2011 Kovo 18

Teisėtvarka

Skolų išieškojimą keičia taikūs susitarimai

veidas.lt

Mažėjant besikreipiančiųjų dėl priverstinio skolų išieškojimo, Lietuvos antstoliai planuoja teikti daugiau taikių paslaugų, nei vykdyti priverstinių funkcijų.

Antstoliams pateikiamų skolų skaičius per 2010 metus sumažėjo 4 proc. Valstybės institucijų pateikiamų reikalavimų skaičius beveik nepakito, užtat privatūs išieškotojai pateikė 9 proc. mažiau reikalavimų negu per 2009-uosius. O, tarkime, naujų kreipimųsi priverstine tvarka išieškoti išlaikymo išmokas (alimentus) sumažėjo 27 proc.

Priminsime, kad valstybės institucijų pateikiami sprendimai tradiciškai sudaro didžiąją dalį priverstinio išieškojimo bylų. 62,4 proc. visų per praėjusius metus pateiktų bylų – teismų, policijos įstaigų, “Sodros”, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų biudžeto įstaigų sprendimai.

Iš viso per 2010 metus antstoliams pateikta 370,8 tūkst. naujų vykdomųjų dokumentų, beveik pusė jų, 48 proc., – reikalavimai išieškoti nedideles, 200 Lt nesiekiančias skolas. 90 proc. šios kategorijos skolų pateikė valstybės institucijos.

Beje, šiuo metu valstybės reikalaujamų išieškoti skolų bendra suma siekia daugiau nei 1,2 mlrd. Lt.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per 2010 metus antstoliai išieškotojams iš viso sugrąžino 216,9 mln. Lt skolų. 42,4 mln. Lt skolų grąžinta į valstybės biudžetą, 174,6 mln. Lt – privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kiekvienas antstolis per 2010 metus vidutiniškai išieškojo po 1,9 mln. Lt skolų.

Bendras skolų išieškojimo kokybės rodiklis, vidutinė kreditoriams sugrąžintų lėšų dalis, 2010-aisiais, palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 2,5 proc. – nuo 21,1 iki 18,6 proc. Tai yra baigdami procesus antstoliai išieškotojams sugrąžina maždaug penktadalį reikalaujamų skolų, nors prieš kelerius metus pavykdavo išieškoti trečdalį arba daugiau. Kuklesnius skolų išieškojimo rezultatus lemia sumažėjęs skolininkų mokumas.

Tarp 244 tūkst. per praėjusius metus baigtų priverstinio išieškojimo bylų 33,9 tūkst. bylų baigta grąžinant išieškotojams dėl skolininkų nemokumo ar kitų priežasčių, 10,6 tūkst. bylų – dėl juridinių asmenų bankroto.

Griežtas antstolių veidas keičiasi

Nors ši statistika rodo nepavydėtiną skolininkų padėtį, antstolių akimis žiūrint, padėtis gerėja ir rodo tam tikrus teigiamus poslinkius. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės teigimu, vykdomųjų dokumentų mažėjimas reiškia, kad žmonėms reikia daugiau antstolių paslaugų, kurios, priešingai nei funkcijos, yra taikios.

Sunkmečiu, kai žmonių pajamos krito, o finansiniai įsipareigojimai virto skolomis, pasak I.Karalienės, sumenko ir antstolių reputacija. “Tačiau besikreipiančiųjų dėl priverstinio skolų išieškojimo mažėjimas reiškia, kad galimo ginčo šalys vis dažniau tarpusavyje susitaria ir problemas išsprendžia taikiai. Būdami tokių taikių susitarimų liudininkai pradedame jausti tikrąjį savo pašaukimą – padėti išspręsti ginčus be skaudžių pasekmių”, – teigia I.Karalienė.

Pasak jos, ginčo šalims siekiant taikaus susitarimo vėl populiarėja antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga. Tai antstolio atliekamas detalus aplinkybių, turto, daiktų ar jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Skolos už baudas nemažėja

Kalbėdama apie mažėjančias darbų apimtis priverstinio skolų išieškojimo srityje, I.Karalienė vis dėlto nuogąstavo dėl nedidėjančio šalies gyventojų sąmoningumo. “Visų vykdomųjų dokumentų pakete skolų dalis iki 200 Lt sudaro 40 proc. Valstybės reikalavimų suma šioje skolų kategorijoje siekia per 8,8 mln. Lt. Tiek žmonės skolingi dėl nesusimokėtų baudų policijai, dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, dėl žyminio mokesčio už teismo procesus ir pan. Ir ši situacija beveik nesikeičia metų metais. Deja, krizė nepamokė, kad gautas baudas reikia greičiau sumokėti, nes atėjus antstoliams tai kainuos daugiau. Liūdniausia, kad labiausiai piktinasi tie asmenys, kurie turėjo pinigų baudai susimokėti. Antstoliams įsikišus išieškoma ne tik baudos dydžio suma, bet ir papildomos išlaidos, kurias patiriame vykdydami išieškojimą. Tada įsižiebia konfliktas”, – pasakoja pašnekovė.

Pasak jos, šių skolininkų neišgelbėjo ir 2008-aisias nuo 15 iki 40 dienų pailgintas baudos sumokėjimo terminas. Anksčiau žmonės teisindavosi, kad per dvi savaites negauna pinigų baudai sumokėti, o dabar esą per mėnesį apie gautą baudą pamiršta.

I.Karalienės nuomone, situacija turėtų pagerėti nuo šių metų įsigaliojus Administracinės teisės pažeidimų kodekso pataisoms, kurios leidžia “susitaikyti su valstybe” sumokant pusę baudos per trumpesnį terminą.

Skaudžių pasekmių šleifas

Pasak antstolių, ekonomikos nuosmukio pasekmės vis dar skaudžiai atsiliepia daugeliui įsiskolinusių asmenų. Žaizdas nuo pervertintų savo galimybių ir racionaliai nepasvertos rizikos vis dar laižosi verslininkai, o fiziniams asmenims už skolas tebegresia prarasti namus.

Švenčionyse ir Ignalinoje dirbanti prezidiumo narė antstolė Svetlana Kastanauskienė pasakoja, kad ekonomikos griūtis ypač skaudžiai atsiliepė provincijoje dirbusiems verslininkams ir gyvenantiems žmonėms. Ji pateikė pavyzdį, kai jaunas ūkininkas statė pastatus, ėmė paskolas, naudojosi ES parama ir, regis, nebuvo jokios rizikos verslui sugriūti.

Tačiau pastatus statęs statytojas kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos išieškojimo, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai užkirto kelią gauti laukiamą ES paramą, kuri buvo reikalinga įsipareigojimams padengti. Nuo to momento prasidėjo grandininė reakcija. Dabar verslininką spaudžia bankai, reikalaudami grąžinti paskolintas lėšas, kurių jau nėra iš ko atiduoti.

S.Kastanauskienės teigimu, paaiškėjo, kad ypač provincijoje gyvenantys žmonės rinkosi labai rizikingą gyvenimo skolon praktiką – jie imdavo vieną paskolą, kad padengtų kitą ir t.t. “Vis dažniau bankams įkeistuose būstuose gyvenantys žmonės skambina ir klausia, nejaugi jie bus išmesti į gatvę. Tačiau kai žmonės yra patys įkeitę būstą ir hipotekos teisėjo nutartimi nurodoma parduoti jų turtą iš varžytynių, antstolis alternatyvos neturi – tai vienintelis būdas kreditoriui atgauti skolą”, – aiškina S.Kastanauskienė.

Paklausta, ar skolininkus galėtų išgelbėti šiuo metu valdžios vėl pradėtas svarstyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, antstolė buvo linkusi abejoti: “Fizinių asmenų bankrotas neturėtų būti taikomas tiems įsipareigojimams, kurie atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Taip pat neatmestina galimybė, kad praktiškai bankrutuoti kainuotų brangiau, nei grąžinti skolas, todėl dalis žmonių šia procedūra nepasinaudotų.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...