2011 Sausio 15

Religijos

Skirtingų tikėjimų atstovai jau nebeišsitenka

veidas.lt

"Veido" archyvas

Egipto krikščionys protestavo prieš musulmonų išpuolius

Nesutarimai ir kruvini konfliktai tarp skirtingas religijas toje pačioje šalyje išpažįstančių tikinčiųjų vis dažnėja ir žiaurėja, bet popiežius užsimojo tapti pasauliniu taikdariu.

Popiežius Benediktas XVI šių metų spalį po 25 metų pertraukos į vieną vietą Asyžiaus mieste ketina sukviesti pasaulio religijų lyderius ir tartis su jais, kaip padidinti santarvę tarp skirtingų tikėjimų išpažinėjų visame pasaulyje.

Tai bus bandymas pakartoti 1986-aisiais vykusį renginį, į kurį tuometinis popiežius Jonas Paulius II bendros maldos už taiką pakvietė musulmonų, žydų ir kitų religijų lyderius. Skirtumas tas, kad dabar tokių nesutarimų esama kur kas daugiau nei 1986-aisiais, tad Benedikto XVI sumanymas išties savalaikis, juolab kad jis pats neatsargiais savo žodžiais pirmosiomis šių metų dienomis įplieskė dar daugiau aistrų.

Mat pirmoji šių metų diena prasidėjo visą pasaulį sukrėtusiu išpuoliu prieš krikščionių maldininkus Egipto mieste Aleksandrijoje. Po vidurnakčio jiems einant iš Šventųjų bažnyčios, prie jos susisprogdino mirtininkas, ir šis sprogimas nusinešė 21 žmogaus gyvybę, dar 79 buvo sužeisti.

Šis įvykis sukėlė audringą krikščionių reakciją: kelias dienas po incidento jie protestavo sostinėje Kaire, kur kelis kartus susirėmė su vietos policija ir akmenimis apmėtė atvykusį ministrą. Dėl šių susirėmimų nukentėjo dar 45 žmonės – tiek krikščionys, tiek musulmonai.

Visa tai įplieskė naują ugnį tarp krikščionių ir musulmonų visame pasaulyje. Nors ir turėdamas gerų ketinimų, juos dar labiau paaštrino popiežius Benediktas XVI. Pontifikas pareiškė, kad toks krikščionių užpuolimas “įžeidžia Dievą ir viso pasaulio tikinčiuosius”, ir paragino ginti viso pasaulio krikščionis nuo smurto.

Į tai bemat sureagavo įtakingiausias musulmonų dvasininkas Egipte šeichas Ahmedas al Tayebas. Jis sukritikavo popiežiaus Benedikto XVI raginimą pasaulio lyderiams ginti krikščionis, pavadindamas tai kišimusi į jo šalies vidaus reikalus ir kitų religijų atstovų menkinimu. “Nesutinku su popiežiaus požiūriu ir klausiu, kodėl jis neragina ginti musulmonų, kurie žudomi Irake”, – per spaudos konferenciją sakė musulmonų sunitų mokslo centru laikomo universiteto, kuriame beveik tūkstantį metų studijuojamas Koranas, didysis imamas.

Smurto daugėja

Vis dėlto Egipte, kuriame gyvena iš viso apie 80 mln. žmonių, o koptų (krikščionių) bendruomenė sudaro maždaug 10 proc. gyventojų, smurtas tarp skirtingų religijų išpažinėjų yra veikiau išimtis nei taisyklė. Tiesa, pernai kovą musulmonams ekstremistams atakavus vieną Egipto krikščionių koptų bendruomenės centrą šalies vakaruose buvo sužeisti 23 tos bendruomenės nariai, tačiau tai buvo įvardyta kaip precedento neturintis įvykis.

Užtat kai kuriose kitose Afrikos šalyse kruvini susidorojimai yra tapę kone kasdienybe. Tai ypač pasakytina apie musulmonų dominuojamas mažiau išsivysčiusias Afrikos valstybes, kuriose nuolat užpuolami, išniekinami, suluošinami tiek vietos krikščionys, tiek kitas religijas išpažįstantys misionieriai.

Tarkime, krikščionims itin nesaldus gyvenimas Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Kenijoje, Senegale, Ugandoje – visur, kur kartu gyvena krikščionių mažuma ir musulmonų dauguma. Kita vertus, tokių išpuolių itin daug ir pagal Afrikos lygį gana išsivysčiusioje Nigerijoje, kur tiesiog nepaliaujamai tęsiasi didesni ar mažesni susirėmimai tarp vietos krikščionių ir musulmonų. Kartais susirėmimai šioje šalyje būna tokie kruvini, kad viename ar kitame mieste per juos žūva iki 300 ar dar daugiau gyventojų. Be to, pasitaiko, kad taikius krikščionis Nigerijos provincijose užpuola, išveja iš namų ar išžudo klajojantys musulmonai piemenys.

Tokiose Afrikos šalyse sunkiai suprantamas, tarkime, Artimųjų Rytų tolerancijos įsikūnijimu vadinamos Sirijos pavyzdys, kai musulmonų mečetę ir krikščionių bažnyčią kartais skiria kelios dešimtys metrų. Tarkime, pačiame sostinės Damasko centre galima išvysti stačiatikių bažnyčią, už kelių šimtų metrų meldžiasi graikų ortodoksai, dar tolėliau – kitos krikščioniškos atšakos, Sirijos ortodoksų tikėjimo, išpažinėjai. Ir užėjus į bet kurią krikščionių bažnyčią ar cerkvę vakare čia kuo puikiausiai girdėti per garsiakalbius sklindantis musulmonų kvietimas melstis. Vis dėlto tai netrukdo nei vienos, nei kitos religijos išpažinėjams – Sirijoje religinių konfliktų nepasitaiko jau ištisus dešimtmečius.

Žinoma, musulmonai ir krikščionys kiek įmanoma sugeba drauge sugyventi ir Vakarų šalyse. Tačiau konfliktų pasitaiko ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Danijoje. Prisiminkime kad ir aistras tarp krikščionių ir musulmonų sukėlusias Danijos dienraščio išspausdintas pranašo Mahometo karikatūras ar Nyderlandų politiko ir teisininko Geerto Wilderso 2008-aisiais sukurtą prieš musulmonus nukreiptą filmą – tai pastatė dar aukštesnę sieną tarp skirtingų religijų išpažinėjų visame pasaulyje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...