėtų tikrinti ir statybos kokybę, nes kažkas turi ginti žmogų. Juk yra institucijos, kurios tikrina, ar parduodami maisto produktai saugūs, o statybos darbų kokybės realiai niekas netikrina.”
Tad inspekcija kartais sustabdo darbus, jei objektas statomas be leidimo arba randama nukrypimų nuo projekto, tačiau dėl statybos darbų kokybės ar blogų konstrukcijų projektai nestabdomi. O prastos statybų kokybės pasitaiko visais laikais – tik priežastys skirtingos. Projektuotojai pabrėžia, kad NT burbulo laikotarpiu, kai gyventojai butus nepastatytuose namuose pirko iš paveikslėlių, statybininkai stengėsi statyti greitai ir į kokybę žiūrėjo pro pirštus.
„Kokybė tikrai buvo ne pati geriausia. Finansavimo galimybės lėmė, kad statyti reikėjo greitai ir pigiai, o kainos kilo į viršų, tad kokybė nukentėjo, ir kai kuriais atvejais labai stipriai. Bėdų buvo ir dėl medžiagų, ir dėl konstrukcijų pasirinkimo, ir dėl techninės priežiūros: projektas gali būti geras, bet jei techninės priežiūros specialistai neprižiūri statybininko, kad pastatytų pagal tą techninį projektą, tai išeis bet kaip. Visko buvo: ir problemų dėl apšiltinimo kokybės, ir plyšių atsirasdavo. Pasitaikydavo ir gerai pastatytų namų, bet tikrai ne dauguma”, – komentuoja inžinerijos ir konsultacijų bendrovės “Sweco Lietuva” prezidentas Artūras Abromavičius.
Specialistai ramina, kad šie ekonominio pakilimo “kūdikiai” nesugrius, tačiau tokių namų jau netrukus laukia renovacija. „Dalies remontas jau padarytas, bet ir kiti laukia savo eilės”, – priduria A.Abromavičius.
Jam pritaria ir A.Kuisys, tvirtindamas, kad inspekcija sulaukia nemažai skundų dėl bumo metu statytų daugiabučių. Tiesa, žmonės skundžiasi ne dėl pagrindinių konstrukcinių darbų, bet dėl problemų, susijusių su apdailos darbais: bėga stogai, peršąla nekokybiškai suręstos atitvarinės konstrukcijos – fasadai, langai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...