2011 Vasario 23

Arvydas Anušauskas

Silpnėja tendencijos, kad Lietuva gali tapti oligarchų valdoma valstybe

veidas.lt

Neskaidrių verslo grupių bandymas daryti įtaką valstybėje pastaruoju metu stiprėja ir tam dažniausiai pasitelkiama žiniasklaida. Taip tvirtina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas. Pasak jo, kai kurie užsienio verslininkai investuoti neskaidraus savo kapitalo Vakaruose negali, tačiau tai sėkmingai daro Lietuvoje. “Kiekviena nedemokratiškai nusiteikusi organizacija naudojasi demokratijos teikiamais privalumais”, – teigia Seimo NSGK pirmininkas.

Pokalbį su A.Anušausku pradėjome nuo vertinimo, kaip per pastaruosius kelerius metus pasikeitė grėsmės šalies nacionaliniam saugumui.

A.A.: Šiuo metu grėsmės yra pasikeitusios, kitokios nei prieš dvejus metus. Prieš porą metų didžiausia buvo finansinės sistemos nestabilumo grėsmė – dabar tokios nebėra. Kai kalbama apie kitas grėsmes, išskirčiau priklausomybę nuo vieno tiekėjo energetikos srityje. Jeigu tiekimo šaltiniai nėra išskaidyti – valstybei kyla grėsmių. Kartais, iš šalies žiūrint, jos tarsi teorinės. Sakoma: tai pirkime elektrą ar dujas iš tų, kurie pigiau tiekia. Bet jeigu atsitiks taip, kad tiekti negalės, nenorės? Kai ateina krizė, šalys rūpinasi išimtinai savo energetiniais interesais, taigi mes bet kada galime likti prie suskilusios geldos.

Kitas dalykas liečia specialiąsias tarnybas ir jų parlamentinę kontrolę. Tai, ką radome, buvo įvardijama kaip valstybė valstybėje, kartais atrodė, kad specialiosios tarnybos kontroliuoja politikus. Dabar taip nebėra.

Kas nuveikta? Pakeisti įstatymai, teisinė bazė. Sukurta žvalgybos koordinavimo komisija prie Valstybės gynimo tarybos. Pagal grėsmes nacionaliniam saugumui formuluojami uždaviniai tarnyboms. O dar prieš dvejus metus jos pačios galėdavo nusistatyti, ką nori daryti, ką tirti, kokią informaciją pateikti.

VEIDAS: Tačiau vieši svarstymai dėl Eglės Kusaitės bylos, taip ir nepaskelbtų dvylikos VSD slaptųjų pažymų, kurios atskleidžia verslo įtaką žiniasklaidai ir politikams, istorija liudija, kad permainos nėra tokios ryškios.

A.A.: Dabartinė VSD vadovybė susidūrė su tais dalykais, kurie atėjo iš anksčiau. Būtent tada buvo pradėta ir E.Kusaitės byla. Tie žmonės, kurie visa tai darė, galėjo daryti kitaip. Buvo pakeisti įstatymai, ir 12 pažymų komitetas gavo.Dabartinė teikiama informacija yra kitokio formato, kitaip patikrinta ir kitaip pateikiama.

Yra galiojantys įstatymai dėl slaptumo terminų. Tačiau, kaip rodo “WikiLeaks” pavyzdys, visuomenę dominantys dokumentai vienaip ar kitaip tampa vieši. Ir, manau, tai tik laiko klausimas. Dabar gyvename kitokiu laiku, yra kitokia situacija. Nuo tų laikų, kai buvo rengiamos slaptosios pažymos, labai daug kas pasikeitė.

VEIDAS: Tai “Dujotekana” nebedaro įtakos viešojoje erdvėje ir neveikia politikų sprendimų?

A.A.: Daug kas siekia daryti įtaką ir ją padaro. Dažniausiai per žiniasklaidą. Žinome, kas yra užsakomieji straipsniai. “Dujotekana” tuo užsiima taip pat.

VEIDAS: Taigi dujų ūkis – tai ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Premjeras ir energetikos ministras neseniai suabejojo dėl “Lietuvos dujų” vadovų lojalumo Lietuvai, pareikalauta jų atsistatydinimo. Ar yra duomenų, įtarimų, kad tie žmonės gali atstovauti kitos valstybės interesams? Kaip siekiama tą įtaką, jei ji yra, apriboti?

A.A.: “Gazpromas” ir jos atstovai yra verslininkai, to iš jų neatimsi, o Lietuva – tik mažesnioji akcininkė. Priminsiu, kad Rusijoje verslo ir jėgos struktūrų sąsajos dažnai labai glaudžios. Čia didžiausia bėda. Ir tos sąsajos bei noras daryti įtaką kaimyninėse valstybėse labiausiai kelia susirūpinimą. Daug kas daroma per užsakomuosius straipsnius žiniasklaidoje.

VEIDAS: Tačiau yra ne vien “Gazpromas”. Pavyzdžiui, kaip reikėtų vertinti kai kurių verslininkų, siejamų su galbūt neskaidriu rusišku kapitalu, – “Snoro” banko arba Ūkio banko realizuotą siekį turėti savą žiniasklaidą?

A.A.: Jie turi savo verslą, kuris susijęs su Rusija, be abejonės. Bankininkų norą valdyti žiniasklaidos priemones galima suprasti labai įvairiai. Jis, žinoma, dviprasmiškas. Prieš porą metų registravau siūlymą, kad ne tik bankai, bet ir jiems pavaldžios įmonės negalėtų valdyti žiniasklaidos. Seime siūlymas nepraėjo. Taip, per šiuos metus finansinių verslo grupuočių įtaka žiniasklaidos priemonėms, ypač spaudai, sustiprėjo.

Pridursiu, kad galbūt neskaidrus kapitalas kartais nėra įsileidžiamas į kitas Vakarų Europos valstybes dėl neaiškios savo kilmės. Kai kurie mums žinomi verslininkai tų pinigų tiesiog ten negali panaudoti dėl jų kilmės, neskaidrumo.  Tokie bandymai Vakaruose paprasčiausiai vetuojami.

VEIDAS: Abejotino skaidrumo verslo grupių įtaka vien žiniasklaida neapsiriboja. Dar yra politikai, politinės partijos, politinės organizacijos.

A.A.: Yra daug aplinkinių būdų, kaip galima remti partijas. Yra fondų Rytuose, yra Vakaruose, kurie remia kai kurių marginalinių partijų renginius ir jų veiklą. Tačiau ta veikla nebūtinai tiesiogiai reiškiasi politinėmis akcijomis. Dažnai parama ateina per kultūros rėmimą ir panašiai. Pagal mūsų įstatymus tai nėra draudžiama.

Bet pastebime tam tikrą bandymą mūsų šalies piliečius, kurie yra rusų tautybės, atskirti nuo lietuviškos informacinės erdvės. Visa laimė, kad tik mažesnė dalis rusiškai kalbančių piliečių yra priklausomi nuo vieno informacijos šaltinio. Dauguma jų naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais.

VEIDAS: Ar turite duomenų, kiek ir kokių partijų ar partinių organizacijų sulaukia paramos iš priešiškų mūsų šaliai valstybių?

A.A.: Apie partijas nekalbėsiu, nenoriu spekuliuoti. Tačiau yra nedidelių organizacijų, kurios visiškai priklausomos. Jos dalyvauja ir savivaldos rinkimuose. Kai kalbame, kad tai gali būti neskaidrūs pinigai, reikia pasakyti, jog finansavimas dabar tvarkomas kitaip ir konspiracija yra kur kas didesnė. Tad sunku atskirti, kada finansuojamas verslo sandoris, o kada – politinės grupelės. Dažniausiai prisidengiama visai kitais dalykais.

VEIDAS: Tad neatsitiktinai Lietuvoje, regis, nėra buvę nė vieno atvejo, kad prokuratūra dėl galbūt neskaidrios paramos būtų pradėjusi tyrimą, nors viešojoje erdvėje tos partijos ne kartą minėtos?

A.A.: Ne taip viskas paprasta. Net totalitarinis Baltarusijos režimas žino, kad opozicija remiama iš užsienio, bet tų pinigų perimti nesugeba. O jeigu ir užkerta tam kelią, tai drastiškomis priemonėmis ir ne iš karto. Tuo metu Lietuvoje kiekviena nedemokratiškai nusiteikusi organizacija naudojasi demokratijos teikiamais privalumais ir susitvarko savo finansavimą taip, kad teisėsaugos institucijos neturėtų galimybių prie to prikibti.

VEIDAS: Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus yra paskelbęs, kad Lietuvoje veikia apie 3 tūkst. Rusijos slaptųjų agentų. Ir didžiausia jų koncentracija – energetikos sektoriuje. Ar čia yra tiesos?

A.A.: Spekuliuoti skaičiais nederėtų. Esmė ne jie, o daroma įtaka. Klausimas, ar tie keliasdešimt oficialių pareigūnų, kurie dirba Lietuvoje kitai valstybei, turi realių galimybių čia laisvai jaustis ir veikti, ar ne. Galiu pasakyti: galimybių užkardyti jų veiklą yra. Ir kelias tam yra užkertamas, ir jų agentūrinės kombinacijos atskleidžiamos – apie tai mes esame informuojami.

VEIDAS: “Tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe”, – yra pareiškusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ar Jūs pritariate šalies vadovei?

A.A.: Prezidentės mintis buvo ta, kad taip gali susiklostyti, jei nieko nedarysime. Ką atėję į valdžią radome? Stambios verslo grupės stengėsi ir darė didelę įtaką politikams. Ir darė tai labai aktyviai. Kai kuriuose infrastruktūros, energetikos sektoriuose tam tikri verslininkai buvo pasirengę galimiems valstybės sprendimams arba valstybės neveiklumui tame sektoriuje ir darė iš to biznį. Ir staiga viskas pasikeitė. Aš suprantu, kad dalis verslo grupių patyrė didžiulę frustraciją. O šiuo metu, manau, tendencijos, kad šalis gali tapti oligarchų valdoma valstybe, yra susilpnėjusios.

Bet juk ne nuo vienos politinės jėgos tai priklauso. Nuoširdumo iš kai kurių opozicinių jėgų – kad jos priešintųsi galimai didelių verslo grupių įtakai – nepastebėjau. Tenka apgailestauti, jog nepavyko pakeisti Politinių partijų finansavimo įstatymo taip, kad iš valstybės užsakymus gaunantys verslininkai partijų finansuoti negalėtų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. anusauskai anusauskai rašo:

    kur pavardes ir partijos? bijai?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...