2017 Kovo 16

Šis klausimas lenkams yra svarbus

veidas.lt


3 klausimai apie asmenvardžių rašybą ir Lietuvos bei   Lenkijos santykius istorikui, prof. Alvydui Nikžentaičiui

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje ir įpareigojo Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą Aleksijai Gorecki-Mickievič (Alexia Gorecki-Mickiewicz), kuriame jos vardas ir pavardė būtų įrašyti pagrindiniame Lietuvos piliečio paso puslapyje lietuviškais rašmenimis, o nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma vardas ir pavardė būtų įrašyti kitų paso įrašų skyriuje. Ar šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką diskusijoms dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose?

– Mano galva, čia tikrai nėra taškas. Diskusijos šia svarbia ir opia tema bus ir toliau tęsiamos. Beje, svarbia ne tik lenkų tautinei mažumai, bet ir daugeliui Lietuvos žmonių, ypač turinčių tam tikrų ryšių su užsienio piliečiais. Ir mano supratimu, šitas klausimas anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti išspręstas Seime.

– Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, esą šiuo klausimu Lenkijos politikai Lietuvos valdžiai „atkakliai daro spaudimą“. Ar toks spaudimas tikrai daromas, ypač turint omenyje, kad bendravimas tarp Lenkijos ir Lietuvos, bent aukščiausiu lygiu, pastaruoju metu nėra labai intensyvus?

– Apie kokį spaudimą galime kalbėti, jei nėra iš viso jokių kontaktų, kai kalbama apie aukščiausią politinį lygmenį. Vis dar prisimenamos, ko gero, daugiau kaip dešimtmečio senumo istorijos, kai kontaktai tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo išties labai draugiški ir labai intensyvūs. Bet ar galima kalbėti apie spaudimą, jei tas klausimas nebuvo išspręstas? Galima kalbėti nebent apie draugišką priminimą, apie raginimą, ypač žinant, kad šis klausimas lenkams yra svarbus. Mes matome, kad lietuvių pusėje raginimai ir draugiški prašymai mažai ką reiškia.

O apie spaudimą juokinga kalbėti, nes nėra net galimybių to spaudimo daryti – paprasčiausiai nėra kontaktų.

– Kaip tuos Lietuvos ir Lenkijos kontaktus būtų galima atgaivinti?

– Ši problema egzistuoja ne tik juridiniu, bet ir moraliniu aspektu. Per privačius pokalbius esu ne iš vieno aukšto Lenkijos pareigūno girdėjęs, kad Lenkijos pusė dar nėra užmiršusi to skaudaus antausio, kurį paskutinio vizito į Vilnių metu gavo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Čia – moralinė pusė.

Kitas dalykas, kad pažadus (dėl asmenvardžių rašybos – red. past.) kada nors reikia tesėti. Juo labiau kad visų laukiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išaiškinimas palankus šios problemos sprendimui, nes VLKK pareiškė, jog pavardžių rašymas trimis nelietuviškomis raidėmis yra galimas. Tik ji peržengė savo kompetencijos ribas nurodydama, kam tai galima leisti, o kam – ne.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. Kirvis Kirvis rašo:

    Klausimas seniai išspręstas, tik tuo sprendimu nepatenkinti nikžentaičiai vis teršia eterį. Gal jau užteks?

  2. Šiaip jau Šiaip jau rašo:

    Pasakų prisekti gali kas nori. Reikia vadovautis teisės aktais, o ne sapnais ir tariamais pažadais.

  3. Zdrikas Zdrikas rašo:

    Lietuvių kalba — ne vienadienių politikų reikalas. Ir ne istorikų, nuolat švenčiančių Vilniaus restoranuose , kartu su lenkais ir visokiais Giedroicų fondais.

  4. Tas Tas rašo:

    Istorikas-ne itin didelis autoritetas,bent jau kai aiškina iš lyg ir atgai-laujančio”jaunesniojo brolio” pozicijos kaimyninių tautų kontaktų reikalus. Pagaliau kontaktai kontaktais, o kaip su piliečių lietuvių pavardžių rašyba kaimyninėje šalyje?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...