2014 Rugsėjo 06

Sirenų gundymų belaukiant

veidas.lt

Rugsėjį Vilniuje Jonas Vaitkus interpretuos „Karalių Lyrą“, o Jonas Jurašas Kaune – „Barborą“.

 

Sirenas Oskaro Koršunovo dėka pirmiausia įsivaizduojame kaip ranka prisukamą ir po to ilgai aliarmu bliaunančią mašinėlę. Tačiau jei sugrąžintume fantaziją į pradines romantiškas lankas – prisimintume krūtingas undines, nuo uolų klastingai dainuojančias jūreiviams. Tik jūreiviai šiuo atveju – teatro žiūrovai, o juos viliojančios undinės – nauji spektakliai, visi be išimties žadantys būti nuostabūs.

Tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ šįmet prasidės rugsėjo 25-ąją ir užsienio programoje rodys keturis Vokietijos, Nyderlandų, Danijos bei Rusijos kūrėjų spektaklius. O kol kas pasiklausykime, kokios sirenų giesmės aidi savame, lietuviškame teatro slėnyje.

Sužvaigždėjęs Lyras ir scenos žvaigždė Barbora

Rusų dramos teatras pirmą kartą savo 150-ies metų gelmes siekiančioje istorijoje imasi Williamo Shakespeare‘o „Karaliaus Lyro“. Tokiam atsakingam uždaviniui savo vadovaujamą trupę pakėlė jos vadovas Jonas Vaitkus. O jis moka saugoti paslaptis, todėl kokių siurprizų žada „Karaliaus Lyro“ sceninis sprendimas, pamatys tik premjeros žiūrovai.

Kol kas žinoma tik tiek, kad Lyro vaidmeniui į teatrą buvo atsikviestas Vytautas Anužis, o režisieriaus bendraautorėmis tapo trys jaunos merginos: kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, dailininkė Daiva Samajauskaitė ir kūno plastikos specialistė Kornelija Krasilnikovaitė.

Anksčiau J.Vaitkus „Veidui“ yra prasitaręs, kad „Karalius Lyras“ jam taps pretekstu pakalbėti apie „sužvaigždėjimo“ pasekmes: infantilumą, sentimentalumą, žmogaus polinkį pervertinti kitus ir sudievinti patį save. Juk ši W.Shakespeare’o pasakojama istorija užsimezga nuo, buitiškai vertinant, menkniekio: dukra nepasako tėvui to, ką šis norėtų išgirsti. Kai asmeninis egoizmas smarkiai iškerojęs, tokios smulkmenos pakanka išsirutulioti šeimos tragedijai.

Nacionalinis Kauno dramos teatras sezoną atidaro atnaujintu lietuviško teatro istorijai svarbiu spektakliu – Juozo Grušo „Barbora Radvilaite“. Būtent po šio pastatymo 1972-aisiais režisierius Jonas Jurašas buvo priverstas ne tik palikti Kauno teatrą, bet ir apskritai emigruoti iš Lietuvos.

Bet kadangi antrą kartą bristi ton pačion upėn – paikas užsiėmimas, šįkart scenoje regėsime ne vien Barboros Radvilaitės dramą, bet ir Aktorės, siekiančios legendinės karalienės vaidmens, išgyvenimus. J.Grušo dramos tekstą adaptavusios Aušros Marijos Sluckaitės valia Aktorė, pati kaip ir Barbora kamuojama sunkios ligos, pakliūva į nedėkingų meilės ir politinių žaidimų spąstus, tačiau nepaisydama jų sukuria savąją trokštamo personažo viziją.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...