2012 Liepos 16

Skolų krizės smaugiamų šalių Lietuvos verslas neatsižada

veidas.lt

Šiuo metu labiausiai finansų krizės purtomos Pietų Europos šalys niekada nebuvo nei Lietuvos verslininkų eksporto, nei investicijų prioritetinės kryptis, tačiau kai kurie verslininkai bando pasinaudoti dabartine padėtimi savo pozicijų įtvirtinimui.

Medinius namus per krizę gaminanti Dariaus Beconio individuali įmonė į Pietų Europos rinkas pasuko per patį krizės įkarštį – 2009 metais. Šiandien įmonė eksportuoja į Italiją, Ispaniją, Portugaliją, o įmonės vadovas Darius Beconis džiaugiasi, kad jokių pokyčių dėl finansinių turbulencijų tose rinkose nepajutęs.
„Mao Dzedunas yra pasakęs: „Kuo blogiau – tuo geriau“. Kai rinkos traukiasi, reikia į jas eiti. Reikia ne verkti, o dirbti, ieškoti klientų ir tarp dešimčių milijonų tose rinkose gyvenančių žmonių atsiras tokių, kuriems reikia namo. Mes nesame papūgos ir kai visi lietuviai susitelkia į Norvegiją, mes iš ten dingstame. Pietų Europos šalių privalumas, kad žmonės mėgaujasi gyvenimu, o nėra susikaustę ir stresuoja kaip vokiečiai“, – savo motyvus eiti į krizės purtomas rinkas atskleidžia D.Beconis. Maža to, lietuviai šiose rinkose netgi plečiasi – šiuo metu dviejuose Ispanijos miestuose kartu su ispanais kuria savo atstovybes ir produkcijos pardavimo aikšteles, o Airijoje ketina statyti jau antrą tokią aikštelę.
Esminių pokyčių nejaučia ir į Ispaniją bei Italiją eksportuojantis klijuotų medienos konstrukcijų gamintojas „Jūrės medis“. Įmonės valdybos pirmininkas Ovidijus Jankauskas tvirtina, kad eksportas į Italiją netgi didėja dėl naujų klientų atsiradimo. „Galbūt kai kurie gamintojai traukiasi iš rinkų ir užleidžia pozicijas mums?“ – svarsto O.Jankauskas.

Vieniems sunkumai, kitiems – galimybės

Lietuvos ambasadų Ispanijoje ir Italijoje darbuotojai pastebi, kad lietuvių verslininkų susidomėjimas šiomis šalimis vos šiek tiek mažesnis nei anksčiau, o labiausiai Ispanijos rinka domisi ir partnerių čia ieško Lietuvos baldų, medienos ir maisto pramonė. Štai „Žemaitijos pienas“ tiekia sūrius į prekybos tinklus Ispanijoje, turi šioje rinkoje savo pardavimo atstovą, o dabar galvoja plėstis Italijoje.
„Kauno grūdų“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ prieš trejus metus pradėjo eksportuoti į Airiją, 2011 metais – į Italiją, nuo šių metų pradžios – į Ispaniją. „Domimės Italijos rinka, nes matome ten galimybių plėstis, o mūsų produktai turi paklausą. Pardavimai Ispanijoje ir Airijoje netgi auga. Į šias šalis eksportuojame šaldytą vištieną, gaminius ir pusgaminius. Sugebame būti konkurencingi kaina ir pasiūlyti aukštos kokybės produktus, todėl stiprios krizės nejaučiame“, – teigia „Kauno grūdų“ įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys.
Mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela“ taip pat ruošiasi įžengti į Ispanijos rinką, o į Italiją šviežią jautieną tiekia jau 6-7 metus. „Pirmiausia, tiekiame pirmo būtinumo maisto, o ne kitas prekes, be kurių galima gyventi. Be to, jautienos ima trūkti visoje Europoje. Aš manau, kad šios valstybės, kaip Ispanija ir Italija, atsigaus, nes rinkos didelės, o turizmas išvystytas“, – šiomis rinkomis tiki įmonių grupės „Biovela“ vadovas ir savininkas Virginijus Kantauskas.
Vadinamosios PIGS šalys (Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija), nors ir smaugiamos skolų, lietuviams patrauklios ir dėl savo dydžio, ir kaip naujos rinkos. Todėl kai kurie verslininkai bando pasinaudoti proga. Tarptautinės prekybos ir finansinio tarpininkavimo įmonės „Pasaulio prekybos“ direktorius Valdemaras Paukštė mano, kad, jei siūlai pigesnį produktą nei vietiniai gamintojai, dabar geriausias metas įeiti į šias skolų krizės purtomų šalių rinkas. Žinoma, dabar tose šalyse ne tokia situacija, kad užsidirbtum didžiulius pelnus, bet gali įgyti žinomumą, kuris pravers krizei pasibaigus.
„Kas ispanams nesaldu, tas lietuviams pakankamai normalu – kas ispanams pragaras, tas lietuviui – normalus gyvenimas. Bet šiose rinkose šiandien reikia siūlyti ne prabangos prekę, o leidžiantį sutaupyti produktą ar paslaugas. Pavyzdžiui, galima siūlyti pigesnes valymo ar inžinerines paslaugas – jos Ispanijoje pakankamai brangios, bet ispanai anksčiau buvo lojalūs savo šalies tiekėjams, o dabar, susidūrę su sunkumais, spjauna į lojalumą: vietinė įmonė gali rinktis ir Lietuvos kompaniją, jei ji prižiūrės jų pastatą pigiau“, – pavyzdį pateikia tarp Ispanijos ir Lietuvos gyvenantis V.Paukštė.
Lietuvos ambasados Italijoje patarėjas ekonomikai Vaidas Karvelis pritaria, kad nors investuotojams Italijoje kyla daug problemų dėl didelių mokesčių, ilgų komercinių ginčų sprendimo terminų, paplitusio mokesčių slėpimo, lietuvių įmonėms šiuo metu yra perspektyvų įeiti į rinką, nes gyventojai mažina vartojimą ir ieško pigesnių prekės ženklų.
Atsiranda ir tokių verslininkų, kurie naudojasi proga „apsipirkti“ – už palankią kainą įsigyti įmonių šiose šalyse ir tokiu būdu įeiti į rinką. Šių metų pradžioje du Ispanijos prekybos tinklus įsigijo „VP grupė“. Ekspertai ir Lietuvos gamintojai tikisi, kad iš paskos į Ispaniją „VP Market“ gali atsivesti ir tiekėjų iš Lietuvos – pirmiausia, maisto produktų gamintojų.

„Pirma pinigai, paskui kėdės“

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas mato daugiau rizikos negu galimybių skverbtis į krizės kamuojamas rinkas. Ekspertas tiki geromis Italijos ir Airijos perspektyvomis, tačiau abejoja, ar kada nors augs kitos skolų krizės krečiamos šalys – Ispanija, Portugalija, Graikija. „Problemos gilesnės negu atrodo iš pirmo žvilgsnio – Ispanija, kur milijardai suinvestuoti į nekilnojamąjį turtą, dar atsiskleis neigiama prasme. Kad Portugalija kitų metų viduryje išpirks savo obligacijas, abejoja visi. Graikija seniai bankrutavusi, ji beveik nevykdys savo įsipareigojimų. Italija ir Airija vienintelės šalys, į kurias žiūriu pakankamai optimistiškai: Airija turi investuotojams patrauklią mokesčių sistemą, Italija – labai turtingus namų ūkius, todėl ten problemas galima spręsti keliant mokesčius“, – nagrinėja S.Besagirskas.
Tiesa, Pietų Europos šalyse siaučiančios krizės aidai kartais atsirita ir iki lietuvių – štai vienas „Jūrės medis“ klientas Italijoje tapo nemokus, tad su Pietų Europos šalimis verslo santykių turintys verslininkai pripažįsta, kad teko įvesti papildomų saugiklių. „Atsargiau į šias rinkas žiūrime ir prašome daugiau garantijų – apmokėti visą prekės vertę prieš ją pakraunant išvežimui, ko anksčiau nebuvo. Anot garsiosios Ostapo Benderio frazės, dabar pirma pinigai, paskui kėdės“, – juokauja O.Jankauskas.
Pasak T.Barščio, „Kauno grūdų“ įmonių grupė taip pat imasi atsargumo priemonių – prašo daugiau mokėti iš anksto bei griežtai kontroliuoja visus atsiskaitymus. „Didžiausia rizika eksportuojant į šias šalis – neatsiskaitymas laiku už gautas prekes arba įmonės pasitraukimas iš verslo dėl atsiradusių skolų. Susitarus su klientu dėl išankstinio mokėjimo už prekes, galimybės plėstis toje rinkoje didėja ir mums tai netrukdo plėtoti prekybinių santykių. Kita rizika – nepastovios prekybos apimtys, tačiau maisto produktai nejaučia tokių didelių svyravimų dėl vartojimo. Problemą įžvelgiame tik tame, kad valstybei papuolus į skolų krizę vartotojai imasi dairytis mažesnių kainų, todėl tampa vis sunkiau konkuruoti tokioje rinkoje, kadangi konkuruojame su labai daug vištienos gamintojų pasaulyje“ – apibendrina T.Barštys.

Investicijos mažėja

Nors S.Besagirskas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu labiausiai finansų krizės krečiamos šalys niekada niekada nebuvo prioritetinės nei mūsų eksporto, nei importo partnerės, Statistikos departamento duomenys netgi rodo, kad eksportas į daugumą Pietų Europos šalių šiemet per penkis mėnesius netgi paaugo. Palyginus tiek su 2008 metų, tiek su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet per penkis mėnesius padidėjo eksportas į Airiją, Italiją, Portugaliją. Po truputį auga ir eksportas į Ispaniją.
Labiausiai Lietuvos verslininkų ryšiai vėsta su Graikija – šiemet, palyginti su 2010 metais, eksportas sumenko. „Su Graikija bendraujame per advokatus ir antstolius. Esame įmerkę 50 tūkst. eurų ir bandome išieškoti, bet nelabai sėkmingai“, – savo liūdna patirtimi dalijasi medinius namus gaminančios įmonės „Tyla“ vienas iš savininkų Arūnas Vaitaitis. Su Graikija ryšius prieš krizę nutraukė ir „Biovela“– ir dėl krizės, ir dėl nepatikimų partnerių.
Vis dėlto jei kaip eksporto rinkomis skolų smaugiamomis šalimis lietuvių verslas dar domisi, noras ten investuoti sparčiai mažėja. Statistikos departamento duomenimis, Graikijoje ir Portugalijoje oficialiai apskaitytų Lietuvos investicijų nėra. Ispanijoje 2007 metais Lietuvos verslas buvo investavęs 1,7 mln. Lt, o kovo pabaigoje jų buvo likę tik 220 tūkst. Lt. Tik Airijoje ir Italijoje investicijų per kelis metus padaugėjo – šiose šalyse atitinkamai investuota 0,89 mln. Lt ir 1,87 mln. Lt.
Kaip sunku pritraukti lietuvių investicijas į šias šalis, įsitikino ir „Pasaulio prekybos“ direktorius V.Paukštė, lietuviams siūlantis investuoti į saulės elektrines Ispanijoje su 7 proc. metine palūkanų norma arba statyti savo elektrinę. Anot V.Paukštės, tai saugi investicija, nes Ispanijoje 90 proc. dienų per metus saulėtų, o elektrinės turi 25 metų valstybės garantijas, tačiau pasiryžusių investuoti savo pinigus į Ispaniją kol kas neatsirado.

Lietuvos eksportas į skolų krizės purtomas šalis, mln. Lt
2008 m. (Sausis-gegužė)    2010 m. (Sausis-gegužė)    2012 m. (Sausis-gegužė)
Airija    86    75     93,5
Graikija    14,9    22,9    21,4
Ispanija     480    217    258,7
Italija    365    374    536,9
Portugalija    57    46,6    64

Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...