2017 Liepos 01

Skaičiai ir faktai apie studijas, mokslą ir inovacijas

veidas.lt

Auštojo mokslo sistema

Mokslo ir studijų finansavimas

Lietuvos išlaidų aukštojo mokslo insti­tucijoms dalis nuo BVP viršija EBPO šalių vidurkį, tačiau metinės išlai­dos, tenkančios studentui, sudarė tik 55 proc. EBPO vidurkio.

Finansavimas studijoms, lyginant su 2010 m., 2015 m. augo 33 proc., vis dėlto perskaičiavus vienam gyventojui, finansavimas išlieka 27 proc. mažesnis nei ES vidurkis.

Didelė Lietuvos aukštojo mokslo ir MTEP finansavimo priklausomybė nuo ES struktūrinės paramos. MTEP finansavimas 2016 m., lyginant su 2015 m., mažėjo daugiau nei 100 mln. eurų (36 proc.) ir siekė 0,47 proc. nuo BVP.

MTEP augimo tempas nėra pakankamas norint pasiekti 2020 m. tikslą (1,9 proc. BVP).

Mokslo ir studijų institucijų tinklo efektyvumas

Toliau sparčiai mažėja stojančiųjų skai­čius. 2010 m. jų buvo 37 333, 2016 m. – 24 581. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2016 m. įstojo 38 proc. mažiau abitu­rientų nei 2010 m.

Per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25 proc.

Studijų programų pasiūla išlieka stabili, tad daugėja mažai studentų surenkančių studijų programų.

2016 m. universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą vienti­sųjų ir I pakopos studijų programą priim­ta iki 10 studentų.

Didėja išlaidų dalis, tenkanti ūkiui ir administravimui.

Universitetuose nuo 2012 m. iki 2016 m. studentų skaičius sumažėjo 25 proc., aukštosioms mokykloms paskirstomos biudžeto lėšos ūkiui ir administravimui tuo pačiu laikotarpiu išaugo 38 proc.

Mokslo ir studijų sistemos tarptau­tinis atvirumas

Dėstytojų ir studentų atvykstamasis ir išvykstamasis judumas, palyginus su kitomis ES šalimis, yra mažas.

Eurostat duomenimis, 2015 m. Lietuvoje stu­dentų, atvykusių iš užsienio, dalis nuo visų studentų buvo 3,5 proc. (iš Europos šalių – 1,8 proc.) ir tai vienas žemiausių rodiklių ES. Ypač maža tarptau­tinių studentų dalis doktorantūroje – 3 proc. (EBPO šalių vidurkis – 27 proc.).

Užsieniečių, atvykusių studijuoti visą studijų programą, skaičiai auga: 2013 m. Lietuvoje studijavo 3915, o 2015 m. – 4975 studentai iš užsienio.

Aukštojo mokslo prieinamumas

Vis didėja atotrūkis tarp reikalavimų, stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas I pakopos bei vien­tisąsias studijas.

Pagal dabartinę priė­mimo į I pakopos ir vientisąsias studijas tvarką, norint stoti į valstybės nefinan­suojamas studijas, tereikia turėti viduri­nį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Pretenduojant į valstybės finan­suojamas vietas: surinkti minimalų konkursinį balą bei išlaikyti tris egzaminus.

Aukštojo mokslo, ypač universitetinio, prieinamumui neigiamos įtakos turi nevienodas valstybinių brandos egzaminų rezultatų lygis regionuose.

Mokslo ir studijų institucijų perso­nalo valdymo ir skatinimo sistema

Atlyginimai Lietuvos aukštojo moks­lo sektoriuje nekonkurencingi.

Mažėja tyrėjų skaičius.

Bendrai Lietuvoje per metus tyrėjų skaičius sumažėjo 11,2 proc.

Nagrinėjant sutartinių tyrėjų dalies nuo visų dirbančių gyventojų, pastebi­ma, kad 2015 m. (lyginant su 2014 m.) Lietuvoje šis santykis mažėjo 11,4 proc., o ES augo 2,2 proc.

Išlaidų dalis tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokesčiui sumažėjo.

Studijos

Studijų kokybė ir jos užtikrinimas

Tik nedidelė studijų programų dalis įvertinta aukščiausiais balais.

Apie 6 proc. 2010–2015m. įvertintų vykdomų studijų programų gavo aukščiausią įvertinimą (t. y. surinko 22–24 balus).

Mažėjant konkurencijai dėl valstybės finansuojamų studijų vietų, susidaro są­lygos į jas priimti silpnesnius studentus.

Mažėjant konkurencijai smunka ir įsto­jusiųjų į VF vietas vidutinis konkursinis balas. VF studi­jose universitetuose vidutinis įstojusiųjų konkursinis balas 2016 m., palyginus su 2015 m., sumažėjo nuo 6,95 iki 6,73, o kolegijose – nuo 4,03 iki 3,93).

Dėstytojų vertinimu, tik kas trečias I pakopos pirmakursis yra motyvuotas studijuoti savo studijų programą.

Ruošiamų specialistų atitiktis dar­bo rinkos poreikiams

Tik šiek tiek daugiau nei pusė I pako­pos absolventų dirba aukštos kvalifikaci­jos reikalaujantį darbą.

2016 m. sausio mėn. darbuose, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos, įsidarbino 58 proc. Lietu­vos aukštųjų mokyklų I pakopos toliau nebestudijuojančių absolventų. Matyti ženklus skirtumas tarp kolegijų ir univer­sitetų. Aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą 2015 m. dirbo 53 proc. kolegijų ir 32 proc. universitetų absolventų.

Tik maždaug pusė (54 proc.) I ir II pa­kopos absolventų jaučiasi pasiruošę re­gioninei darbo rinkai.

Eurostudent VI (2016) apklausos rezultatai rodo, kad labiausiai studentai jaučiasi pasiruošę savo regiono darbo rinkai, kuriai kolegijų absolventai jaučiasi pasiruošę labiau nei universitetų absolventai. Konkurencingi Lietuvos mastu jaučiasi 42 proc. studen­tų, o pasiruošę tarptautinei darbo rinkai jaučiasi esantys apie penktadalis studen­tų.

Pedagoginių studijų rezultatai neten­kina valstybės poreikių

Švietimo ir ugdymo krypties studijos nėra populiarios tarp stipriausiai akademiškai pasirengusių stojančiųjų.

Pirmuoju pageidavimu šias studi­jas pasirinko tik 1 proc. aukštesniuoju lygiu bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaikiusių stojančiųjų.

Į švietimo ir ugdymo krypties stu­dijas įstoja prasčiausiai akademiškai pasirengę abiturientai.

Vertinant pagal valstybinių brandos egzaminų rezul­tatus, įstojusiųjų į švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijas egzaminų vi­durkis buvo žemesnis nei bet kurioje kitoje krypčių grupėje: trijų geriausiai išlaikytų egzaminų rezultatų vidurkis tesiekė 30 balų. Įstojusieji į pedagogiką buvo prasčiausiai pasiren­gę ir pagal bent vieną VBE išlaikiusiųjų aukštesniuoju lygmeniu dalį – ji tesie­kė 8 proc.

Iš visų dalykinių pedagoginių studijų programų populiariausios – rengiančios kūno kultūros ir šokių mokytojų. Labiausiai trūksta norinčių studijuoti tiksliųjų mokslų pedagogikos programas.

Stojančiųjų į švietimo ir ugdymo krypties studijas motyvacijos vertinimo sistema yra neefektyvi.

MOKSLAS

Moksliniai tyrimai ir eksperimenti­nė plėtra

Lietuvos dalyvavimo tarptautinių mokslinių tyrimų programoje „Horizon­tas 2020“ rezultatai išlieka kuklūs.

Web of Science (WoS) duomenų bazė­je sumažėjo Lietuvos autorių publikacijų skaičius, tačiau išaugo jų tarptautiškumas ir matomumas.

2016 m. WoS InCites duo­menų bazėje buvo publikuota 18,4 proc. mažiau publikacijų nei 2015 m. (2015 m. – 3458, 2016 m. – 2822). Tarptautinių pu­blikacijų dalis per metus išaugo nuo 38,6 proc. iki 45,3 proc., o normalizuotas pa­gal kategoriją citavimo indeksas padidėjo nuo 0,96 iki 1,31.

Nepakankamos mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtys.

2016 m. 0,8 proc. visų Lietuvos mokslininkų pu­blikacijų buvo parengtos kartu su verslo įmonėmis. Palyginimui ES28 vidurkis yra 2,1 proc., EBPO šalių – 1,7 proc.

INOVACIJOS

Inovacijų sistema

Pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iš 36 į 35 vietą.

Pasaulio inovacijų indekse Lietuva nukrito iš 39 į 40 vietą.

Mažos tiesioginės užsienio investicijos į pažangiųjų technologijų sektorių.

2015 m. metų gale sukauptos tiesioginės už­sienio investicijos Lietuvoje sudarė 13,5 mlrd. eurų. Iš šios sumos inves­ticijos į pažangiųjų technologijų sektorių nuo 2012 m. menko ir sudarė tik 82,5 mln. eurų. Investicijos į pažangiųjų ir vi­dutiniškai pažangiųjų technologijų sek­torių buvo 1,1 mlrd. eurų ir nuo 2011 m. augo.

Mažos, vidutinės (MVĮ) ir valstybinės įmonės (VĮ) aktyviau įsitraukia į „Horizon­tas 2020” projektus.

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...