2013 Spalio 05

Skirtingi Armijos krajovos vertinimai: lenkams – didvyriai, lietuviams – žudikai

veidas.lt


Liūdna sukaktis: prieš 70 metų, 1943 m. rudenį, Vilniaus krašte savo veiklą ypač suaktyvino lenkų karinė pogrindžio organizacija Armija krajova, nuo kurios nukentėjo tūkstančiai vietos gyventojų, ypač lietuvių.

Neretai rengiamose bendrose mokslinėse konferencijose Antrojo pasaulinio karo įvykiams aptarti Lietuvos ir Lenkijos istorikų pateikiami Armijos krajovos (AK) veiksmų Vilnijoje vertinimai labai skiriasi: lenkams tai žygdarbiai, didvyriška kova dėl laisvės, mūsiškiams – nekaltų žmonių žudymai, plėšimai, bandymai vėl užgrobti šį kraštą. Tad kodėl nuomonės taip skiriasi?
Priminsime, kad 1939 m. rudenį hitlerinė Vokietija, užgrobusi Lenkiją, ten įvedė labai žiaurų okupacinį režimą (beveik tokį pat, koks vėliau buvo TSRS užimtoje teritorijoje), paskelbė, kad Lenkijos valstybė išnyko visiems laikams ir niekada nebebus atkurta. Bet lenkai, ilgų nelaisvės metų užgrūdinti ir pamokyti, nepasidavė: sukūrė galingą, masinį pasipriešinimo judėjimą, kuris buvo remiamas iš Londono. Šis judėjimas iš pradžių vadinosi Ginkluotos kovos sąjunga, o 1942 m. vasarį buvo pavadintas Armija krajova. Tai buvo iš dalies sukarinta partizanų organizacija, vadovaujama iš Varšuvos ir pavaldi Lenkijos vyriausybei.
Vilniaus krašte viso lenkų pogrindžio priešakyje buvo 1942 m. įkurta šios vyriausybės Delegatūra, vadovaujama buvusio gimnazijos direktoriaus, filosofijos daktaro Zygmundo Fedorovičiaus, čia veikė ir AK, pavaldi Delegatūrai. Tačiau jos padėtis buvo kitokia nei Lenkijoje, kitokie buvo ir jos uždaviniai bei veikimo metodai. Negana to, ir keitėsi jie kelis kartus. Iš pradžių emigracinė Lenkijos vyriausybė Londone ir centras Varšuvoje iš AK reikalavo „stovėti su ginklu prie kojos“, t.y. vengti stambesnių ginkluotų operacijų, kol politinė padėtis galutinai paaiškės, taip pat taupyti jėgas lemiamoms kovoms ateityje. Iš esmės taip ir buvo daroma. Tačiau 1943 m. pavasarį padėtis ėmė keistis – tą lėmė keletas svarbių aplinkybių.

Lenkai ir vokiečiai – sąjungininkai?

Pasauliniam karui persivertus į antrąją pusę, ėmė artėti lemiamo rytinių Lenkijos sienų, taip pat Vilnijos likimo sprendimo momentas, o tai skatino lenkus stiprinti savo pozicijas šiame krašte, ruoštis jo reokupacijai. Tiesa, tam labai trukdė lietuviškoji krašto administracija ir vokiečiai, be to, labai trūko ginklų. Bet kaip tik tada atėjo palankus metas šioms kliūtims įveikti: vokiečiai, pablogėjus jų reikalams fronte, ėmė intensyviai ieškoti naujų sąjungininkų, galingesnių ir labiau paklusnių už lietuvius. Prasidėjo represijos prieš mūsų inteligentiją, ūkininkus, o kartu vokiečių įstaigų atstovų – abvero, SS, vermachto atstovų derybos su Armijos krajovos vadovybe dėl abipusio bendradarbiavimo.
Tai, kas dar visai neseniai atrodė absoliučiai neįmanoma, dabar tapo realybe, nes šalių interesai sutapo: AK reikėjo, kad vokiečiai prispaustų lietuvišką krašto administraciją, ir ginklų, vaistų, maisto ji gauti iš niekur kitur negalėjo – tik iš vokiečių. O šiems atrodė, kad stipri, gerai organizuota Armija krajova bus jiems patikima sąjungininkė pirmiausia prieš partizanus, o vėliau gal ir prieš Raudonąją armiją. Maža to, iš vokiečių pusės būta net užuominų, kad lenkų lojalumas, jų pagalba Reichui padės palankiai spręsti jų ateities reikalus po karo.
Žinoma, abiem pusėms tokia sąjunga buvo negarbinga, negraži ir dar rizikinga. Vokiečiai baiminosi, kad jų Armijai krajovai padovanoti ginklai gali būti panaudoti prieš juos pačius – taip galų gale ir įvyko 1944 m. vasarą. O lenkams jų vyriausybė Londone griežtai uždraudė tartis su vokiečiais – juk tiek ji, tiek AK vadovybė Varšuvoje skelbėsi kovojančios antihitlerinės koalicijos gretose.
Tačiau Varšuva buvo toli, Londonas – dar toliau, o AK plėstis, vykdyti iš aukščiau gautus uždavinius (kurių svarbiausias – sustabdyti Raudonąją armiją ties 1939 m. rytine Lenkijos siena, susigrąžinti Vilnių ir Lvovą) reikėjo.
Armijos krajovos aprūpinimas vokiečių ginklais Vilnijoje vyko labai sėkmingai: gavę atitinkamus pranešimus, lenkų partizanai patys pasiimdavo juos iš menkai tesaugomų sandėlių. Vilniaus apygardos lietuvių saugumo viršininkas Aleksandras Lileikis net turėjo fotonuotraukų, kaip vokiečiai ginkluoja AK būrius Šalčininkų rajone.
Beje, bendradarbiavimas tuo neapsiribojo: Armija krajova gaudavo maisto iš SS sandėlių ar iš lenkų valdomų dvarų (su vokiečių žinia), taip pat ir vaistų, ir medicinos pagalbą karo ligoninėse. Be to, lenkų partizanams pažadėta mokėti tokias pat algas, kaip ir lietuvių policijai.
Žinoma, šis sandėris buvo slaptas, bet paslaptis – menka: AK būrių vadai atvirai kalbėjo: „Mes prieš vokiečius nekariaujame, mes – tik prieš lietuvius.“ Greitai tą sužinojo ir lietuvių administracija Vilniaus krašte, policija, mat vokiečiai jai įsakė nepersekioti lenkų partizanų, leisti jiems veikti, jie paleisdavo į laisvę mūsų policijos suimtus AK vadus. A.Lileikis iš vokiečių bandė sužinoti, ką visa tai reiškia, bet, žinoma, nieko nelaimėjo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (6)

  1. STRATEGINIS PARTNERIS STRATEGINIS PARTNERIS rašo:

    VA TOKIE LENKAI BUVO ANKSCIAU AR KAS PASIKEITE???? O GI NIEKAS.KOL KAS VEIKIA PRIES LIETUVA BE GINKLU BET TIK KOL KAS ATEIS DIENA X IR GINKLAI BUS PAKELTI.BUCIAU LENKAS TAIP PAT ELGCIAUSI BET LIETUVIAI MEMES SKYSTALAI ANKSCIAU AR VELIAU PRASYKS VILNIU CIA TIK KLAUSIMAS.

  2. STRATEGINIS PARTNERIS STRATEGINIS PARTNERIS rašo:

    CIA TIK KLAUSIMAS KADA…..

  3. Vytis Vytis rašo:

    Negąsdinkit ,juk Vilnius – mūsų sostinė .Lietuva iš Lenkijos tikrai niekada nebuvo atėmus jokio jos žemės lopinėlio .Tikėkim ,kad daugiau nepasikartos …

  4. sutarties lauzymas sutarties lauzymas rašo:

    Deja lietuviai nebuvo nekalti avineliai kurie nezude Lietuvoje gyvenanciu lenku. Kiek prisimenu ta konflikta – tai kiekviena puse mate tik savo tautebes nuzudytus asmenis kitos tautybes zmonemis (abiejuose pusese). Kad daugiau nekelti konflikto tarp siu dvieju tautu buvo pasirasyta sutartis daugiau daugiau nebekirsinti zmoniu siuo konfliktu. Deja lietuvis dave zodi, lietuvis pasieme ji atgal.

  5. Andrzej Andrzej rašo:

    Nukentejo tukstanciai vietos gyventoju . O kur faktai ? Dubingiai , taip , bet priestai lietuviai nuzude Glinciskiu kaimo gyventojus , tai buvo kersas uz artimu zmoniu nuzudima , aisku tai neteisina AK , bet kodel autore apie tai tyli ? Tokie straipsniai tik skatina tarptautine neapykanta . Jai kas nori rasyti apie istorija , tai reikia faktu . Visa laika girdziu , kad AK bloguciai , zudikai , bet konkreiciai , kada , ka ir kur ? Kodel visa Lietuva zino apie Dubingus , bet negalima apie sita tragedija kalbeti nepamenant apie tai , kas ivyko pries tai Glintiskiese . O “vietos gyventojai ” , juk ten kur veike AK daugumoj gyveno lenkai , net dabar Vilniaus Rajone lenku apie 60% , Salcinku apie 80 % . Kas butu , jai dabar lenku zurnalistai pradietu rasyti , kad Misko Broliai ir policijos poreigunai zudykai ? O juk zmones , kurie prisimena kara , daznai pasakojo , kad maziau bijojo vokieciu , nei lietuviskos policijos . Buvo karas , net brolis galejo nuzudyti broli , zmones nukentejo ir nuo AK , ir nuo partizanu , nuo Misko Broliu , nuo vokieciu , sovietu armijos ir nuo paprastu bandytu , kurie galiejo zudyti atvirai , ar uzdedant bent kokia uniforma .

  6. Tiesa Tiesa rašo:

    Vilniaus apygardos lietuvių saugumo viršininkas Aleksandras Lileikis – pamirso paminet, kad tai vienas didziausiu naciu kolaborantu!
    http://www.nytimes.com/1994/09/22/us/us-seeks-to-deport-man-accused-of-collaborating-with-nazis.html


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...