2014 Balandžio 09

Širdies nepakankamumas kasmet diagnozuojamas vis didesniam būriui žmonių

veidas.lt

Medikai širdies nepakankamumą vadina vienu didžiausių šiandieninės medicinos iššūkių. Mat pasaulyje nuo šios ligos kenčia daugiau nei 26 mln. žmonių, vien tik Europoje širdies nepakankamumas kasmet pirmą kartą diagnozuojamas maždaug 3,5 mln. gyventojų. Lietuvoje širdies nepakankamus nustatytas net 5,37 proc. populiacijos.

Kasmet Lietuvoje vis daugiau žmonių išgirsta širdies nepakankamumo diagnozę. Higienos instituto duomenimis, 2011 m. šia liga sirgo beveik 80 tūkst. žmonių, o 2012 m. širdies nepakankamumas diagnozuotas kone dvigubai didesniam skaičiui – daugiau kaip 130 tūkst. ligonių.
Lietuvos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė dr. Jelena Čelutkienė atkreipia dėmesį, kad sergamumas širdies nepakankamumu didėja visose šalyse. Šios ligos atvejų gausėjimas siejamas su ilgėjančia žmonių gyvenimo trukme, nesveiku gyvenimo būdu, širdį pažeidžiančių medžiagų, ypač narkotikų ir alkoholio, vartojimu bei klinikinės medicinos pažanga. Mat daugelis anksčiau mirtinų širdies ir kraujagyslių sistemą pažeidžiančių ligų dabar efektyviai gydoma vaistais, intervencinėmis ar chirurginėmis procedūromis. Pavyzdžiui, patyrus miokardo infarktą ir suskubus per keletą valandų atverti užsikimšusią kraujagyslę, žmogus ne vienus metus gali gyventi visavertį gyvenimą, o anksčiau daugelis mirdavo. Vis dėlto, pasak J.Čelutkienės, širdis lieka pažeista, todėl padidėja rizika susirgti širdies nepakankamumu.
Negana to, kad šios ligos diagnozę išgirsta vis daugiau žmonių, ji yra ir gana dažna lietuvių mirties priežastis. Štai 2012-aisiais 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 316 mirties nuo širdies nepakankamumo atvejų. Kas antras ligonis, kuriam nustatomas širdies nepakankamumas, miršta jau po penkerių metų.
Be to, didelis sergamumas širdies nepakankamumu yra sunki ekonomine našta valstybei. “Darbingo amžiaus žmonės tampa neįgalūs ir jiems mokamos socialinės pašalpos, taip pat paūmėjus ligai didžiulės lėšos skiriamos stacionariniam gydymui. Tačiau ir mirčių skaičių, ir gydymo stacionare išlaidas galima smarkiai sumažinti”, – neabejoja J.Čelutkienė.

Priemonių, mažinančių mirštamumą, yra nemažai
Nors sergamumas širdies nepakankamumu išsivysčiusiose šalyse didelis kaip ir Lietuvoje, tačiau ten pareikalauja kelis kartus mažiau gyvybių. “Svarbu, kad liga būtų laiku diagnozuota, tik tada ji efektyviai gydoma. O priemonių bei vaistų, kurie reikšmingai pagerina paciento gyvenimo kokybę ir mažina mirštamumo rodiklius, yra nemažai”, – teigia J.Čelutkienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja priduria, kad Vakarų Europos šalyse aktyviai vykdomos sveikatos patikros programos, sukurtos pagal specialias metodikas, kurios padeda diagnozuoti širdies nepakankamumą ligos pradžioje. Į jas įtraukti didelės rizikos pacientai – vyresni nei 40 metų, turintys aukštą kraujospūdį, tie, kurių kraujyje yra didelis cholesterolio kiekis, nutukę, sergantys diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat piktnaudžiaujantys alkoholiu, vartojantys narkotikus, rūkantys.
Pasak J.Čelutkienės, labai svarbu, kad pirminės sveikatos priežiūros gydytojui įtariant širdies nepakankamumą pacientui kuo skubiau būtų ne tik atlikta elektrokardiograma, kiti būtini tyrimai, bet ir ištirta tam tikrų laboratorinių žymenų koncentracija.
Deja, Lietuvoje pastarasis diagnostikos metodas, pripažįstamas kaip vienas efektyviausių, retai naudojamas. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis sergančiųjų širdies nepakankamumu apie šią ligą sužino tik jai paūmėjus, kai atvyksta į ligoninę.
“Dažniausiai pacientai stacionariniam gydymui atvežami labai sunkios būklės, kai dūsta ramybės būsenos, visas kūnas būna ištinęs, negali gulėti naktį. Jeigu širdies nepakankamumas diagnozuojamas ir gydymas pradedamas tik atsidūrus ligoninėje, mirštamumas per pirmuosius metus siekia 15–17 proc. O pradėjus anksti gydyti ambulatoriškai – 2–3 proc.”, – atskleidžia J.Čelutkienė.

Mirties riziką mažina vaistų derinys
Siekiant Lietuvoje išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvybių bei smarkiai sumažinti valstybės išlaidas hospitalizacijai būtinas ne tik efektyvių diagnostikos metodų taikymas, bet ir naujesnių vaistų, tokių kaip ivabradinas, prieinamumas.
2012 m. pristatytose Europos širdies nepakankamumo gydymo gairėse ivabradinas įtrauktas tarp keturių pagrindinių vaistų klasių šiai ligai gydyti. 37 šalyse atliktas tyrimas patvirtino, kad ivabradinas, pridėtas prie pagrindinių trijų klasių preparatų, mažina hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo ir mirties tikimybę.
Manoma, kad tai lemia šių vaistų poveikis širdies susitraukimų dažniui. Mat vartojant ivabradiną širdies susitraukimų dažnis sumažėja iki 60 k./min. Epidemiologiniai ir stebėjimo tyrimai įrodė, kad širdies susitraukimų dažniui padidėjus iki 75 k./min. ir daugiau hospitalizavimo dėl paūmėjusio širdies nepakankamumo rizika išauga maždaug 53 proc.
“Gydymo schema pridedant ivabradiną yra aiškiai pagrįsta, o jo efektyvumas įrodytas, tačiau Lietuvoje šis vaistas kompensuojamas tik tiems ligoniams, kurie serga koronarine širdies liga. 50–70 proc. sergančiųjų širdies nepakankamumu diagnozuota ir koronarinė širdies liga. Tačiau net 30–50 proc. ligonių neturi galimybės jo vartoti, nes tai brangus vaistas”, – apgailestauja J.Čelutkienė.
Pasak gydytojos kardiologės, nepakankamai mūsų šalyje užtikrinama ir antrinė profilaktika – besigydančiųjų ambulatoriškai mokymas apie mitybą, vaistų vartojimą, nuolatinį svorio ir kraujospūdžio sekimą, adekvatų fizinį krūvį. Tai labai svarbu, kad sergančiojo būklė nepablogėtų.
JAV ir Vakarų Europos šalyse jau daugelį metų dirba slaugytojos, kurios specializuojasi širdies nepakankamumo srityje. Kai specialistai ligoniui išsamiai išaiškina ir nuolat primena, kad būtina sumažinti druskos vartojimą, nes ji stabdo skysčių išsiskyrimą, kasdien matuotis svorį, kraujospūdį bei pulsą, paaiškina, kaip sekti organizmo reakciją į fizinį krūvį, vartoti šlapimo išskyrimą veikiančius vaistus, ligos paūmėjimo, o kartu ir stacionarinio gydymo rizika sumažėja kelis kartus.
Sergant širdies ligomis ypač svarbu žinoti savo pulsą, todėl būtina jį kasdien matuotis. Pavyzdžiui, jeigu išemine širdies liga sergančio ligonio pulsas šokteli iki 70 k./min. ir daugiau, rizika išsivystyti širdies nepakankamumui padidėja net 53 proc.

Antrąjį gegužės savaitgalį minima Širdies nepakankamumo diena
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į širdies nepakankamumą, kuris ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei yra vienas didžiausių šiandieninės medicinos iššūkių, visose Europos šalyse antrąjį gegužės savaitgalį minima Širdies nepakankamumo diena.
Lietuvoje šiai progai skirti renginiai bus organizuojami jau penktą kartą. Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio didžiuosiuose prekybos centruose ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gydytojai kardiologai su visais besidominčiaisiais dalysis informacija apie širdies nepakankamumą. Paaiškins, kaip reikia rūpintis sveikata, norint išvengti širdies nepakankamumo, ar rūpintis savimi, kad būklė nepablogėtų.
Lietuvos kardiologų draugija, organizuojanti Širdies nepakankamumo dienai skirtus renginius, didelį dėmesį skirs šeimos gydytojams. Susitikimų su Šeimos gydytojų asociacijos nariais metu bus pabrėžiamas šios ligos aktualumas, primenama, kodėl svarbu laiku ją diagnozuoti ir kokios informacijos būtina suteikti pacientams.
Apie problemas, susijusias su širdies nepakankamumo diagnostika, gydymu bei profilaktika, su politikais, Valstybinės ligonių kasos atstovais bus kalbama ir Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...